Parduotuvių atstovės paaiškino, kaip tiksliai veikia šie varteliai ir dėl ko dažniausiai įsijungia jų signalizacija.
Jos įvardijo, kas paprastai vyksta tokiose situacijose, ką apsaugos darbuotojai prašo parodyti ir kaip žmogus yra patikrinamas.
Pašnekovų teigimu, būdas išvengti tokių atvejų yra gan paprastas – tereikia išmagnetinti, deaktyvuoti ar nuimti nuo savo daiktų apsaugos priemones, jas surasti gali padėti ir apsaugos darbuotojas.
Apsipirkinėjant reikia būti atidiems
„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė nurodo, kad kartais kliento rūbuose ar jo daiktuose, tokiuose kaip rankinės, vis dar yra aktyvūs prekių apsaugos lipdukai ar kitos prekių apsaugos priemonės. Dėl šios priežasties prekybos centre gali suveikti prekių apsaugos varteliai.
Ji paaiškina, kad tokiu atveju reikia nueiti pas pardavėją ir paprašyti juos deaktyvuoti.
„Perkant rūbus ir kitus daiktus, pažymėtus apsaugos lipdukais arba kitomis apsaugos priemonėmis, visada verta pasitikrinti toje parduotuvėje, kurioje perkama, ar nereaguoja varteliai.
Jeigu varteliai pradeda pypsėti, grįžkite pas pardavėją ir paprašykite nuimti ar deaktyvuoti apsaugos priemones“, – pataria „Iki“ atstovė.
V. Budrienės teigimu, suveikus prekių apsaugos varteliams kasininkas ar apsaugos darbuotojas turėtų kliento pasiteirauti, ar visos prekės nuskanuotos kasoje. Pirkėjui geranoriškai pačiam pasitikrinus prekes, problema visuomet išsisprendžia greitai ir be gaišaties.
Vis tik tinklas nekaupia statistikos, kaip dažnai prekių apsaugos varteliai supypsi, nors pirkėjas nėra nieko pavogęs.
„Visais atvejais, kai bandoma pavogti prekes, yra kviečiama policija ir pateikiamas pareiškimas dėl vagystės tyrimo. Nepilnamečio atveju policija kviečia ir jo tėvus“, – priduria V. Budrienė.
Pasitikrinkite, ar jūsų daiktuose nėra apsaugos priemonių
„Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė pasakoja, kad prekių apsaugos antenos pradeda pypsėti, kai į jų veikimo zoną patenka prekių apsaugos žymekliai.
Jos teigimu, prekių apsaugos antenos aplink save skleidžia tam tikro dažnio, žmonėms saugų radijo bangų signalą. Patekę į šį lauką prekių apsaugos žymekliai aktyvuoja antenas, kurios iškarto skleidžia garsinį signalą.
Pašnekovė paaiškina, kad prekės yra žymimos kietais daugkartiniais žymekliais arba prekių apsaugos lipdukais. Kai prekė skenuojama, apsaugos lipdukai deaktyvuojasi automatiškai, o kietus žymeklius nuo prekių nuima kasininkai.
„Dažniausiai mūsų prekybos centruose antenos suveikia, kai pirkėjai bando prekes išsinešti už jas nesumokėję. Klaidingų suveikimų pasitaiko, kai kasininkai pamiršta nuimti kietąjį žymeklį arba kasoje nesuveikia deaktyvacija.
Labai dažnai būna atvejų, kai pirkėjai į mūsų parduotuvės prekybos salę ateina su kitur įsigytomis prekėmis, kurių apsaugos priemonės nebuvo deaktyvuotos jas įsigyjant“, – komentuoja „Rimi“ atstovė.
Ji nurodo, kad norint išvengti vartelių signalizacijos, nuo daiktų reikėtų nuimti paliktus kietus žymeklius ar priklijuotus prekių apsaugos lipdukus. Ir atkreipia dėmesį, kad tai padaryti reikėtų tose parduotuvėse, kuriose buvo įsigytos prekės:
„Mūsų tinkle kieti žymekliai nuimami tik „Rimi“ prekėms, darbuotojui įsitikinus, kad už šias prekes buvo sumokėta.”
Kaip ieškomi ir randami žymekliai
Anot G. Šerėnienės, tuo atveju, jeigu praeinant pro antenas jos signalizuoja, kasininkai pakviečia apsaugos darbuotojus.
Ji paaiškina, kad apsaugos darbuotojai paprašo pirkėjo pateikti įsigytų prekių čekį ir, perbraukdami rankiniu detektoriumi per prekių krepšį, pagal sklindantį signalą suranda pažymėtą prekę.
Tuomet pirkėjas paprašomas pateikti šią prekę ir ji sutikrinama su čekiu. O jeigu savitarnos kasoje pirkėjas atsisako spausdinto čekio, apsaugos darbuotojas savo kompiuteryje gali pasižiūrėti, už kokias prekes sumokėjo pirkėjas.
Pašnekovė neslepia, kad pasitaiko tokių atvejų, kai varteliuose suveikia signalizacija, bet patikrinus žmogų – nieko nerandama.
„Jei signalas veikia, tačiau pas pirkėją jokių pažymėtų daiktų nėra, jam rekomenduojama namuose kruopščiai apžiūrėti savo nešiojamus rūbus ir daiktus – gal kišenėse yra užsilikusių kietų žymeklių ar lipdukų.
Kai kuriais atvejais mūsų apsaugos darbuotojai, pirkėjui paprašius, naudodami rankinį detektorių gali padėti surasti vietą, kurioje yra žymeklis“, – dėsto G. Šerėnienė.
Apsivogus nepilnamečiui – žalą atlygina tėvai
Pasak „Rimi“ atstovės, laikas nuo laiko pasitaiko ir atvirkštinių situacijų.
Jos teigimu, tokiais atvejais apsaugos darbuotojai paprašo pirkėjo pateikti įsigytų prekių čekį. Jei nustatoma, kad prekes bandoma išnešti nesumokėjus, apsaugos darbuotojai iškviečia policiją.
O jeigu pričiumpamas būna nepilnametis, pašnekovė sako, kad pradžioje visada prašoma vaiko paskambinti tėvams ir pakviesti juos į parduotuvę – dažniausiai tėvai kompensuoja padarytą žalą.
„Jei vaikas atsisako pakviesti tėvus arba tėvai atvykę įrodinėja, kad jų vaikas nekaltas (nors mes turime įrodymus dėl įvykdytų vagysčių), tuomet jau kviečiame policiją“, – kalba G. Šerėnienė.
Reikia kreiptis į darbuotoją
O „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigia, kad tam tikrais atvejais, einant pro vartelius, jie gali supypsėti, jei prekė nebuvo tinkamai išmagnetinta kasoje.
Todėl pirkėjai turėtų visada įsitikinti, kad nuo prekės yra nuimta elektroninė apsauga, jei tokia buvo, taip pat, kad prekė kasoje nuskenuota ir išmagnetinta.
Ji taip pat pripažįsta, kad pasitaiko atvejų, kuomet pirkėjas, apsipirkęs savitarnos kasoje, nesikreipia į darbuotoją, kad prekės elektroninė apsauga būtų nuimta, todėl tokiais atvejais varteliai gali supypsėti.
„Raginame pirkėjus tokiais atvejais visada kreiptis į savitarnos kasos darbuotoją. Suveikus varteliams, vadovaujamasi įmonėje nustatyta tvarka, taip pat asmens ir turto apsaugos bei kitų įstatymų normomis. Esant vagystės atvejui, informuojama ir policija“, – komentuoja L. Skersytė.
