Anot leidinio, dabar tam sąlygos itin palankios.
Trumpas turi didesnių tikslų dėl Rusijos ir Kinijos?
D. Trumpas neseniai pareiškė norįs normalizuoti prekybą su Rusija, taip sumažindamas spaudimą Maskvai baigti karą su Ukraina. Jis taip pat bando riboti savo pradėto pasaulinio prekybos karo padarinius, ragindamas Kinijos lyderį jam paskambinti.
„Visi norime sudaryti susitarimus“, – interviu „Time“ neseniai sakė D. Trumpas.
Kaip rašo leidinys, D. Trumpas gali turėti dar didesnių planų, susijusių su Rusija ir Kinija.
„Jo veiksmai ir pareiškimai rodo, kad jis gali įsivaizduoti pasaulį, kuriame kiekviena iš trijų vadinamųjų didžiųjų valstybių – JAV, Kinija ir Rusija – dominuoja savo pasaulio dalyje“, – rašoma straipsnyje.
Tai būtų grįžimas prie XIX a. imperinės valdžios stiliaus.
D. Trumpas yra sakęs, kad nori atimti Grenlandiją iš Danijos, prisijungti Kanadą ir atkurti Amerikos kontrolę Panamos kanale. Šie bandymai išplėsti JAV dominavimą Vakarų pusrutulyje yra jo noro sukurti įtakos sferą šioje dalyje požymiai.
Jis kritikavo sąjungininkus ir kalbėjo apie JAV karių išvedimą iš viso pasaulio. O tai galėtų būti naudinga Rusijai ir Kinijai, siekiančioms sumažinti Amerikos saugumo pajėgas Europoje ir Azijoje. D. Trumpas dažnai gyrė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Kinijos lyderį Xi Jinpingą kaip stiprius ir protingus vyrus, kurie yra jo artimi draugai. Vis dėlto antradienį D. Trumpas V. Putiną išvadino bepročiu dėl atakų prieš Ukrainą.
„D. Trumpas bando oficialiai įtvirtinti Rusijos kontrolę kai kuriose Ukrainos teritorijose – ir JAV prieigą prie Ukrainos naudingųjų iškasenų – kaip dalį galimo taikos susitarimo, kuris, kritikai teigia, iš esmės padalytų Ukrainą, panašiai kaip tai darė didžiosios valstybės imperijų laikais“, – teigiama straipsnyje.
D. Trumpas ir V. Putinas apie Ukrainą kalbėjosi anksčiau gegužę. Abi pusės pokalbį apibūdino teigiamai.
Tarptautinės politikos profesorė Monica Duffy Toft sako, kad JAV, Rusijos ir Kinijos lyderiai siekia „įsivaizduojamos laisvesnės ir šlovingesnės praeities“. Tačiau įkurti įtakos sferą poimperinėje epochoje nėra lengva net supervalstybei.
Trumpo pareiškimai apie Kanadą, Grenlandiją, Panamą
Praėjusį mėnesį kanadiečiai išrinko D. Trumpui prieštaraujantį premjerą Marką Carney. Anot leidinio, jo Liberalų partija atrodė pasmerkta pralaimėti rinkimus, kol D. Trumpas agresyviai nepasakė apie Kanadą. Danijos autonominės teritorijos Grenlandijos lyderiai atmetė JAV kontrolės idėją. Kinijos pareigūnai grasina uždrausti Honkongo bendrovei parduoti savo verslą, susijusį su dviejų uostų Panamos kanale valdymu, amerikiečių investuotojams.
„Kinija taip lengvai, be kovos, neatsisakys savo interesų Vakarų pusrutulyje“, – sako Kinijos analitikas Yun Sun.
Nepaisant to, D. Trumpas ir jo padėjėjai toliau bando didinti JAV įtaką. Kai M. Carney šį mėnesį Ovaliniame kabinete pasakė D. Trumpui, kad Kanada „nėra parduodama“, D. Trumpas atsakė: „Niekada nesakyk niekada“.
Kovo mėnesį viceprezidentas J. D. Vance aplankė JAV karinę bazę Grenlandijoje.
Ir tai nėra atsitiktinumas, kad valstybės sekretoriaus Marco Rubio du svarbiausi vizitai nuo jo paskyrimo buvo į Lotynų Ameriką ir Karibų regioną.
El Salvadore M. Rubio derėjosi su stipriu lyderiu Nayibu Bukele, kad šalis įkalintų JAV vyriausybės deportuotus imigrantus, taip sukuriant faktinę JAV baudžiamąją koloniją. M. Rubio taip pat spaudė Panamą dėl jos uostų.
Kaip Floridos senatorius, M. Rubio 2022 m. liepos mėn. vykusioje klausymo sesijoje sakė, kad didesnis dėmesys Vakarų pusrutuliui yra „kritiškai svarbus mūsų nacionaliniam saugumui ir nacionaliniams ekonominiams interesams“.
„Geografija yra svarbi“, – sakė jis, nes „artumas yra svarbus“.
Kovo pabaigoje per vizitą Suriname, Pietų Amerikoje, žurnalistas paklausė M. Rubio, ar administracijos pareigūnai aptarė įtakos sferų nustatymą, o tai reikštų derybas dėl kiekvienos supervalstybės įtakos ribų, įskaitant Aziją.
M. Rubio tvirtino, kad JAV išlaikys savo karinius aljansus Azijoje. Šie aljansai leidžia joms dislokuoti karius visame regione.
„Mes nekalbame apie įtakos sferas“, – sakė jis.
„Jungtinės Valstijos yra Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybė. Mes turime santykius su Japonija, Pietų Korėja, Filipinais. Mes ketiname tęsti šiuos santykius“, – teigė jis.
Trumpo požiūris dėl Ukrainos atitinka įtakos sferų koncepciją?
Kai kurie analitikai teigia, kad D. Trumpo požiūris į karą Ukrainoje atitinka įtakos sferų koncepciją. JAV derasi su kita didžiąja valstybe – Rusija – dėl mažesnės šalies sienų nustatymo ir pačios bando kontroliuoti gamtinius išteklius.
D. Trumpas pasiūlė susitarimo sąlygas, kurios būtų naudingos daugiausia Rusijai, įskaitant JAV Rusijos kontrolės Kryme ir Rusijos okupacijos didelėje rytinės Ukrainos dalyje pripažinimą. Praėjusią savaitę netgi atrodė, kad D. Trumpas atsisakė savo reikalavimo, kad Rusija sutiktų nedelsiant nutraukti ugnį. Galiausiai šią savaitę reikalavo V. Putino nutraukti Ukrainos apšaudymus.
Tačiau ankstesni D. Trumpo pagyrimai V. Putinui ir Rusijai bei nuolatinis skepticizmas dėl Amerikos vaidmens NATO sukėlė nerimą Europos šalims dėl galimo JAV įtakos mažėjimo jų geografiniame regione.
Tas pats pasakytina apie Taivaną ir Azijos saugumą. Per pastaruosius metus D. Trumpas pakankamai kritiškai atsiliepė apie salą ir gausiai giria Kinijos lyderį Xi Jinpingą, todėl Taivano ir JAV pareigūnai abejoja, ar jis nesusvyruos dėl JAV ginklų tiekimo Taivanui, kuris yra numatytas Kongreso akte.
D. Trumpas sako, kad nori pasiekti susitarimą su Kinija. Ar tai apims ne tik muitus, bet ir tokius klausimus kaip Taivanas ir JAV karinis buvimas Azijoje, lieka atviras klausimas.
„Pekinas labai norėtų sudaryti didelį susitarimą su JAV dėl įtakos sferų“, – sako S. Sun.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
