Naujai išrinkta premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie norą, kad darbuotojai dirbti ne penkias dienas per savaitę, kaip yra įprasta dabar, bet keturias.
Tačiau ekonomistai į tokius pakeitimus žvelgia su nerimu. Jų vertinimu, noras pailsėti ilgiau gali atsisukti kitu lazdos galu ir smogti kur kas skaudžiau.
Bandoma nukreipti dėmesį nuo svarbesnių klausimų?
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas svarstė, kad idėja dėl 4 darbo dienų savaitės pasiūlyta „tiesiog tam, kad nukreiptų dėmesį nuo svarbių reikalų“.
„Lietuvoje yra milijonas svarbesnių reikalų, negu galvoti apie 4 darbo dienų savaitę.
Taip, pasaulyje yra populiariu ir apie tai dabar daug kalbama. Bet ar mes galime būti tie vieni iš lyderių pasaulyje ir Europoje, ar mes esame pasiekę Nyderlandų pragyvenimo lygį ir mūsų struktūra yra tokia, kad ši idėja būtų įgyvendinta? Manau, kad ne“, – kalbėjo ekonomistas.
T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad rizikų kyla Lietuvos verslo atstovams, kurie eksportuoja baldus, maistą, medienos gaminius ir kt., mat jų rezultatai priklauso ir nuo to, kiek valandų žmonės dirbs bei kokį kiekį produktų pagamins.
Ekonomistas neatmeta, kad pasauliniu mastu darbo valandų skaičius iš tiesų mažės. Tačiau, jo vertinimu, vargu, ar būtų naudinga vieniems pirmųjų žengti 4 darbo dienų savaitės keliu.
„Tikrai yra liūdna, kai Užimtumo tarnybos surinkti duomenys rodo 9 proc. nedarbą šalyje augant ekonomikai, bet mes vis tiek kalbame, kad turime mažinti išdirbtų valandų skaičių.
Tai tiesiog atrodo, kad turbūt mes per gerai gyvename ir kad šiek tiek užsiliūliuojame, [neįvertindami], kas mūsų laukia. Manau, kad šiuo metu ne ten reikėtų fokusuotis Lietuvai“, – svarstė T. Povilauskas.
T. Povilausko taip pat atkreipia dėmesį, kad su sunkumais šiuo metu susiduriantiems skirtingų šakų sektoriams tai būtų nenaudinga.
„Šalies mastu visi suprantame, kad švietimo, sveikatos sektoriuje trūksta darbuotojų, ypač švietimo sektoriuje. Pavyzdžiui, darbdaviams sudėtinga surasti darželio auklėtojų. Tai jeigu auklėtojos dirbs tik 4 dienas, kas tuomet turės atlikti tas užduotis? Tada turbūt ir imigracija didės.
Lengvų sprendimų nėra. Jeigu yra norima įgyvendinti tokią idėją, galbūt reikėtų skatinti darbdavius individualiai kalbėtis su darbuotojais, bet ne įvesti pakeitimus visu šalies mastu“, – svarstė ekonomistas.
Ž. Mauricas: dirbti reikėtų netgi daugiau
Dėmesį į tai, kad Lietuvos valdžios atstovai neturėtų ryžtis priimti naujų pakeitimų dėl 4 darbo dienų savaitės „Žinių radijuje“ išsakė ir „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jo vertinimu, ilgesnėje perspektyvoje iš tiesų gali nutikti taip, kad darbuotojai dirbs trumpiau.
Bet, kaip sako ekonomistas, šalies viduje ir taip netrūksta iššūkių. O naujų pakeitimų dėl darbo dienų sutrumpinimo įgyvendinimas tas spragas darbo rinkoje dar labiau paaštrintų.
„Lietuva tikrai neturėtų būti lyderė šioje srityje, mes turėtumėme žengti koja kojon su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.
Kita vertus, mes turime tikrai aibę kitų iššūkių – produktyvumo augimas yra pakankamai lėtas, mes turime ir geopolitinių iššūkių“, – svarstė jis.
Ž. Maurico vertinimu, kalbos apie darbo dienų trumpinimą taip pat gali atbaidyti investuotojus.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiandien darbo rinkoje darbuotojams kaip tik netgi reikėtų dirbti ilgiau, o ne mažiau.
„Mes kaip tik turime susitelkti ir šiek tiek padirbėti galbūt netgi daugiau, atitinkamai už tai gaudami darbo užmokestį. Mes tiesiog turime kelti ekonomiką. Dar esame ekonomikos kėlimo, vijimosi, konvergencijos stadijoje.
Net kalbėti apie tai dabar nėra tikrai geras metas. Nes tai gali atbaidyti ir taip jau negausius užsienio investuotojus. Jie, matydami tokias idėjas, gali pagalvoti, kad mes esame keisti ir kuriame kažkokią labai specifinę ekonominę sistemą.
Ir dar nėra aišku, kas yra turima omenyje, kai kalbama apie 4 darbo dienas, ar tai tiesiog valandų skaičius bus mažinimas“, – kalbėjo ekonomistas.
Tuo metu Europa, ekonomisto vertinimu, diskutuoti apie darbo dienų trumpinimą, tikėtina, pradėtų tik išnykus geopolitiniam neapibrėžtumui, atgavus ryškią rinkos žaidėjos rolę ekonominėje srityje.
O diktuoti naują realybę darbo rinkoje, pasak jo, pirmiausiai didieji rinkos žaidėjai, pavyzdžiui, Kinija ir JAV.
„Kinija neseniai formaliai įvedė 5 darbo dienų savaitę, anksčiau jie turėjo įvedę 6 darbo dienų savaitę. Tai irgi kažkiek žengia [ta linkme]“. Žmones gauna didesnes pajamas, jie nori turėti šiek tiek daugiau poilsio“, – kalbėjo pašnekovas.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ taip pat antrino, kad pirmiausiai reikėtų realių faktų, atlikti tyrimus ir analizuoti gautas išvadas, kaip tokie pokyčiai darytų įtaką skirtingiems ekonomikos sektoriams.
„Mes daug diskutuojame apie Lietuvos ekonomikos potencialą, struktūrą, kad ji yra labiau orientuotą į žemesnės pridėtinės vertės pramonės šakas Suprantama, aukštos pridėtinės vertės šakos plečiasi.
Tačiau, manau, reikėtų labai atsakingai įvertinti, ką tai reikštų mūsų ekonomikos struktūrai ir galbūt iš tikrųjų pirmiausiai pasiruošti“, – svarstė ji.
E. Grikšas: svarbu įvertinti verslo pasiruošimą
Paskirtajai premjerei I. Ruginienei prakalbus apie 4 darbo dienų savaitės idėją, kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Edvinas Grikšas mano, kad šį klausimą reikėtų spręsti kartu su verslu. Anot jo, būtina įsivertinti, ar sektorius yra pasirengęs tokiems galimiems pokyčiams.
„Šiandien dienai iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pusės, kas svarbiausia, yra dialogas su verslu“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu teigė E. Grikšas.
„Ar šiandien dienai verslas yra tam pasiruošęs? Svarbu klausti verslo ir svarbu įsivertinti, kiek yra to pasiruošimo“, – pridūrė jis.
Šių metų balandį LRT užsakymu paskelbta apklausa parodė, kad dirbti 4 dienas per savaitę ir turėti 3 dienų savaitgalį norėtų 67 proc. respondentų nuo 18 metų. 68 proc. jų teigiamai vertintų, jei sutrumpinus darbo savaitę darbo užmokestis išliktų toks pat, o 4 proc. sutiktų su dirbti ir už mažesnį atlyginimą.
Vis tik dalis gyventojų naujos tvarkos nepalaikytų. 4 dienų darbo savaitei nepritarė 15 proc. respondentų, dar 18 proc. neturėjo nuomonės.
Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė ne kartą yra sakiusi, jog palaiko 4 darbo dienų savaitės idėją, tačiau tokius siūlymus kritikuoja verslo atstovai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
