Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad socialinio tinklo „Facebook“ grupėje užvirė diskusija dėl užfiksuoto pažeidimo – vairuotojas gavo baudą už tai, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta, taip pat neturėjo techninės apžiūros (TA).
Tačiau didžiausia nuostaba kilo dėl to, kad, kaip paaiškėjo, bauda buvo paskirta ant tralo gabenamai transporto priemonei.
„Policija atsiuntė susimokėti 30 eurų baudą už tai, kad automobilis (buvo – red. past.) be TA ir draudimo. <...> Tik kamera neužfiksavo mažo niuanso – automobilis buvo ant tralo“, – socialiniame tinkle ironiškai rašė vairuotojas.
Iškart po šio pranešimo komentarų skiltyje kiti komentatoriai tikino, kad taip pat anksčiau yra tekę susidurti su panašia situacija.
„Yra buvusi panaši situacija, kai bauda (gauta – red. past) už greitį, o mašina buvo ant tralo“, – rašė internautė.
Paaiškino, ką daryti vairuotojams
Lietuvos kelių policijos atstovas Renatas Siaurusaitis anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad iš tiesų panašių atvejų pasitaiko, tačiau jie esą yra reti.
„Pasitaiko tokių atvejų, kai yra nuskaitomi transportuojamo automobilio valstybinių numerių ženklai, bet jie yra vienetiniai.
Duomenys apie užfiksuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie užfiksuoti pažeidimų fiksavimų sistemomis į Administracinių nusižengimų registrą registruojasi automatiniu būdu ir tokiu pačiu būdu yra apdorojami“, – tąkart paaiškino policijos atstovas.
Tačiau R. Siaurusaitis nuramina vairuotojus – jeigu susidūrėte su panašia situacija, tačiau policijos pareigūnams pateikėte reikalingą informaciją, kuri liudytų, kad pažeidimas skirtas neteisingai, bauda būtų anuliuojama.
„Asmeniui gavus administracinio nusižengimo protokolą, visų pirma, reikėtų įsitikinti, ar kaltinimas suformuotas teisingas, jeigu ne, reikėtų kreiptis el. pašto adresu, kuris nurodytas pranešime dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo.
Pareigūnas kiekvienu atveju peržiūrės pateiktą informaciją bei sutikrins visą informaciją ir kitose sistemose. Taip pat galima kreiptis el. p. [email protected], pateikiant visą tyrimui reikšmingą informaciją“, – anksčiau yra sakęs pašnekovas.
Vairuotojams primenama, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal KET draudžiama važiuoti, eksploatuoti negalima, kitu atveju galite gauti 30–40 eurų siekiančią baudą.
Tuo metu vairuotojams, neapdraudusiems transporto priemonės, taip pat gali grėsti bauda, siekianti nuo 50 iki 100 eurų. Fiziniams asmenims, atsakingiems už sutartį, bauda gali būti didesnė – nuo 60 iki 120 eurų. Įmonių atstovams bauda dar didesnė ir siekia nuo 120 iki 240 eurų.
Nustatyta virš 630 tūkst. greičio viršijimo pažeidimų
Iki šių metų gruodžio 1 dienos nustatyta jau 630 tūkst. padarytų greičio viršijimo pažeidimų. Tai beveik 40 tūkst. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Dažniausiai leistinas važiavimo greitis viršijamas nuo 10 iki 20 km per val. Tai vienas iš trijų dažniausiai daromų Kelių eismo taisyklių pažeidimų šalies keliuose.
Iš visų 1 mln. 373 tūkst. 746 Kelių eismo taisyklių pažeidimų, padarytų per 11 šių metų mėnesių, nustatyto greičio viršijimas sudaro beveik pusę – 629 tūkst. 773 atvejus. Per tokį patį laikotarpį pernai buvo nustatyti 585 tūkst. 893 pažeidimai.
Tai vienas iš dažniausiai daromų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir pagrindinė eismo įvykių, kai žūsta arba sužeidžiami žmonės, priežastis. Nepasirinktas saugus greitis arba viršytas leistinas važiavimo greitis šiemet buvo 56 proc. visų eismo įvykių, kuriuose per 8 š. m. mėnesius žuvo žmonės, priežastis. Dar 19 proc. sudaro įvykiai, kuriuose, nepasirinkus saugaus ar viršijus leistiną važiavimo greitį, per tą patį laikotarpį buvo sužeisti žmonės.
Dažniausiai greitis viršijamas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 km per val. ir daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km per val. Tokių atvejų šiais metais iki gruodžio 1 dienos užfiksuota daugiau kaip 560 tūkst.
Nustatytas greitis daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 km per val. viršytas beveik 13 tūkst. kartų, o nustatytas greitis daugiau kaip 50 km per val. viršytas beveik 6 tūkst. kartų.
Didžiausia bauda, kurią galima gauti už viršytą leistiną važiavimo greitį, yra 700 Eur, bet to, galima netekti teisės vairuoti transporto priemonę iki vienų metų ir šešių mėnesių.
Iki š. m. lapkričio 1 dienos už visus padarytus greičio pažeidimus buvo paskirta 12 mln. 873 tūkst. 280 Eur baudų, į valstybės biudžetą pažeidėjai jau sumokėjo 9 mln. 354 tūkst. 272 Eur (daugiau kaip 72 proc.)
Leistino važiavimo greičio pažeidimus fiksuoja greičio matavimo sistemos – prietaisai, kurie įrengti šalies keliuose, savivaldybėse ir miestuose. Didžiausia dalis pažeidimų įsiregistruoja iš vidutinių greičio matavimo sistemų ir momentinių greičio matuoklių, kurie įrengti valstybinės reikšmės keliuose. Šiuo metu tokių prietaisų visoje šalyje yra per 200 (72 momentinio greičio matuokliai ir 131 vidutinio greičio matavimo sistema, kurią sudaro du įrenginiai).
Pažeidimai užfiksuojami ir mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais „PoliScan FM1“, vadinamaisiais trikojais, kurie dirba judriose gatvėse, kitose vietose. Per 10 mėn. jais
užfiksuota apie 18 proc. visų greičio viršijimo pažeidimų (122 tūkst. 816). Greičio viršijimo atvejai fiksuojami ir policinių prevencinių priemonių metu. Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuota priemonė „Greitis“, kai transporto priemonių greitis fiksuojamas mobiliaisiais rankiniais ir (ar) automobiliuose įrengtais greičio matuokliais, stabdant pažeidėjus, 2023 metais mūsų šalyje vyko 10 dienų. Priemonių metu užfiksuoti 1 143 greičio viršijimo atvejai.
Greičio matuokliai keliuose pakeičia pareigūnus ir budi kasdien, visą parą, nepaisant oro sąlygų, švenčių, išeiginių dienų, darbo valandų ar atostogų
