Kainai ir pasiūlai įtakos turi ir sezoniškumas – nuomotojai tampa lankstesni, nes žiemą būstus geriau išnuomoti, nei palikti tuščius ir mokėti šildymo mokesčius.
Ekspertai nurodė, kad būstų poreikis šiuo metu yra sumažėjęs, nekilnojamojo turto (NT) skelbimų skaičius, palyginti su pavasariu, 4 kartus didesnis, tačiau vis tiek yra apie 15 proc. mažesnis.
15 proc. yra padidėjusios ir vidutinės nuomos kainos, kurios, pasak pašnekovų, yra stabilios – galimai nesikeis ir praėjusių metų lygio nepasieks. O sudėtingėjant paskolų sąlygoms spėjama, kad ateityje daugiau teks nuomotis nei pirkti.
Skelbimų skaičius normalizuojasi, bet yra 15 proc. mažesnis
NT skelbimų portalo „Domoplius“ vadovas Evaldas Narbuntovičius atskleidžia, kad šiuo metu nuomos skelbimų skaičius yra beveik atsistatęs iki įprasto lygio, koks buvo pastaruosius dvejus metus.
Jis teigia, kad poreikis būsto nuomai, o kartu ir jo paieška buvo labai suaktyvėję I–III metų ketvirtį, kai naujų ar laikinų namų Lietuvoje ėmė ieškoti ukrainiečiai:
„Dalis jų būstus išsinuomojo patys, kitus į laisvas savo patalpas geranoriškai priėmė lietuviai. Kadangi dalis tų „laisvų patalpų“ buvo nuomai skirti būstai, jų rinkoje pastebimai sumažėjo.“
Pašnekovas priduria, kad ir portalo lankomumo tendencijos tiesiogiai susijusios su NT paklausa rinkoje. Anot jo, dabar būsto nuomai poreikis yra atslūgęs, o ir paieškos užklausų skaičiai normalizuojasi iki tokio lygio, koks vidutiniškai buvo pastaruosius dvejus metus.
Lygindamas šių metų lapkritį su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu E. Narbuntovičius pastebi, kad skelbimų dabar yra apie 15 proc. mažiau nei pernai.
„Įtakos Lietuvos NT rinkai turėjo ir pas mus atvykstantys baltarusiai. Tačiau jie užėmė kitą segmentą nei ukrainiečiai – jiems aukštesnės klasės butus sostinėje nupirko arba išnuomojo juos įdarbinančios įmonės“, – paaiškino pašnekovas.
Butai senamiestyje – nuo 2,5 tūkst. eurų
E. Narbuntovičius įvardija, kad vertinant bendrai pagal miestus didžiausia pasiūla yra Vilniuje (miegamuosiuose rajonuose), nes ir pati NT rinka sostinėje yra didžiausia.
Ir žmonių čia gyvena daugiausia: „Jų daugiausia į sostinę kasmet atvažiuoja mokytis ar dirbti. Tad ir būsto poreikis yra didžiausias. Ši situacija nesikeičia jau daug metų.“
Pašnekovas sako, kad būsto kaina – tiek nuomos, tiek pardavimo atveju – didele dalimi priklauso nuo vietos.
Jei būstas yra miesto centre, senamiestyje – jo vertė ir kaina automatiškai bus didesnė nei analogiško būsto miegamajame rajone.
„Jei bandytume nustatyti kažkokias kategorijas ir jas sudėti į lentynėles, tai brangiausi būstai būtų 100 ar daugiau kv. m. Viliaus senamiestyje. Tokių butų nuomos kainos prasideda nuo 2,5 tūkst. eurų.
Pigiausi būtų maži, bendrabučio tipo, senos statybos butai, labiausiai nutolę nuo centro. Tokie būstai kartais būna net be centrinio šildymo ir kitų patogumų“, – įžvalgomis dalijosi NT skelbimų portalo vadovas.
E. Narbuntovičius įvardijo, kad tiek parduodamų, tiek nuomojamų daugiausia yra butų. Taip yra, nes butai, palyginti su namais ar kotedžais, yra gerokai įperkamesni, todėl ir paklausesni.
„Poreikiai ir kriterijai, renkantis būstą nuomai, gana skirtingi. Bet dažnu atveju galutinį sprendimą lemia finansinės galimybės. Žmonės paprastai renkasi geriausią, ką gali gauti už turimą sumą.
Mažiausias finansines galimybes turintys asmenys, pavyzdžiui, studentai, kartais nuomojasi tik kambarius. Bet, jei tik gali, ir jie renkasi nuomotis visą butą su draugais ar kursiokais. Todėl nedideli butai miegamuosiuose rajonuose yra patys populiariausi“, – dėstė „Domoplius“ atstovas.
15 proc. padidėjusios kainos greičiausiai nebekris
E. Narbuntovičius skaičiuoja, kad vidutinė būsto nuomos kaina Vilniuje yra 677 eurai, Kaune – 404 eurai, Klaipėdoje – 395 eurai. Ir atkreipia dėmesį, kad tai yra visų nuomojamų butų kainų vidurkis, neskirstant būsto pagal kambarių skaičių.
„Pagrindinė tendencija, kurią šiemet stebime, yra susijusi su karu Ukrainoje. Kai plūstelėjo pabėgėlių banga, būsto pasiūla Lietuvoje staigiai sumažėjo, o kainos sukilo.
Palyginti su praėjusiais metais, vidutinės nuomos kainos yra padidėjusios 15 proc. Jos kilo dėl stipriai augusios paklausos. Vienu momentu šiemet, po to, kai Ukrainoje prasidėjo karas, būsto nuomai pasiūla Lietuvoje buvo sumažėjusi net perpus“, – komentavo E. Narbuntovičius.
Pasak jo, nuomos kainoms įtakos turėjo ir pakilusios naujo gyvenamojo NT kainos. Ir, kaip įprasta, paskui jas į viršų visada važiuoja ir antrinė bei nuomos rinka, nes žmonės mato augančias kainas ir patys jas kelia.
„Dabar kainos koreguojasi – šiuo metu, sakyčiau, yra stabilios. Šildymo sezono metu jos dar gali šiek tiek sumažėti. Bet didelių korekcijų, kaip buvo per 2008 m. krizę, nesitikėčiau“, – prognozėmis dalijosi pašnekovas.
Ji atkreipė dėmesį, kad laikas, kai žmonės rinkdavosi bet ką už bet kiek – jau praėjo. Pasiūlos padaugėjo, tad ir kainos sumažėjo:
„Kainų vidurkis, koks dabar yra, manau, artimiausiu metu jau nesikeis, nes paklausa yra gana stabili. O naujo NT kainos nekrenta. Kol jos nesikoreguos, nebus ir reikšmingų pokyčių antrinėje bei nuomos rinkose.“
Skelbimų – 4 kartus daugiau nei pavasarį
„Capital Kaunas“ NT brokerės Natalijos Martinavičienės teigimu, lyginant situaciją prieš metus ir prieš du, pasiūla būsto nuomos rinkoje šiuo metu yra ženkliai padidėjusi.
Ji pamini, kad neprognozuojamiems šuoliams būstų nuomos rinkoje – tiek pasiūloje, tiek kainose – įtakos turėjo Ukrainoje vykstantis karas.
„Palyginimui – jei pernai nuomos skelbimų Vilniuje buvo apie 1,5 tūkst., o pavasarį, užplūdus karo pabėgėliams, krito iki 450, tai dabar galime rasti 1875 pasiūlymus.
Kaune ir Kauno rajone šiuo metu pasiūla yra apie 650 skelbimų, Klaipėdoje – apie 300 pasiūlymų. Rinkoje atsiradus daugiau NT, dalis parduodamų būstų perėjo į nuomą, tą lėmė pavasarį padidėjusios nuomos kainos“, – skaičiavo brokerė.
Ji nurodo, kad nuomoti būstus skatina ir padidėję energijos kaštai, o studentai šiemet labiau rinkosi universiteto bendrabučius arba kooperavosi po kelis į vieną nuomojamą butą.
Kainų kritimą lemia ir sezoniškumas
N. Martinavičienė neslepia, kad kainos būstų nuomos rinkoje yra pakilusios lyginant su pernai ir užpernai, tačiau dabar galima stebėti stabilizavimąsi ir net kainų kritimą.
Ji įvardija, kad šiuo metu vidutinė būsto kaina Vilniuje yra apie 650 eurų, Kaune – apie 500 eurų, Klaipėdoje – maždaug 450 eurų.
Anot N. Martinavičienės, pavasarį, kai paklausa buvo didesnė nei pasiūla, kainos kilimą apie 30 proc. lėmė atvykę ukrainiečiai ir Baltarusijos piliečiai, nemažai jų, dirbantys IT srityje, rinkosi geresnius ir prabangesnius būstus.
O rinkai nurimus ir atsiradus didesnei pasiūlai, ekspertės teigimu, kainos stabilizuojasi.
Ji papildo, kad kainą taip pat lemia sezoniškumas t.y. prasidėjus šaltajam sezonui nuomotojai yra lankstesni, nes geriau išnuomoti savo NT nei laikyti jį tuščiai ir mokėti šildymo mokesčius.
Be to, nuomos kainos pavasarį – kyla, vasarą – laikosi, o rudenį jaučiamas mažėjimas, nes studentai jau būna apsistoję, artėjant šildymo sezonui nuomotojai tampa lankstesni.
„Šiuo metu stebima kainų mažėjimo tendencija palyginus su pavasario aukštumomis, tačiau, manau, jos stabilizuojasi ir galima prognozuoti, kad pernai metų kainų lygio visgi nepasieks.
Kas nutiks ateinanti pavasarį – dabar sunku prognozuoti, kainas lemti gali rekordiškai aukšta infliacija, energijos krizė, užsitęsęs karinis konfliktas“, – dėstė NT brokerė.
Ateityje daugiau teks nuomotis nei pirkti
N. Martinavičienės vertinimu, būstų nuomos rinka išlieka aktuali. Nuomininkai tampa išrankesni ir nori gyventi tvarkinguose, šiuolaikiškuose būstuose. Tad nuomotojai turi įdėti daugiau pastangų ir investuoti norint būstą išnuomoti. Dėl to mažėja išrankumas nuomininkams.
„Tai yra gerai, nes lengviau sudaromos nuomos sutartys. Dar galėčiau pastebėti tendenciją, kad žmonės investuoja į būstus, skirtus nuomai. Kai infliacija turi tokį greiti, tai vienas iš protingų sprendimų yra investuoti į NT – geras būdas apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo.
Kita vertus, sudėtingėjant paskolų sąlygoms, kito pasirinkimo žmonėms nebus, ateityje daugiau teks nuomotis nei pirkti. Viena iš populiarėjančių investicijų tampa loftai iki 30 kv. m., kurie bus įrenginėjami nuomai studentams ar viengungiams“, – kalbėjo brokerė.
Pašnekovės nuomone, tai – vienas iš protingų sprendimų investicijai, nes maža kvadratūra reiškia mažesnes investicijas. O tai yra labiau prieinama net kiek aukštesnio nei vidutinio atlyginimo žmogui: mažesni įrengimo kaštai, o nuomos pajamos nedaug skiriasi nuo didesnių būstų
Jus ten demokratiskai su vagim elkites. . . Kaip su kreiviu ir kitais vagim.
