statybininkai

Statybos darbų šiemet sausį–spalį šalyje atlikta už 4,5 mlrd. eurų – 13,1 proc. daugiau nei prieš metus. Užsienyje jų atlikta už 535,2 mln. eurų – 3,9 proc. daugiau. Gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 97,3 mln. eurų – 3,8 proc. mažiau nei pernai, negyvenamųjų pastatų – už 173,9 mln. eurų (2,4 proc. daugiau), inžinerinių pastatų – už 309 mln. eurų (31 proc. daugiau), penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.    Vien spalį statybos darbų šalyje atlikta už 580,2 mln.

Nekilnojamojo turto ir statybų rinkos dalyviai į artimiausią ateitį žiūri optimistiškai, nors pripažįsta, jog neapibrėžtumo 2024-2025 metais bus labai daug.  Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, plėtotojai šiuos metus užbaigia su santūriai pozityviomis nuotaikomis.  „Žiūrime galbūt labiau su pozityvumu į priekį.

Ekonominius nusikaltimus tirianti Vilniaus apskrities kriminalinė policija išaiškino grupę asmenų, statybininkams iš Ukrainos dalį algos mokėjusią „vokeliuose“, nesumokėjusią mokesčių valstybei pasisavinusią 2,5 mln. eurų. Kaip pirmadienį pranešė policija, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.

Gegužę Lietuvoje atlikta statybos darbų už 489,8 mln. eurų to meto kainomis – palyginti su tuo pačiu metu pernai, jų padaugėjo 14,7 procento. Per mėnesį statybos darbų buvo 1,4 proc. daugiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 101,5 mln. eurų – 0,4 proc. mažiau nei prieš metus. Negyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 163,6 mln. eurų – 6,7 proc. daugiau. Inžinerinių statinių statybos darbų atlikta už 224,7 mln. eurų – 29,5 proc. daugiau.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kokie Statybos įstatymo teisinio reglamentavimo pokyčiai, susiję su statyba ūkio būdu, statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir statybos užbaigimu įsigalios 2023 m. gegužės 1 d. Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad 2023 m. gegužės 1 d. įsigalioja šie Statybos įstatymo pakeitimai: 1. Dėl statybos ūkio būdu.

Statybų sektoriaus darbuotojai Lietuvoje vis dar išlieka itin paklausūs – šiuo metu įdarbinti būtų galima net keletą tūkstančių naujų darbuotojų, – teigia specialistai. Tačiau didelė tokių specialistų paklausa išlieka ir užsienyje, kur kai kuriems lietuviams tiek siūlomos darbo sąlygos, tiek darbo užmokestis atrodo patrauklesnis, rašoma pranešime spaudai.

Nuo kitų metų Lietuvoje gyvenamąsias patalpas bus galima įsigyti tik esant 100 proc. pastato baigtumui. Tai numato neseniai Seimo priimti Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus, kad jie įsigytų užbaigtą ir įregistruotą būstą. Pastaruoju metu Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, kokie statybos ir apdailos darbai turi būti atlikti, kad pastatas būtų laikomas visiškai užbaigtu, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Konfliktui su Rusija dėl Ukrainos tebesitęsiant, Lietuvos verslas skundžiasi smaugiamas infliacijos. Štai statybininkai skaičiuoja, kad statybos pabrango apie 40 proc. ir reikalauja užsakovus primokėti, jei nori, kad statybos nesustotų. Verslininkai reikalauja vyriausybę pasirašyti aiškų pradėtų statybų indeksavimo susitarimą. Tačiau vyriausybės nariai nemano, kad reikia papildomų priemonių ir dėliojasi prioritetus – kurias statybas tęs, o kurias atidės geresniems laikams.

Karas Ukrainoje kelia nerimą ir Lietuvos gyventojams. Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai pastebi, kad žmonės nutraukia būsto pirkimo sutartis ir laukia geresnių laikų.  NT specialistai ir ekonomistai teigia, kad sumažėjus paklausai būstai gali atpigti arba NT vystytojai ims taikyti įvairias nuolaidas ar akcijas, pavyzdžiui, dalins nemokamas automobilių stovėjimo vietas ar sandėliukus.

Policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad rūsio patalpoje nežinia dėl ko konfliktuoja vyrai. Aplinkui besimėtantys buitiniai įrankiai galėjo tapti svariais ar aštriais argumentais, todėl policininkai nusprendė skubiai vykti į įvykio vietą, kol taip nenutiko.  Kartu su pareigūnais atvykusį ir TV3 laidos „Farai“ operatorių pirmiausia pasitiko plačiai stovintis vyrukas.

Lietuvoje nuo sausio įsiteisėjant statybininkų tapatybės identifikavimo (ID) kortelėms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo pasinaudoti „Sodros“ sprendimais ir nekurti naujos sistemos.  Ministerijos teigimu, tai sutaupytų 1,239 mln. eurų. Seimo jau priimtu įstatymu naujai informacinei sistemai numatyta 1,3 mln. eurų. Siūlymą trečiadienį svarstys Vyriausybė, o Seimui bus siūloma pataisas svarstyti skubos tvarka.

Statistikos departamentas skelbia, kad 2021 m. birželio mėn. šalyje atlikta statybos darbų už 322,1 mln. eurų to meto kainomis, tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2,8 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei gegužės mėn. (nepašalinus – 4,5 proc. daugiau). O per mėnesį pastatų statybos darbų atlikta 4,6 proc. mažiau, inžinerinių statinių statybos darbų – 0,3 proc. mažiau (nepašalinus – atitinkamai 1 proc. ir 8,4 proc. daugiau). 2021 m. birželio mėn.

Nekilnojamo (NT) vystytojai ir statytojai prognozuoja, kad bent jau artimiausiu metu būstų kainos ne kris, o tik didės. Tai lemia vis dar brangstančios statybinės medžiagos ir didėjantys statybininkų atlyginimai. Negana to, valdžia esą statybininkus apkrauna papildoma administracine našta, kurios našta užguls galutiniam vartotojui, t. y. būsto pirkėjui.

Statybų sektoriuje kalbama apie seniai matytą sumaištį. Tuo metu, kai būstą lietuviai šluoja nesustodami, rinkos analitikai teigia, kad statybinių medžiagų kaštai pasiekė dideles aukštumas, taip pat trūksta reikiamų specialistų. Pandeminis laikotarpis sujaukė tradicinės rinkos perspektyvas verslo pasaulyje – ne išimtis ir statybų sektorius.  Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas paaiškino, kokios pagrindinės priežastys nulėmė padidėjusias žaliavų kainas.

Lietuvos statybininkų asociacijai prognozuojant, kad dėl brangstančių statybinių medžiagų gali būti neįgyvendinta apie trečdalis valstybės investicijų programoje numatytų projektų, gyvenamojo būsto projektų plėtojai kol kas nesvarsto galimo jų stabdymo ar naujų vėlinimo ir teigia, kad ši krizė didžiausią įtaką darys galutinei būsto kainai.

Lietuvos statybininkų asociacija prognozuoja, kad šiemet dėl brangstančių statybinių medžiagų bus neįgyvendinta apie trečdalis valstybės investicijų programoje numatytų projektų. Dalius Gedvilas sako, kad pagal Seimo patvirtintą programą šiemet numatyta pastatyti nemažai objektų, bet dėl kylančių žaliavų kainų trečdalis jų turėtų būti išbraukti iš sąrašo.

Lietuvoje statybos darbų sausio mėnesį atlikta už 169,4 mln. eurų – pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 1,6 proc. daugiau nei 2020-ųjų gruodį. Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos statybos darbų sumažėjo 46 procentais. Per mėnesį pastatų statybos darbų atlikta 3,5 proc. daugiau, inžinerinių statinių statybos darbų – 0,5 proc. mažiau (nepašalinus – atitinkamai 29,5 proc. ir 64,3 proc. mažiau), pranešė Statistikos departamentas.

Daugiabutis įskilusiomis sienomis Gabijos g. ne vienintelis vilniečių būstas su broku. Perkūnkiemį Kartonkiemiu vadinantis vilnietis skundėsi, kad nusipirkęs butą iš brėžinio greitai pamatė jo broką. Vėliau nusprendė butą parduoti, tačiau brokuoto buto niekas nenorėjo, tad jį teko parduoti į minusą. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad jam irgi teko susidurti su panašia situacija, kaip ir Gabijos g. daugiabučio gyventojams.

Ekspertų vertinimais, dėl daugiabučio Gabijos g. broko kaltas namo statytojas. Jis esą ir turėtų pašalinti namo defektus. Tuo metu statybų ir nekilnojamojo turto ekspertai visų daugiabučių gyventojams pataria prižiūrėti savo būstą, kad nelaimių būtų išvengta.

Statant tiltą per Nerį, kuris yra platinamos autostrados dalimi, nukrito dalis konstrukcijų ir žuvo darbininkas, jo kūnas liko gulėti prispaustas. Žuvusiojo iškelti ugniagesiai su sava įranga nesiryžo. Ieškoma specialios technikos. Sužeisti ir dar 4 darbuotojai, dviejų būklė sunki. Ant statomo tilto per Nerį pirmyn atgal zuja greitosios. Į ligoninę veža sužalotus darbininkus. Atvykę ir gausios policijos bei ugniagesių pajėgos.

Įgyti statybininko profesiją siekia vis mažiau jaunuolių. Specialistai teigia, kad jaunus žmones atgraso purvinas ir sunkus statybininko darbas. Todėl įmonės net suformavusios statybininkų brigadas nuolat ieško naujų darbuotojų, o esamiems vis kelia atlygį. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) skaičiuoja, kad iš daugiau kaip 1,3 mln. visų šalies dirbančiųjų per 100 tūkst. arba 7,3 proc. dirba statybos sektoriuje.

Lietuvoje kasmet auga įdarbinamų užsieniečių skaičius, tiesa koronaviruso pandemija jų įdarbinimą šiek tiek sustabdė. Transporto, statybos, viešojo maitinimo sektoriaus bendrovės tikina, kad užsieniečius samdo, nes tam tikrų profesijų darbuotojų su patirtimi darbuotojų Lietuvoje neranda. Be to, jiems lietuviškas atlyginimas patrauklesnis negu tautiečiams.

Darbo skelbimas, kuriame mūrininkams Lietuvoje siūlomas palyginti didelis atlyginimas Facebooke sukėlė tikrą diskusijų audrą. Skelbimo autorius tikino, kad seka užsienio pavyzdžiu. Tačiau pasak Statybininkų asociacijos, toks užmokestis neatitinka Lietuvos darbo rinkoje siūlomų algų. Socialiniame tinkle publikuotame darbo skelbime buvo teigiama, kad ieškomi mūrininkai darbui Lietuvoje. Buvo nurodytas ir atlygis – 3 tūkst. eurų į rankas.

Pikti statybininkai pasitelkę sunkiąją techniką sugalvojo atkeršyti porai. Viskas prasidėjo nuo to, kai jų statybvietėje atsirado krūvą šiukšlių, kurių iki tol jie net nebuvo regėję. Išsiaiškinę, kad tai šalimais gyvenančios poros – viską sukrovė šiems į kiemą. O išsiaiškinti pavyko itin lengvai: pora tarp šiukšlių paliko savo laiškus, ant kurių – jų duomenys. Įrašas patalpintas socialiniame tinkle sulaukė itin daug palaikymo skirto darbuotojams. Keršto akimirka – vaizdo siužete.

Socialiniame tinkle „Facebook" pradėjo plisti moters užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame, kaip ji pati sako, užfiksuoti statybininkai, besidarbuojantys renovuojamame name Mažeikiuose.  Taikos gatvėje 5 numeriu pažymėtame name dirbančius statybininkus užfiksavusi moteris, kuri taip pat pastebėjo ir tai, kad darbininkai pro balkoną į apačią mėto statybines atliekas.

Neįprastas reginys sostinėje – statybvietėje, kur netrukus turėtų išdygti verslo centras, gyventojai užfiksavo į gilią duobę sumestus, savų vairuotojų laukiančius  automobilius. Vilniečių pranešimai apie tai pasiekė ir Vilniaus savivaldybę. Viešosios tvarkos pareigūnai puolė aiškintis, ar statybos darbus pradėję verslininkai tik neplanuoja slapta svetimo, jiems trukdančio turto užkasti. Vienuolikta ryto, Laisvės prospekto atkarpoje verda statybų darbai.

TV3 Žinių žurnalistų vidury baltos dienos užfiksuoti neeiliniai kadrai, kaip didžiulėje statybvietėje linksmai darbuojasi girtutėliai statybininkai. Situacija neeilinė ir todėl, kad ir pamačius mūsų kameras statybvietėje toliau tęsėsi darbai su pavojingais įrenginiais. Įprastai tai vadinama viešosios tvarkos pažeidimu. Bet štai vyras dar ir vos pastovi ant kojų ir viskas vyksta darbo vietoje – o tai jau rimtas darbo saugos pažeidimas.

Pakaunėjė tarp vietinių gyventojų ir darbininkų įsiplieskė toks konfliktas, kurį teko raminti net policijos pareigūnams. Tuo metu vienam statybininkui prireikė medikų pagalbos – jam išnarintas petys. Kaip įvyko incidentas, pareigūnams teks ištirti patiems, mat abiejų pusių versijos skiriasi.  Į statybvietę Pakaunėje, šalia Neveronių, rytą sulėkė ir policija, ir medikai. Pranešta apie įsiplieskusį konfliktą tarp darbininkų ir vietinių gyventojų.

Jeigu bus pritarta Finansų ministerijos pasiūlymams, kitais metais statybininkai, automobilių meistrai ir vaikų auklės negalės veikti už fiksuotą sumą nusipirkę verslo liudijimus. Norėdami verstis legaliai jie turės registruoti individualią veiklą.

Kovodama su šešėliu Vyriausybė ėmėsi žingsnių įvesti privalomą statybininko kortelę. Numatoma, kad neturintiems tokio dokumento grės tūkstantinės baudos, rašo portalas lrt.lt.

Vyriausybė planuoja jau kitais metais įvesti statybininko kortelę tiek samdomiems darbuotojams, tiek dirbantiems individualiai. Tikimasi, kad tai padėtų sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą šioje srityje. Verslininkai argumentuoja, kad sistema jau veikia ir nereikėtų švaistyti valstybės pinigų.

Lietuvos statybvietėse pluša ne tik ukrainiečiai, bet ir darbininkai iš Gruzijos, Baltarusijos bei kitų šalių, taip pat mūsų šalyje studijuojantys užsieniečiai, tikino tv3.lt studijoje viešėjęs bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. „Butus šiandien stato mišri komanda iš įvairių šalių. Dirba ne tik ukrainiečiai, dirba ir gruzinai, ir baltarusiai.

Stokodami užsakymų savo šalyje lenkų statybininkai savo paslaugas eksportuoja į Lietuvą, penktadienį rašo „Lietuvos žinios“. Pietiniuose Lietuvos rajonuose apie trečdalį statybos darbų jau atlieka statybininkai iš Lenkijos. Pasiekia jie ir Vilniaus priemiesčius. Čia juos tenkina ir suderėtų paslaugų kaina, ir konkurencijos nedaug. Dirbti Lietuvoje daugiausia iš Lenkijos atvažiuoja smulkūs individualiai dirbantys verslininkai ir smulkios statybos įmonės.

Lietuvos statybų bendrovėms susiduriant su kvalifikuotų specialistų trūkumu, vis dažniau trūkstamas darbo vietas užpildo ukrainiečiai. Migracijos departamentas prognozuoja, jog į Lietuvą atvykstančių dirbti Ukrainos piliečių skaičius ateinančiais metais augs 30-50 procentų. Departamento duomenimis, per 7 mėnesius užsieniečiams dirbti Lietuvoje išduota 22, 2 tūkst. vizų, iš kurių maždaug 80 proc. – ukrainiečiams. Dar 6,3 tūkst. Ukrainos piliečių šįmet gavo leidimą gyventi Lietuvoje.

Statybininkų neapdairumas Šiauliuose virto unikalia gelbėjimo operacija. Laimėjus konkursą ant ežero statomas pontoninis tiltas. Maždaug po dvi tonas sveriančius inkarus ant ledo atvežti ekskavatoriumi jie nutarė ne per šalčius, o tik dabar. Ledas neišlaikė ir technika su pačiu vairuotoju atsidūrė po ledu. Štai kuo baigėsi statybininkų darbai ant Rėkyvos ežero Šiauliuose. Ekskavatoriumi ant ledo buvo vežami statomo pontoninio tilto inkarai – gal po dvi tonas sveriantys betono kubai.

 Vyriausybei siekiant greičiau atnaujinti valstybės viešuosius pastatus, siūloma panaudoti naujas finansų priemones. Tuo metu statybininkai mano, kad atnaujinant pastatus, reikėtų siekti kuo didesnio jų energetinio efektyvumo. Energetikos ministro patarėjas Rytis Kėvelaitis tikisi, kad viešųjų pastatų renovacija pajudės iš mirties taško. Paskelbusi kvietimą institucijoms teikti paraiškas, ministerija sulaukė jų beveik dukart didesnei sumai nei planuota.

 Pirmadienio vakarą Vilniaus Santariškių mikrorajone statybininkai pažeidė dujotiekį. Dujų tiekimas laikinai nutrauktas 209 klientams, 13 iš jų – verslo klientai, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Preliminariais duomenimis, J.Tallat-Kelpšos gatvėje esantis vidutinio slėgio skirstomasis dujotiekis pažeistas bendrovės „Požeminės jungtys“ darbininkams atliekant gręžimo žemės darbus. Šie darbai nebuvo derinti su ESO dujų tinklo specialistais.

Pasibaigus mokesčių deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, Anglijoje gyvenę lietuviai vis dar gauna pranešimus apie jiems priskaičiuotas baudas už neteisingai užpildytas arba visai nepateiktas deklaracijas. Anglijoje dirbusiems laisvai samdomiems darbuotojams (self-employed) kiekvienais metais yra privaloma pateikti mokesčių deklaracijas. To nepadarius yra skaičiuojamos baudos.

Atšilus orui vėl atgyja statybų sektorius. Kyla kainos, auga statybininkų paklausa, o kartu ir užmokestis, kurį jiems tenka mokėti. Lietuvoje kvalifikuoti specialistai uždirba ir daugiau nei vidutiniškai šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendras atlyginimų vidurkis statybų sektoriuje 2016 m. IV ketvirtį buvo 752,9 Eur, neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu vidutinis atlyginimas – 822,8 Eur.

Pavasariui įsibėgėjant aktyvėja ir statybų sektorius. Pradedama daugiau statyti, gyventojai imasi remontų. Tą byloja ir kainos. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenimis matyti, kad vasario–kovo mėnesiai dar fiksuojamas statybos sąnaudų elementų kainų mažėjimas. Nuo Balandžio kainos pradeda augti.     2017 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn., statybos sąnaudų elementų kainos sumažėjo 0,7 proc.

Kauno apylinkės teismas aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą vieneriems metams, nuteisė kaunietį L. S., kuris prieš daugiau nei savaitę išplūdo Laisvės alėjoje namą renovavusius darbininkus ir sukėlė muštynes. Bylos duomenimis, dvidešimtmetis L. S. šių metų lapkričio 3 dieną aplinkinių akivaizdoje išplūdo Laisvės alėjoje dirbusius statybininkus, vienam iš jų sudavė per ausį ir rodė savo lytinį organą. L. S. buvo nustatytas 1,61 promilės girtumas.

Statybininkų trūkumas Lietuvoje verčia darbdavius pastariesiems didinti atlyginimą. Ne paslaptis, kad šie kaštai įskaičiuojami ir į galutinę produkto kainą. Tad jau netrukus už naujos statybos būsto įsigijimą gali tekti sumokėti daugiau. Pagrindinę įtaką kainoms turi paklausa, tačiau prognozuojama, kad ši mažėti neturėtų. Tuomet įtaką kainai darys tiek kylanti naujų būstų kokybė, tiek statybininkų algos.

 Rytoj, kaip ir kasmet antrąjį rugsėjo šeštadienį, šalies statybininkai pažymės savo profesinę šventę. Statybininkų diena mūsų šalyje minima nuo 2000-ųjų. „Statyba – viena svarbiausių Lietuvos ūkio sričių, kadangi nuo jos priklauso ne tik infrastruktūros plėtra, bet ir visų gyventojų, taigi ir kiekvieno iš mūsų, gyvenimo kokybė. Šis sektorius dažnai vadinamas šalies ekonomikos veidrodžiu, nes geriausiai atspindi jos pakilimus ir nuosmukius, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Vida Tavorienė Daugiabučių atnaujinimą valdžia spartina atimdama kompensacijas už šildymą ir viliasi, kad pavasarį kils nauja renovacijos banga. Tačiau statybininkai neskuba imtis darbų. Aplinkos ministerija skelbia, kad pavasarį turėtų prasidėti masinė daugiabučių namų renovacija. Pastoliai turėtų būti pastatyti prie 500–600 šalies daugiabučių. Bet statybininkai skeptiškai vertina tokius planus.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Optimistai mėgsta sakyti – „ne pinigai – laimė!“, o ciniški piliečiai suskumba atrėžti, kad laimė susijusi ne su pinigais, o su jų kiekiu. „Ekonomika.lt“ aiškinasi, kas šiemet džiaugsis pilnesne pinigine. Ne kiekvienam Lietuvos darbo rinkos dalyviui tenka patirti laimę, kai atlygio augimą lemia 9 aukščiausio rango teisėjų verdiktas. Didžioji dalis Lietuvos piliečių priversta paklusti rinkos letenai.

Inga Kontrimavičiūtė Begriūvančių daugiabučių gyventojai apstulbę – valdžios pažadai apie gerokai renovacijos kainas numušiančius centralizuotus statybos darbų pirkimus subliūško. Kiek iš tikrųjų kainuoja būsto atnaujinimas? Daugiabučių namų renovaciją Panevėžyje organizuosianti Savivaldybės įmonė Panevėžio butų ūkis žada, jog jau šį pavasarį prie namų iškils pirmieji statybininkų stelažai.

Pirmajame etape Šiaulių miesto savivaldybė renovacijai atrinko 18 daugiabučių, antrajame – dar 30 daugiabučių. Nežinia, ar visi šie namai bus renovuoti. Gyventojai dar gali apsigalvoti, jeigu jiems nepatiks pateikti skaičiavimai. Pavasarį darbai turėtų prasidėti „Kaip Šiauliams pradžia visai nebloga. Juk, jeigu būtų daugiau norinčių renovuotis, gali pritrūkti ir statybininkų. Trūkstant darbuotojų, gali nukentėti darbų kokybė.

Iki rugsėjo 1-osios likus vos kelioms dienoms, kai kuriose Panevėžio švietimo įstaigose vis dar šeimininkauja statybininkai. Savo atžalas į renovuojamas „Ąžuolo“ pagrindinę mokyklą ir „Vyturio“ progimnaziją leidžiantys tėvai nerimauja, ar vaikams neteks kvėpuoti statybų dulkėmis ir klausytis grąžtų keliamo triukšmo. Tačiau mokyklų vadovai ramina, kad laikini nepatogumai tikrai netrukdys ugdymo procesui.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ | Šiandien, apie 10 val., nuo kelio į pakelės griovį nuskriejo lengvasis automobilis „Mazda 626“. Kol kas įvykio aplinkybės tiriamos. Žinoma tik tiek, kad mašina važiavo trys vyrai. Spėjama, kad jie buvo statybininkai – rengėsi dengti Aukštupiuose stogą. Iki kelionės tikslo jiems buvo likę apie kilometrą. Bendrasis pagalbos centras apie nelaimę Tauragės rajone pranešė apie 10.20 val. Paskelbta, kad apie 10 val.