Būtent „Pul pervogo“ kanale „Telegram“ tinkle, kurį, faktiškai neabejojama, asmeniškai prižiūri N. Eismont, buvo paviešinti pirmieji kadrai su automatą rankoje laikančiu A. Lukašenka. Viename iš vaizdo įrašų matyti ir ji pati – Nepriklausomybės rūmuose vykusios parodomosios scenos metu, kuomet tuščioje salėje, prie milžiniško stalo sėdėjo nurodymus duodantis A. Lukašenka, automatą ant stalo pasidėjęs jo sūnus Nikolajus ir N. Eismont.
„Diktatūra – tai jau mūsų prekės ženklas“, – taip N. Eismont viešai suformulavo savo požiūrį į A. Lukašenkos valdymą 2019-aisiais.
Tuomet ji gana atvirai dėstė autoritarizmo privalumus, rašoma „Meduza“: „Šiandien, 2019-aisiais, žodis „diktatūra“ jau – net nežinau, sutiksite su manimi ar ne, – įgyja kažkokį pozityvų šešėlį. Mes matome, kas vyksta aplink. Mes matome chaosą, dažnai ir neramumus. Ir žinote, aš gal čia kažkokį paradoksalų ar netikėtą dalyką pasakysiu, tačiau kartais man atrodo, kad ne šiandien, tai rytoj pasaulyje gali kilti poreikis diktatūrai. Nes už diktatūros, kokia ją šiandien suprantame, mes matome visų pirma tvarką, discipliną ir absoliučiai normalų, ramų gyvenimą“.
Paties A. Lukašenkos diktatoriaus įvaizdis negąsdina. Šia tema jis pajuokavo susitikimo su JAV generaliniu sekretoriumi Mike’u Pompeo šių metų pradžioje: „Mūsų diktatūra skiriasi tuo, kad visi šeštadieniais ir sekmadieniais ilsisi, o prezidentas dirba“. Gyrė savo diktatūra paremtą valdymą ir gedimo Minsko vandentiekyje metu šių metų birželį („Diktatūra – tai blogai, o kai kalbama apie sudėtingiausio problemos išsprendimą per naktį, diktatūra – gerai“).
Lukašenka – pats sau režisierius
Pačios N. Eismont teigimu, A. Lukašenka „labai negatyviai vertina viešuosius ryšius kaip reiškinį – jam tai kažkas dirbtino“. „Man šiuo atžvilgiu nėra jokios būtinybės kažką sugalvoti, nes prezidento gyvenimas taip sudėliotas, kad nereikia jokių viešųjų ryšių, – aiškino prezidento atstovė. – Mažai kas gali įsivaizduoti, kiek idėjų kyla būtent pačiam vadovui“.
„Lukašenkai iš tiesų nėra poreikio turėti atstovą spaudai jeigu vertintume tai klasikiniu požiūriu ir daugeliu atveju pats formuoja savo įvaizdį žiniasklaidoje, – „Meduza“ pasakojo baltarusių politikos apžvalgininkas Artiomas Šraibmanas. Baltarusijos prezidentas mėgsta pabrėžti ne tik savo atvirumą, bet ir susigaudymą jį supančių žurnalistų darbo detalėse, net asmeniniuose jų gyvenimuose. Jis dažnai susitikimų metu pasveikina kai kuriuos iš jų vestuvių ar vaikų gimimo progomis.
Maža to, Baltarusijos prezidentas daugelį metų ir apskritai neturėjo atstovo žiniasklaidai. Eismont pirmtakė Natalija Petkevič šias pareigas paliko 2003-iaisiais, tapusi prezidento administracijos vadovo pavaduotoja. Vėlesnius 11 metų tokių pareigų, kaip „Baltarusijos prezidento atstovas spaudai“ išvis nebuvo. Spaudos tarnyba buvo, tačiau ji atliko daugiau techninių ir organizacinių klausimų sprendimo funkciją. Prezidentas asmeniškai su jais galėjo matytis vos kelis kartus per metus.
Ištekėjo už televizijoje dirbančio milicininko
2014-aisiais prezidentūrą galutinai palikus ir į verslą dirbti išėjus N. Petkevič, A. Lukašenka nusprendė pasisamdyti tuometinę naujienų laidos televizijoje vedėją N. Eismont. Teatro ir kino studijas Minske baigusi moteris prieš pasinėrimą į darbą televizijoje yra dirbusi ir Minsko muzikinės komedijos teatre.
Valstybinėje televizijoje ji susipažino ir su savo būsimu vyru Ivanu Eismontu. Buvęs Grodno milicijos kapitonas į televiziją į televiziją atėjo keliais metais anksčiau – ten jį pasikvietė sporto žurnaliste dirbanti sesuo Ana.
2010-aisiais I. Eismontas pasipiršo savo kolegei. Vestuvių šventės metu milicininku persirengęs vakaro vedantysis perskaitė „protokolą“, kad Eismontas „norėdamas pasigerinti buitines sąlygas turi vesti“ ir įsakė jiems apsikeisti žiedais.
2014-aisiais N. Eismont vyras jau tapo Televizijos naujienų agentūros direktoriaus pavaduotoju. Pora pradėjo kartu vesti kassavaitinę informacinę laidą „Pagrindinis eteris“.
Tačiau, kaip teigia tuometiniai jųdviejų kolegos, pagrindine varomąja jėga jau tuo metu buvo ne aukštas pareigas užimantis I. Eismontas, o jo žmona. Nepaisant to, net ir artimai su jais bendravę asmenys negalėjo paaiškinti, kodėl būtent ją pasirinko A. Lukašenka.
Manoma, kad tam galėjo įtakos turėti draugystė su A. Lukašenkos padėjėja Darija Šmanai, keleto Baltarusijoje vykusių grožio konkursų nugalėtoja. Vienu metu netgi sklandė gandai, kad ji palaiko artimus ryšius su Baltarusijos prezidentu.
Pati N. Eismont tikino, kad jos paskyrimas buvo didelis netikėtumas, o būsima atsakomybė netgi išgąsdino. „Bijoti nėra laiko, eik ir dirbk“, – tariamai tokius padrąsinimo žodžius iš savo darbdavio išgirdo ji.
I. Eismontas, žmonai sulaukus kvietimo į prezidentūrą, ir išvis perėmė naujienų agentūros valdymą į savo rankas. Vėliau jis dar labiau pakilo pareigose, kol galų gale tapo Baltarusijos radijo ir televizijos bendrovės vadovu.
„Jus myli, viskas gerai“
N. Eismont rankose, be valstybinių žiniasklaidos priemonių ir viešo prezidento įvaizdžio suderinto pozicionavimo, taip pat atsidūrė ir kalbų šalies vadovui rašymas ir žiniasklaidos informavimas. Kalbas ji rašo ne viena – tam yra samdomi savo sričių ekspertai. Tačiau ji dievagojasi, kad galų gale savo retorikos stilių pasirenka pats A. Lukašenka.
Nuo pat savo paskyrimo N. Eismont yra valstybės vadovo šešėlyje, dalyvauja svarbiausiuose susitikimuose, netgi sportuoja kartu ir dalyvauja neformalioje „užklasinėje veikloje“. Kaip pati pripažino viename interviu, jeigu kas anksčiau būtų pasakęs, kad ji dabar mokės kapoti malkas, šienauti, šliuožti slidėmis ar važiuoti riedučiais, nebūtų patikėjusi.
Lukašenkos aplinkos žmogaus teigimu, iš pradžių N. Eismont kuklinosi, tačiau netrukus apsiprato ir tapo „faktiškai prezidentinės šeimos dalimi“. Visi jos įsakymai žiniasklaidos vadovams, ministrams, ar bet kuriam kitam valdininkui, yra vykdomi be papildomų klausimų. Niekas nedrįsta rizikuoti ir klausti, čia jos asmeninis nurodymas ar tai yra suderinta prezidento nuomonė. „Visi įsakymai yra vykdomi kaip jo asmeniniai. Dėl to jos ir nemyli daugelis vadovų“, – „Meduza“ cituojamas šaltinis valdžioje.
Pasak su jos darbu susipažinusio pašnekovo, pagrindinė N. Eismont užduotis, kurią ji pati sau iškėlė, buvo ta, kad šalies vadovui nebūtų gadinama nuotaika. „Jam buvo kuriama iliuzija: žmonės jus myli, viskas gerai. Nusispjaut ant realybės. Aišku, jam savo ataskaitas teikė ir spec. tarnybų, prezidentūros analitinio centro žmonės, tačiau palyginus su kasdiene Eismont įtaka, viskas atrodė ne taip ir svarbu, – tikino su situacija susipažinęs pašnekovas. – Eismont ir jos bendravardė (Baltarusijos aukštųjų rūmų pirmininkė) Natalija Kočanova atitraukė Lukašenką nuo realybės, jis ir pats tam nelabai priešinosi. Tik retkarčiais jo politiko uoslė priversdavo atlikti teisingus žingsnius, tačiau dažniausiai jis visą laiką ėjo priešinga kryptimi nuo savo tautos“.
Šaltinio teigimu, atstovė spaudai galėjo išvengti A. Lukašenkos pareiškimų tiražavimą valstybinėse žiniasklaidos priemonėse, kurie „atiminėjo iš baltarusių lyderio adekvačius šalininkus“. Pavyzdžiui, daugeliui nepatikęs Baltarusijos prezidento nejautrus atsiliepimas apie mirusius dėl koronaviruso.
A. Šraibmano teigimu, prezidento patarėja galėjo jį paveikti ir tuo, kad atrinkdavo tik „tinkamą“ medžiagą žiniasklaidoje apie jį patį: „Sprendžiant iš informuotų apie valdžios veiklą žmonių pasakojimų, Natalija Eismont iš tiesų turi stiprią įtaką formuojant informacinį prezidento paveikslą“.
Opozicijos šaltinio teigimu, N. Eismont ir N. Kočanova suformavo tam tikrą „safe space“ (liet. saugi erdvė), rašoma „Meduza“. „Jau ne pirmos jaunystės, pavargęs nuo rutininių problemų žmogus, įtikintas esąs politinis genijus ir priimantis tik teisingus sprendimus, vis labiau atitrūko nuo realybės. Maža to, tai dar ir buvo transliuojama iš visur, – pasakojo jis. – Senelio, renkančio kartu su gražuolėmis arbūzus, įvaizdis vis stipriau kontrastavo su realybe. Visas šis sultanizmas greitai sugriovė viltis išvysti modernų autoritarizmą su klestinčia IT industrija, investicijomis ir įvairialype, nepriklausoma užsienio politika“.
Galutinį tašką čia padėjo, anot šaltinio, „ciniškas A. Lukašenkos atvirumas“, kuris ypač skaudžiai atsiliepė jam pačiam koronaviruso pandemijos metu – nuolatinis kartojimas, kad sergantys žmonės yra patys kaltis, nes „nutukę“ ar „per seni“, nepadėjo. Dabartinis žmogaus su automatu sraigtasparnyje įvaizdis – tai jau apoteozė, įsitikinęs jis.
