Europos Komisija (EK) nustato naujus įpareigojimus automobilių gamintojams. Pavyzdžiui, naujai gaminamuose automobiliuose reikalaujama įrengti įvykių fiksavimo sistemą (EDR), kuri galėtų atkurti avarijos aplinkybes (pvz., likus kelioms sekundėms iki įvykio).
Tačiau tai ne vienintelė sistema, kurią turi įdiegti automobilių gamintojai. Tokiame sąraše galima surasti ir kitus keliamus saugumo reikalavimus. Tarkime, avarinio stabdymo sistemos įrengimas, nuovargio jutikliai, atbulinės eigos asistentas ir kt.
Tuo metu užsienio žiniasklaidoje atkreipiamas dėmesys, kad dėl pastarųjų pokyčių automobilių gamintojai esą priversti didinti B klasės transporto priemonių (pvz., mažesnių, miesto automobilių) kainas.
Negana to, rinkos dalyviai jau dabar kalba, kad tokie pokyčiai priverčia gamintojus atsisakyti dešimtmečius populiarumo viršūnėse išsilaikiusių transporto priemonių modelių.
Kai kurie modeliai jau išnyko
Naujienų portalui tv3.lt bendrovės „Kia Auto“ pardavimo ekspertas Karolis Judzentavičius komentavo, kad automobiliai iš tiesų brangsta dėl papildomų reikalavimų saugumo sistemoms, taip pat vis labiau griežtėjančių taršos reikalavimų.
„Labiausiai tai atsiliepia mažiems ir kompaktiškiems automobiliams – procentaliai jie dėl šių papildomų reikalavimų brangsta daugiausiai. Šių automobilių pelno maržos yra itin mažos, tad gamintojams nelieka kito kelio, kaip tik didinti kainas.
Mažiausiuose A ir B segmentuose modelių pasiūla (ir pasirinkimas pirkėjams) palaipsniui mažėja (pvz., mes šiame segmente nebeturime „Rio“, „Volkswagen“ nebesiūlo „Polo“, „Ford“ negamina „Fiesta“ ir t.t.)“ – vardijo pašnekovas.
Kas laukia vairuotojų
„Vilnius Tech“ Transporto inžinerijos fakulteto profesorius Vidas Žuraulis aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo, kad gamintojai, tikėtina, stebi paklausą.
O pokyčius, jo vertinimu, galima pastebėti ir gatvėse.
„Kalbant apie mažiausius automobilius, stebiu, kas darosi gatvėse, jų skaičius nedidėja arba tokių transporto priemonių kaina tampa tikrai ne iš mažiausių.
Visuomenė tikisi, kad jeigu tai yra mažytis automobilis, jis turi būti pigus. O jo pagaminti pigiai kol kas neišeina. Tai tenka galbūt atsisakyti vieno, kito modelio, pasiūlyti kažkokį nišinį produktą su rinkos užpildymu“, – svarstė pašnekovas.
Apie miglotą mažų automobilių ateitį kalba ir žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius, žurnalistas Vitoldas Milius.
Pasak jo, jei vieni mažesni modeliai išnyko, juos keičia kiti.
Pavyzdžiui, pigesni, o ne brangesni elektromobiliai, kurie jo vertinimu, gali būti paklausi prekė, jei vairuotojai ieško transporto priemonės, su kuria galėtų važinėti mieste, o ne ilgus atstumus.
„Gaminamų automobilių dydžiai „banguoja“. Turbūt kyla ir didelių iššūkių gamintojams. Dabar gaminami vienas po kito nedideli elektromobiliai. Būtent panašaus dydžio, kokie buvo „Volkswagen Polo“, „Ford Fiesta“ ir pan.
Pastarieji mažesni automobiliai „numirė“, nes išbrango, į juos reikėjo sukrauti visas saugumo sistema ir pan. Kitaip tariant, 30 tūkst. eurų kainuojantys maži automobiliai pasidarė neįdomus pirkėjams“, – dėmesį atkreipė pašnekovas.
Be to, V. Milius atkreipia dėmesį, kad automobilių rinkoje atgimsta ir kelioniniai automobiliai, vadinamieji „minivenai“.
„Dabar buvo visiškai nukeliauta į visureigių pasaulį. Aš manau, kad visa ta automobilių rinka, pramonė, jėgainės, kėbulo tipai banguos.
Nebus taip, kad visąlaik vienodai, kad kryptis pasirinkta tik viena. Bus spalvota ir įdomu“, – svarstė jis.
Vidaus degimo varikliai išliks?
V. Žuraulis taip pat priminė, kad automobilių gamintojų laukia ir dar vienas išbandymas – Europos mastu atsiradęs reikalavimas, kad nuo 2035 m. naujose transporto priemonėse neliktų vidaus degimo variklių.
„Pirmas signalas gamintojams, kad jie savo technologiją suspėtų vystyti iki nurodytos metų ribos ir pateikti rinkai pakankamai platų pasirinkimą. Ir pavaros prasme, ir kainos prasme, kad vartotojas nenukentėtų.
Be abejo, iššūkiai pakankamai dideli – tiek gamintojams, tiek vairuotojams. Bet priežastys taip pat akivaizdžios – klimato kaita, kai negalima laukti, o reikalinga imtis veiksmų. Jeigu kalbame apie vidaus degimo variklių atsisakymą, gana radikaliai keičiasi pavaros schema“, – svarstė pašnekovas.
Automobilių skelbimų portalo „Autoplius.lt“ atstovas Gintenis Dauparas antirno, kad pavienė sistema, pvz., EDR, nėra pats brangiausias komponentas transporto priemonių gamyboje.
Vis tik papildoma saugumo sistemų gausa, jo vertinimu, galiausiai lemia didesnę automobilių kainą.
„Visgi nereikėtų pamiršti, kad tai saugumo sistemos. Tokios, kurios galbūt net svarbesnės už oro pagalves ar tinkamą kėbulo konstrukciją. Gyvybei kainos negalima uždėti“, – kalbėjo pašnekovas.
G. Dauparo vertinimu, mažesnių automobilių ateitis išlieka miglota.
„Sunku prognozuoti, tačiau stebint dabartinę rinką ir mūsų ekonominę situaciją, panašu, kad žmonės linkę sumokėti keliais tūkstančiais daugiau, tačiau už patinkantį ir kokybišką daiktą.
Tad galbūt kažkurie modeliai ir išnyks, tačiau čia turbūt labiau natūrali atranka nei saugumo sistemų kaštų įtaka. Nepopuliarūs modeliai išnykdavo visuomet“, – mano pašnekovas.
Pensijai skirtus pinigus ištaškys automobiliams?
Bendrovės „Longo LT“ vadovo Pauliaus Valiukėno vertinimu, naujų automobilių kainoms toliau kopiant į rekordines aukštumas, vis daugiau Europos vairuotojų renkasi naudotus automobilius.
Pasak jo, remiantis rinkos tyrimų bendrovės „Expert Market Research“ ataskaita, 2024 m. Europos naudotų automobilių rinka buvo vertinama 455,6 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį ji kasmet vidutiniškai augs 4,3 proc. tempu ir 2034 m. priartės prie 694 mlrd. JAV dolerių ribos.
P. Valiukėnas sako, kad šį augimą dar labiau išryškina kontrastas su naujų automobilių pardavimais.
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, per pirmąjį 2025 m. pusmetį naujų automobilių registracijos Europoje sumažėjo 1,9 proc. Tai rodo, kad rinka pasuko priešingomis kryptimis – nauji automobiliai pirkėjams tampa vis sunkiau įperkami, o naudotų pasiūla įgauna vis daugiau pagreičio.
„Šis kontrastas rodo, kad naudoti automobiliai tampa realia alternatyva vis didesnei daliai pirkėjų. Didžiausią įtaką tam daro naujų automobilių kainų šuolis, išaugę finansavimo kaštai, skaitmenizuota naudotų automobilių prekyba ir ilgi naujų transporto priemonių pristatymo terminai“, – komentavo P. Valiukėnas.
Lietuvoje tendencijos labai panašios – vis daugiau žmonių naują automobilį vertina kaip sunkiai pasiekiamą prabangą, todėl renkasi naudotus. Pasak eksperto, šiandien pirkėjų sprendimus pirmiausia lemia finansinės galimybės.
„Žmonių finansinės galimybės ribotos, o brangesnį automobilį tikrai gali įsigyti ne kiekvienas. Dalis pirkėjų renkasi kokybišką naudotą transporto priemonę, nes tai jiems tinkamesnis variantas. Paklausa išlieka aukšta, tačiau kartu juntame ir stiprėjančią konkurenciją rinkoje,“ – pastebi P. Valiukėnas.
Jo vertinimu, Lietuvoje pirkėjai dažniausiai skiria 8–18 tūkst. eurų biudžetą naudotiems automobiliams. Į šią sumą dažniausiai telpa miesto hečbekai, kompaktiški SUV ir vidutinės klasės sedanai.
Per kelerius metus ši „saldžioji zona“ pamažu kilo aukštyn, nes brango nauji automobiliai, augo infliacija ir keitėsi pirkėjų įpročiai.
Automobilių rinkos eksperto vertinimu, keičiasi ne tik biudžeto ribos ar modelių pasirinkimas, bet ir patys pirkėjų lūkesčiai. Jei anksčiau daugelis rinkdavosi pigesnį variantą, šiandien vis daugiau žmonių yra pasirengę investuoti daugiau, tačiau tik į automobilį su aiškia istorija.
„Vis daugiau žmonių pasiryžta mokėti daugiau, bet renkasi tik patikrintą automobilį su garantija ir aiškia istorija. Dalis klientų jau yra patyrę nuostolių pirkdami pigiau ir dabar linkę investuoti daugiau, kad ateityje išvengtų papildomų problemų. Žmonės ima suprasti, kad labai geras automobilis už labai žemą kainą – retenybė“, – kalbėjo ekspertas.
Žvelgdamas į ateitį, ekspertas įsitikinęs, kad Lietuvos naudotų automobilių rinka išlaikys augimo tempą, panašų į Europoje prognozuojamą 4,3 proc. per metus, o tam tikrais laikotarpiais netgi jį viršys.
„Tam įtaką darys ne tik bendra ekonominė situacija, bet ir vietiniai veiksniai. Vienas jų – pensijų sistemos reforma, pagal kurią nuo 2026 m. gyventojai galės atsiimti dalį antros pakopos pensijų lėšų.
Tikėtina, kad dalis šių pinigų bus skirta didesniems pirkiniams, tarp jų ir automobiliams. Tai gali suteikti papildomą impulsą rinkai“, – prognozuoja P. Valiukėnas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
