„Kaip mes jau pranešėme Švedijai ir Suomijai, Vengrija palaiko šių dviejų šalių narystę NATO. Šis klausimas bus įtrauktas į pirmosios parlamento sesijos“ kitais metais „darbotvarkę“, pareiškė V. Orbanas reporteriams po susitikimo su regiono šalių premjerais Slovakijoje.
Pirmoji parlamento sesija kitąmet, kaip planuojama, prasidės vasarį.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO.
Vengrija jau yra pareiškusi, kad parems Helsinkio ir Stokholmo paraiškas.
Tačiau Turkija vilkina istorinį Švedijos ir Suomijos siekį įstoti į NATO, susirūpinusi, kad šios dvi šalys, ypač Švedija, tapo saugiu prieglobsčiu Kurdistano darbininkų partijos (PKK) nariams ir su ja susijusioms grupuotėms.
Šalių narystei NATO reikia vienbalsio valstybių narių pritarimo.
Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“ jau ne kartą yra atmetusi planus suplanuoti balsavimą parlamente Suomijos ir Švedijos narystės NATO klausimu, nors vyriausybė tvirtina, kad palaiko dviejų šiaurės šalių stojimą į NATO.
V. Orbano kanceliarijos vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Gujašas) anksčiau šį mėnesį sakė, kad vyriausybė, prieš imdamasi klausimo dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO, pirmiausia turėtų priimti antikorupcines reformas, kurias atidžiai stebi Briuselis.
ES narė Vengrija šiuo metu derasi su Briuseliu dėl antikorupcinių reformų, kad neprarastų prieigos prie bloko lėšų.
Opozicija V. Orbano partiją „Fidesz“ kaltina delsiant įtraukti Suomijos ir Švedijos narystės NATO klausimą į parlamento darbotvarkę balsavimui.
Socialistų partija tokį valdančiųjų elgesį yra pavadinusi „nesuprantamu ir nepateisinamu“, o centristinis judėjimas „Momentum“ apkaltino vyriausybę Europos Sąjungos (ES) „šantažu“.
