Policijos atstovai nurodo, kad namų apiplėšinėjimai padažnėja per šventes ir kai žmonės išvyksta atostogauti. Dažniausiai vagys taikosi į atokesnes, tamsesnes, mažiau apsaugotas vietas, ypač namus, kuriuose pastebi lengvus priėjimus. Taip pat juos traukia ir aiškiai pastebimi vertingi daiktai.
Yra tokių, kurie, pastebėję gerą grobį, apvagia namus be jokio išankstinio plano, tačiau būna ir tų, kurie domisi namo savininkais, stebi jų socialinius tinklus ir aplinką.
Vidutinė tokios vagystės žala siekia 400 eurų, bet būna ir tokių atvejų, kai suma viršija ir keliasdešimt tūkstančių. Todėl pašnekovai išskyrė svarbiausius veiksmus, norint apsisaugoti nuo vagišių.
Ką vagia dažniausiai?
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis neslepia, kad vagystės vyksta nuolatos, tad išskirti kažkurio meto neišeitų.
Vis tik jis nurodo, kad šioks toks vagysčių pagausėjimas jaučiasi vasarą, kai žmonės išvyksta atostogauti. Taip pat dažnesnės vagystės pasitaiko ir kitų svarbesnių švenčių metu.
„Paprastai vagys renkasi tas vietas, kurios yra mažiau apsaugotos, yra lengvas priėjimas ir patogūs atsitraukimo keliai, nėra gero apšvietimo, aplinkui nėra kaimynų.
Daug retesnės vagystės tuose rajonuose, kur veikia saugios kaimynystės grupės, kur įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, apšviestos gatvės ir kiemai, namuose įrengta signalizacija, vyksta aktyvus bendravimas tarp kaimynų“, – dėsto policijos atstovas.
Pašnekovo teigimu, jei tai yra vagystė, kuriai ruošiamasi iš anksto, vagišiai renka informaciją apie būstą ir šeimininkus iš anksto. Anot R. Matonio, tokiu atveju renkama visa viešai prieinama informacija (pvz., stebimos soc. tinklų paskyros), atvykstama šalia namų ir stebima aplinka, šeimininkų įpročiai, kaimynų elgesys.
Tačiau jis priduria, kad nemažai vagysčių vyksta be jokio išankstinio pasirengimo, tuomet ilgapirščiai tiesiog vaikšto po rajoną ir ieško neužrakintų namų, atvirų langų ar terasų, kieme paliktų vertingų daiktų.
„Vagiama viskas, kas pasitaiko po ranka. Populiariausia tarp ilgapirščių – tai, ką lengva išnešti ir kas turi didelę vertę, pavyzdžiui, pinigai, papuošalai, IT technika. Tačiau vagiama ir buitinė technika, namų įrangos prekės, brangesni alkoholiniai gėrimai. Vasarą vagiama sodo, daržo įranga, įrankiai, žoliapjovės“, – įvardija pašnekovas.
Kaip įsilaužia ir kokia būna žala
Draudimo bendrovės „If“ turto žalų grupės vadovė Ieva Rapkauskė sako, kad vagystes namuose fiksuojamos visus metus, lapkričio mėnesis – ne išimtis.
Pasak jos, dažniausiai įsilaužiama per užrakintas duris, uždarytus langus, balkonus: „Įsibrovimų situacijos įvairios, bet dažniausiai vagys užsuka į menkai apsaugotus būstus. Dėl to svarbu rūpintis tinkama būsto apsauga, ypač būti atidiems prieš išvažiuojant ilgesniam laikui iš namų.“
Pašnekovė išskiria, kad ilgapirščius vilioja nesunkūs, lengvai išnešami, matomose ir lengvai prieinamose vietose esantys daiktai. Kalbant apie vertingus daiktus – dažniausiai vagys ieško juvelyrinių dirbinių, pinigų, nešiojamųjų kompiuterių, kitų elektros prietaisų.
I. Rapkauskė priduria, kad ilgapirščius taip pat domina terasose, kiemuose palikti įvairūs vertingi daiktai: žoliapjovės, lauko robotai, kepsninės.
„Turėjome atvejį, kai vagys, patekę į kiemą, iš jo išgraibstė viską, ką galėjo – net ir vaikų žaislus. Rekomenduojame nepalikti daiktų kieme be priežiūros ir išvykstant pernešti į saugesnes patalpas“, – pasakojo draudimo bendrovės atstovė.
Ji skaičiuoja, kad vidutinė vagystės žala siekia apie 400 eurų, tačiau pasitaiko ir didelio masto vagysčių, kai gyventojų patirtas nuostolis siekia ir kelias dešimtis tūkstančių eurų.
„Nepalikite daiktų matomose, lengvai prieinamose vietose. Pavyzdžiui, terasoje ar balkone. Neskelbkite informacijos apie atostogas soc. tinkluose arba pasitikrinkite privatumo nustatymus, kad skelbiamą informaciją matytų tik pažįstami asmenys“, – rekomendacijomis pasidalina pašnekovė.
Įvairiausi būdai apsisaugoti
Anot R. Matonio, šiemet per 9 mėnesius registruotos 625 vagystės. Pernai per tą patį laikotarpį – 591.
Policijos atstovas nurodo, kad norint apsisaugoti reikėtų pasidomėti, kokios yra durų apsaugos naujovės (įvairios spynos ir pan.), tinkamai sutvirtinti buto duris, įdėti patikimas spynas, įtaisyti akutę, durų sklendę.
Jis atkreipia dėmesį, kad namų duris reikia užrakinti visais užraktais netgi keletui minučių, kai einama išnešti šiukšlių ar trumpam į parduotuvę. Taip pat jis pažymi, kad reikėtų nepalikinėti raktų laiškų dėžutėse, po kilimėliu ar kitose „slaptose“ vietose, o pametus raktus reikėtų būtinai pasikeisti spyną.
„Neįsileiskite nepažįstamų žmonių. Nepasitikėkite vien asmens prisistatymu, specialaus pažymėjimo rodymu, neatidarykite durų įvairiems „specialistams“. Klauskite apie atvykimo tikslą.
Labai naudingas telefoninis užraktas laiptinėms. Jeigu tokio jūsų name nėra, pasitarkite su kaimynais ir įsirenkite. Tokiu būdu galėsite neįsileisti nepažįstamųjų. Susitarkite su patikimais kaimynais, kad, kai jūsų nėra, pasaugotų namus. Už tai būkite pasiruošę pasaugoti ir jų namus, kai jie bus išvykę“, – vardino pašnekovas.
R. Matonis taip pat rekomenduoja bute ar name įsirengti apsauginę signalizaciją, gerai apšviesti kiemą ir automobilių stovėjimo aikštelę, gyvenant žemutiniuose aukštuose – įstiklinti balkonus. O išvažiuojant iš namų sandariai uždaryti langus, balkono duris, esant galimybei – palikti įjungtą šviesą.
Jis pabrėžia, kad taip pat vertėtų apdrausti namų turtą, o kreipimasis į artimiausią policijos nuovadą dėl daiktų žymėjimo palengvintų nustatyti rasto daikto priklausomybę ir gražinti jį teisėtam savininkui.
„Jei sugrįžę namo pastebėjote, kad bute jau lankėsi vagys (atvertos durys, išdaužtas langas ir t.t.), neikite į butą, gal nusikaltėliai dar neišėjo. Nieko nelieskite rankomis, nepalikite bereikalingų savo pėdsakų ir nepanaikinkite nusikaltėlių. Užeikite pas kaimynus ir iškvieskite policiją.
Jeigu jus apvogė ar apgavo – nedelsiant kreipkitės į policiją. Skubiai pranešus ir tiksliai apibūdinus įtariamus asmenis bei jų automobilius, bus galima greičiau sulaikyti nusikaltėlius ir apsaugoti nuo nelaimių kitus žmones“, – teigė policijos atstovas.
