Dėl karo Ukrainoje ekonominės pasekmės ES paveiks stipriai. Tačiau vis dar neaišku, kuri valstybė patirs didžiausius ekonominius nuostolius ir, ar dalimi jų bus pasidalinta. Šie sudėtingi klausimai gali pakenkti bloko gebėjimui išlikti vieningam prieš Rusiją. Kol kas politikai siunčia vieną žinią: tai nebus pigu, bet bus verta.
„Mes žinome, kad mūsų priimti sprendimai kainuos Europos ekonomikai, bet svarbu nesumažinti spaudimo Rusijai“, – sakė Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi neformaliame viršūnių susitikime Versalyje.
„Atsakymas yra dirbti kartu, remti mūsų ekonomiką ir mūsų įmones bei išlaikyti perkamąją galią“, – pridūrė jis.
Italija ir Prancūzija teikia pirmenybę strategijai, kad dalis pinigų būtų skirta ES energetiniam saugumui ir gynybai. Tačiau tam anksčiau Vokietija, Švedija ir Nyderlandai nepritarė, rašo „Politico“. Todėl Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas viršūnių susitikime kalbėjo apie būtinybę ateityje platinti daugiau euroobligacijų.
Tačiau didesnė problema yra karo įtaka ekonomikai, kadangi vis dar neaišku, ką ES bandys padaryti, kad žala būtų suvaldyta.
„Vis labiau suprantama, kad dėl šio karo patirtas ekonomines išlaidas ir nuostolius reikės kažkaip pasidalyti“, – sakė Nilsas Redekeris, autorius neseniai paskelbtos Berlyno „Jacques Delors“ centro ataskaitos, kurioje aprašomas karo ekonominis poveikis ES.
„Mums reikės išlaikyti vieningą frontą Rusijos atžvilgiu. Jei kai kurioms valstybėms narėms tai kainuos daug brangiau nei kitoms, išlaikyti vieningą frontą bus sunkiau“, – plėtojo mintį jis.
Neapibrėžtumas dėl karo eigos reiškia, kad šiuo metu yra sunku nustatyti galimų priemonių kainą, skelbia „Politico“. Tačiau neabejotina, kad Rusijos ir Ukrainos konfliktas turės neigiamos įtakos prekybai, sako ekspertai.
BVP augimo prognozės smuko
Europos centrinis bankas paskelbė prognozes, kuriose dėl karo Ukrainoje sumažino euro zonos augimo gruodžio mėnesio prognozę iki 3,7 proc. – smuko 0,7 proc. punktais.
Kiti bankai taip pat savo prognozes keitė. Pavyzdžiui, JAV bankas „Goldman Sachs“ BVP augimo prognozę sumažino 1,4 proc. punktais. O didžiausia Vokietijos ir viena didžiausių pasaulyje draudimo grupė „Allianz“ prognozuoja nuo 0,5 iki 1 proc. punkto lėtesnį ekonomikos augimą, sako Ludovicas Subranas, vyriausiasis įmonės ekonomistas.
Savo ruožtu Europos komisija (EK) stengiasi nesėti nerimo, teigdama, kad karas ES ekonomikos augimą paveiks, bet jo nenuslopins. Tačiau šalys kalba ir sako, kad reikia ruoštis sąskaitai, kurią atneš karas.
ES finansų ministrų vaizdo susitikimas. Jo metu Italija pareiškė, kad dėl neleidžiamos prekybos su Rusija, eksporto pajamų praradimo ir infliacijos, ji planuoja prarasti 0,7 proc. punktus nuo prognozuojamo BVP, „Politico“ pasakojo trys diplomatai.
Kipras, kurio BVP sudaro 20 proc. pajamų iš turizmo sektoriaus, taip pat greičiausiai neteks didelės dalies pinigų, kadangi rusai sudaro penktadalį šalies turistų.
Be to, Bulgarija paprašė EK aptarti ir galimą „Černobilio scenarijų“. Branduolinė katastrofa Ukrainoje sunaikintų didelę dalį jų žemės ūkio produkcijos, kalbėjo diplomatai.
„Nukentėtų visi, tai būtų smarkus išorinis sukrėtimas su didelėmis pasekmėmis“, – pabrėžė N. Redekeris.
Ginkluota tarpusavio priklausomybė
Aiškiausia karo Rusijoje pasekmė – priklausomybė nuo rusiškų dujų. ES iš Rusijos importuoja apie 40 proc. dujų. O, pavyzdžiui, Austrija, Vengrija ir Lenkija – 80 proc., Bulgarija, Estija ir Latvija – 100 proc. Vokietija ir Italija ES bloke importuoja didžiausią dujų kiekį – rusiškos dujos užima atitinkamai 50 ir daugiau nei 30 proc. dujų importo. Todėl bet koks tiekimo grandinės sutrikimas turėtų rimtų pasekmių.
Be to, net ir neatsižvelgiant į karą, kylančios dujų kainos eina išvien su didėjančiomis elektros kainomis. Anksčiau šį mėnesį elektros kainos pasiekė rekordą – siekė 200 Eur už megavatvalandę. Tai ypač svarbu tos šalims, kuriose yra šaltos žiemos, pavyzdžiui, Vidurio ir Rytų Europos valstybėms. Tačiau smarkiai nukenčia ir Suomijos bei Beniliukso šalys.
Svarbūs ir kiti prekybos su Rusija aspektai. Nors ES eksportas į Rusiją užima nedidelę dalį prekybos pajamų, Rusija blokui teikia daug žaliavų. Dėl to prekybos ribojimai gali pakenkti tiekimo grandinėms. Pavyzdžiui, rusiška mediena sudaro pusę Suomijos importo. O rusiškas paladis kontroliuoja 40 proc. pasaulinės gamybos – tai yra pagrindinė Vokietijos ir Italijos automobilių pramonės žaliava.
Kita svarbi prekė yra kviečiai. Atsižvelgiant į tai, kad Rusija ir Ukraina yra atitinkamai pirma ir penkta pagal dydį grūdų eksportuotojos pasaulyje, kviečių kainos šoko į viršų ir pasiekė 14 metų rekordus.
Prisideda ir infliacija, kuri greičiausiai didės ir toliau bei išliks aukštesnė ilgiau, nei tikėtasi. Todėl Europos centrinis bankas nusprendė sparčiau mažinti obligacijų pirkimo tempą.
Pagrindinis infliacijos veiksnys ir toliau yra energijos kainų kilimas, kurių smukimo nesimato. „Brent“ naftos barelio kaina trečiadienį kainavo virš 120 JAV dolerių už barelį – tokių kainų nebuvo nuo 2008 m. Pirmadienį barelio kaina nukrito iki 109 JAV dolerių.
Anot „Allianz“ vyriausiojo ekonomisto, kol kainos už elektrą, dujas ar naftą liks tokios, kokios yra, infliacija eurozonoje vidutiniškai sieks 6 proc. Tačiau kai kuriose šalyse infliacija gali būti ir didesnė, sako jis.
