• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo Italijos iki Ganos: kas pakeis popiežių Pranciškų?

Velykų pirmadienį mirė 88 metų amžiaus popiežius Pranciškus, todėl netrukus bus sušaukta konklava, kuri išrinks naują Katalikų Bažnyčios vadovą – šis procesas gali būti lemiamas siekiant įtvirtinti arba pakeisti argentiniečio palikimą, rašo „Politico“.

Velykų pirmadienį mirė 88 metų amžiaus popiežius Pranciškus, todėl netrukus bus sušaukta konklava, kuri išrinks naują Katalikų Bažnyčios vadovą – šis procesas gali būti lemiamas siekiant įtvirtinti arba pakeisti argentiniečio palikimą, rašo „Politico“.

REKLAMA

Tikimasi, kad konklava prasidės praėjus dviem ar trims savaitėms po popiežiaus laidotuvių, kai kardinolų kolegija susirinks Vatikano Siksto koplyčioje ir pradės itin slaptą naujo popiežiaus rinkimų procesą. Teoriškai į popiežiaus postą gali pretenduoti bet kuris pakrikštytas Romos katalikų vyras, tačiau pastaruosius 700 metų popiežius visada buvo renkamas iš kardinolų.

Iš anksto išrinkti nugalėtoją nėra lengva. Per paskutinę konklavą 2013 m. kardinolas Jorge Bergoglio toli gražu nebuvo favoritas pakeisti Benediktą XVI. Vis dėlto jis tapo popiežiumi Pranciškumi po 24 valandų ir penkių balsavimo turų.

Bukmekeriai ir Vatikano stebėtojai jau buvo pradėję spėlioti apie galimus įpėdinius, kai pontifiko sveikata pablogėjo.

Naujam popiežiui bus iškelta nepaprastai daug užduočių. Kitas pontifikas paveldės labai susiskaldžiusią Bažnyčią, kovojančią su ideologine įtampa tokiais klausimais kaip LGBTQ+ įtraukimas ir dvasininkų piktnaudžiavimas, taip pat naršys po sparčiai besikeičiantį geopolitinį kraštovaizdį, draskomą teritorinių ir kultūrinių konfliktų.

Štai keletas svarbiausių vardų, kuriuos tikriausiai išgirsite artimiausiomis savaitėmis:

Italijos sugrįžimas

Ar atėjo laikas italams susigrąžinti popiežystę? Iš 266 popiežių 217 buvo kilę iš Italijos, tačiau trys pastarieji – ne.

70 metų italas kardinolas Pietro Parolinas, Vatikano valstybės sekretorius ir nuo 2013 m. Pranciškaus antrasis įpėdinis, gali būti laikomas natūraliu Pranciškaus įpėdiniu.

REKLAMA
REKLAMA

Iš Veneto regiono kilusiam P. Parolinui, kaip vienam iš artimiausio Pranciškaus kardinolų patarėjų rato, buvo pavesta vykdyti popiežiaus reformas, jis buvo varomoji diplomatijos jėga.

Jis suvaidino lemiamą vaidmenį atkuriant Šventojo Sosto ir Kinijos santykius ir pasirašant susitarimą dėl bendro su Pekinu Kinijos vyskupų skyrimo. Būdamas nuosaikus, kritikų laikomas progresyviu, popiežiaus ligos metu jis ėmėsi itin svarbaus vaidmens, vadovavo maldos sesijai už jo pasveikimą, kurią kai kas laikė nepadoria rinkimų kampanija.

REKLAMA

Tačiau P. Parolinas laikomas pernelyg biurokratišku, neturinčiu mirusio popiežiaus charizmos ir bendrumo. Tai gali būti jo Achilo kulnas, kaip ir pastoracinės patirties stoka.

Kardinolų kolegijos ataskaitoje (The College of Cardinals Report), kardinolų pozicijų apžvalgoje, kurią parengė konservatyvūs žurnalistai Edwardas Pentinas ir Diane Montagna, jis vaizduojamas kaip „subtilesnis“ progresyvistas, galintis Pranciškaus radikalumui suteikti pagrindinį atspalvį. Tuo tarpu progresyviau nusiteikęs Bažnyčios pareigūnas „Politico“ sakė, kad P. Parolinas yra „labai kuklus ir labai švelnus žmogus, tačiau dėl jo švelnumo žmonės nemato, kad jis daug konservatyvesnis už popiežių“. Pareigūnas užsiminė, kad Pranciškus ėmė stumti P. Paroliną į nuošalę „šnabždantis“ apie jo galimą dalyvavimą konklavoje.

REKLAMA
REKLAMA

Kita italų galimybė – kardinolas Pierbattista Pizzaballa iš Lombardijos, kuris yra Jeruzalės lotynų patriarchas. 60-mečiui kardinolui galėtų būti naudinga kolegų italų kardinolų nostalgija, kad vienas iš jų tėvynainių vėl užims aukščiausią postą. Daugiau kaip tris dešimtmečius Šventojoje Žemėje gyvenantis P. Pizzaballa, kalbantis hebrajiškai ir prisipažinęs, kad „iš reikalo“ bendrauja su „Hamas“, yra autoritetas Artimuosiuose Rytuose, o tai galėtų būti privalumas.

Jis laikomas atvirai kalbančiu, greitai pakilo karjeros laiptais dėl Pranciškui artimo požiūrio į aplinkos apsaugą ir tarpreliginį dialogą. Jis iš esmės laikėsi atokiau nuo viešų ginčų Bažnyčioje dėl Bažnyčios doktrinos, todėl yra mažiau žinomas, tačiau konservatoriai nėra pernelyg priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu, nes jis palaiko lotyniškas mišias.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto jis yra šiek tiek jaunas būti popiežiumi, nes kardinolai nenoriai renka vadovą, kuris, tikėtina, išliks kelis dešimtmečius.

Neeuropietiški variantai

Pranciškus yra pirmasis ne europietis, vadovavęs Katalikų Bažnyčiai nuo aštuntajame amžiuje išrinkto sirų Grigaliaus III – ir pirmasis popiežius, išrinktas iš Amerikos žemyno.

Jei Kardinolų kolegija vėl pasirinks ne europietį, pirmuoju favoritu gali būti filipiniečių kardinolas Luisas Tagle . 67 metų buvęs Manilos arkivyskupas pritaria Pranciškaus požiūriui į socialinį teisingumą ir kovą su skurdu. Jis garsiai kritikavo buvusio prezidento Rodrigo Duterte valdymo laikotarpiu jo šalyje įvykdytas neteismines egzekucijas, per kurias, Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinimo duomenimis, žuvo keli tūkstančiai žmonių.

REKLAMA

Bažnyčia taip pat gali įeiti į istoriją, jei išrinks pirmąjį šiais laikais popiežių afrikietį. Vėl svarstomas Ganos kardinolas Peteris Turksonas, kadaise laikytas favoritu per 2013 m. konklavą. Dabar 76 metų P. Turksoną Benediktas XVI paskyrė vadovauti Popiežiškajai teisingumo ir taikos tarybai. Jo išrinkimas reikštų lūžio momentą, tačiau prieštaringi dalykai gali apsunkinti jo galimybes. Viename 2013 m. interviu jis užsiminė, kad seksualinė prievarta prieš vaikus Afrikoje mažiau paplitusi dėl tradicinės kultūrinės apsaugos. Prieš metus jis atsiprašė už tai, kad per Vyskupų sinodą parodė vaizdo įrašą, įspėjantį apie islamo plitimą Europoje.

REKLAMA

Pranciškus gerokai pakeitė geografinį Kardinolų kolegijos balansą, paskirdamas daugiau kardinolų iš skurdesnių regionų, kuriems istoriškai nepakankamai atstovaujama aukščiausiuose Bažnyčios sluoksniuose, o tai gali turėti svarbų vaidmenį kito popiežiaus atrankos procese.

Dėl to daugeliui kardinolų tapo sunkiau bendrauti nuo tada, kai Pranciškus panaikino jų reguliarius susitikimus Romoje. Tam tikra prasme tai suteikė daugiau galių vadinamiesiems kurijos kardinolams, kurie gyvena Amžinajame mieste ir gali lengviau bendrauti tarpusavyje. Kai kas sako, kad tai gali pakišti koją italų kardinolams, kurie Romoje sudaro daugumą dvasininkų. Tačiau šie kardinolai taip pat gali atsigręžti vieni prieš kitus dabar, kai jiems nebereikia aplink Pranciškų demonstruoti vieningo fronto.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be to, Pranciškaus veiksmai, kuriais jis apsunkino dvasininkų susirinkimą Romoje, paskatino naujų galios centrų kūrimąsi, ypač tarp sparčiai augančių katalikų besivystančiose šalyse, kur Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje veikia galingos vyskupų konferencijos, – „Politico“ sakė minėtas aukštas Bažnyčios pareigūnas. Tarp įtakingų vadovų yra Kongo kardinolas Fridolinas Ambongo Besungu ir Brazilijos kardinolas Jaime Spengleris, Brazilijos vyskupų konferencijos, atstovaujančios didžiausiai katalikų bendruomenei pasaulyje, pirmininkas.

REKLAMA

„Kurija atrodo stipri, bet kai į konklavą atvyks skirtingų žemynų lyderiai, jie tars savo žodį“, – sakė Bažnyčios pareigūnas. Jie pridūrė, kad Roma nebėra bažnytinių intrigų „suartėjimo taškas“.

Šie blokai gali lengvai bendrauti tarpusavyje ir taps iššūkiu tiems, kurie ieško europietiško Pranciškaus įpėdinio. Tikėtina, kad daugelis Europos kardinolų taip pat gali palaikyti veikėjus iš Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos.

Arkivyskupai konservatoriai

Per 12 savo popiežiavimo metų Pranciškus įsiutino konservatyvųjį Katalikų Bažnyčios sparną, kuris savo ruožtu tapo vis radikalesnis – ypač JAV.

REKLAMA

De facto šios konservatyvios opozicijos lyderis buvo 76 metų kardinolas Raymondas Burke'as, kuris ne kartą konfliktavo su Pranciškumi dėl jo neva „pabodusios“ darbotvarkės ir laikė Bažnyčią „pernelyg feminizuota“. Vis dėlto jis laikomas veikiau konservatorių figūriniu vadovu, o ne pretendentu į popiežiaus postą.

Kitas ilgametis veikėjas, vengrų kardinolas Péteris Erdő, atrodo labiau tikėtinas kandidatas. P. Erdő buvo minimas kaip galimas įpėdinis 2013 m., jį gyrė Vengrijos dešiniųjų pažiūrų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. P. Erdő atstovauja labiau tradicinei, į Europą orientuotai Bažnyčios vizijai ir tebėra įdomus konservatoriams, siekiantiems, kad popiežius pakoreguotų savo kursą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Konservatorių galimybės priklauso nuo Kardinolų kolegijos sudėties. Paviršutiniškai vertinant, Pranciškus paskyrė 110 iš 138 kardinolų, kurie turės teisę rinkti jo įpėdinį, todėl grįžimas prie griežtesnio konservatizmo mažai tikėtinas.

Tačiau keli Pranciškaus paskirti kardinolai buvo iš besivystančių šalių, kuriose vyrauja konservatyvesnės pažiūros, o kiti po Pranciškaus mirties gali pakeisti savo lojalumą ir nusigręžti nuo jo liberalizmo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų