Anoniminių šaltinių britų spec. tarnybose teigimu, tai galėtų paaiškinti netikėtą samdinių vado sprendimą sustabdyti savo kariauną likus vos 200 kilometrų iki sostinės. Jis tai aiškino „nenoru pralieti vienos iš pusių rusų kraujo“, nors prieš pradėdamas žygį pats kaltino Rusijos karinę vadovybę nužudžius milžinišką kiekį jo karių, o maišto metu jo kariai nukovė apie 20 Rusijos pajėgų karių.
Be to, „Wagner“ smogikų į Rusijos teritoriją susirinko apie 8 tūkst., o ne 25 tūkst., kaip aiškino J. Prigožinas. Todėl, tikėtina, būtų sunaikinti pradėję Maskvos šturmą. Tiesa, visi ligtoliniai veiksmai, įskaitant Rostovo prie Dono užėmimą ar judėjimą per Voronežo ir Lipecko sritis link sostinės, faktiškai nesulaukė jokio Rusijos kariuomenės pasipriešinimo.
Ir tai – nepaisant fakto, kad net JAV žvalgyba jau prieš kelias dienas žinojo apie J. Prigožino planus maištauti prieš karinę vadovybę.
ES: „Wagner“ krizė rodo, kad Maskvos karas Ukrainoje ardo Rusijos galią
Nutrauktas „Wagner“ maištas rodo, kad Maskvos karas Ukrainoje ardo Rusijos galią, o nestabilumas šioje branduolinį ginklą turinčioje šalyje nėra geras dalykas, pirmadienį sakė Europos Sąjungos diplomatijos vadovas.
„Tai, kas nutiko šį savaitgalį, rodo, kad karas prieš Ukrainą ardo Rusijos galią ir veikia jos politinę sistemą“, – bloko užsienio reikalų ministrų susitikime sakė Josepas Borrellis.
„Tikrai nėra geras dalykas matyti, kad tokioje branduolinėje galioje kaip Rusija gali prasidėti nestabilumo fazė. Į tai taip pat reikia atsižvelgti“, – žurnalistams sakė J. Borrellis.
Pasak jo, svarbiausia išvada ta, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas prieš Ukrainą ir „monstras, kurį Putinas sukūrė su „Wagner“,.. kanda jam“.
„Monstras veikia prieš savo kūrėją, politinė sistema demonstruoja trapumą, o karinė galia trūkinėja“, – sakė J. Borrellis.
ES užsienio reikalų ministrai per savo eilinį susitikimą Liuksemburge bando perprasti „Wagner“ maišto Rusijoje pasekmes.
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sakė, kad šis maištas Rusijai yra vidaus reikalas, ir tvirtino, jog svarbiausia yra remti Ukrainą, kad ji galėtų atkovoti savo teritorijas.
Sistemos įtrūkimai
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigė, kad šie įvykiai yra „vidinė kova dėl valdžios Rusijoje ir mes į tai nesikišame“.
„Matome pražūtingus Rusijos agresijos karo padarinius, taip pat ir Putino valdžios sistemai, – sakė ji. – Matome, kad Rusijos vadovybė vis dažniau smogia pati sau.“
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna teigė, kad ši įtampa rodo Rusijos sistemos įtrūkimus ir lūžius.
Tačiau ji pabrėžė, kad ES išlieka atsargi ir nenori, kad būtų pastebėta besikišanti.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Vakarus nesiblaškyti ir sutelkti dėmesį į paramos Ukrainai stiprinimą.
„Nereikia galvoti apie režimo pakeitimą Rusijoje. Rusija yra visiškai pajėgi tai padaryti pati“, – teigė jis.
Liuksemburge susitikę užsienio reikalų ministrai oficialiai patvirtino, kad į fondą, naudojamą Ukrainai apginkluoti, bus įtraukta dar 3,5 mlrd. eurų.
Tačiau diplomatai teigia, kad Vengrija šiuo metu blokuoja galimybę skirti papildomus 500 mln. eurų iš bendro fondo specialiai Kyjivui siunčiamų ginklų išlaidoms padengti.
Nuo Rusijos invazijos pradžios praėjusių metų vasarį 27 ES šalys jau skyrė 3,6 mlrd. eurų iš bendros Europos taikos priemonės Ukrainos kariuomenei aprūpinti.
