Sandorio suma – 50 mln. dolerių ar net daugiau, apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi Kongreso svetaine.
Žinia pasirodė po to, kai trečiadienį JAV ir Ukraina pasirašė susitarimą, kuriuo šalys įsipareigojo bendrai veikti eksploatuojant Rusijos užpultos šalies išteklius.
Rusams apšaudžius miestą ir kaimą Donecko srityje yra žuvusiųjų ir sužeistųjų
Rusijos pajėgoms ketvirtadienį apšaudžius Myrnohrado miestą ir Novoekonomičnės kaimą Donecko srityje žuvo du civiliai ir vienas buvo sužeistas. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Donecko srities prokuratūra.
„Rusų pajėgos nužudė du civilius ir vieną sužeidė. Pradėtas tyrimas dėl Myrnohrado ir Novoekonomičnės apšaudymo“, – nurodoma pranešime.
Prokuratūros duomenimis, Myrnohradas buvo atakuotas trimis aviacinėmis bombomis. Viena jų pataikė į devynių aukštų pastatą. Čia žuvo 43 metų moteris. Preliminaria informacija, rusai prieš civilius panaudojo „KAB-250“ sklendžiančias bombas su UMPK moduliu.
Be to, okupantai apšaudė Novoekonomičnės kaimą, pražudydami 51-erių vyrą. Jo 52 metų žmona buvo sužeista.
Rusų okupacinė valdžia praneša, kad per ukrainiečių smūgį Chesone žuvo devyni žmonės
Rusijos okupacinė valdžia pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką pietinėje Chersono srityje žuvo devyni žmonės ir daugiau kaip 20 buvo sužeisti. Buvo atakuotas žmonių pilnas turgus Oleški mieste, tinkle „Telegram“ rašė Maskvos paskirtas administracijos vadovas Vladimiras Saldo.
Jis paskelbė trumpą iš oro darytą vaizdo įrašą, tačiau iš jo negalima spręsti nei apie tai, kad vietoje yra daug žmonių, nei apie tai, kad vyksta gelbėjimo darbai. Kitame įraše, kuris platinamas socialiniuose tinkluose, matyti gulintis žmogus be gyvybės ženklų ir ramiai judantys praeiviai.
Oleški yra pietinėje Dnipro upės pusėje, miestas jau beveik trejus metus okupuotas rusų. Tik už kelių kilometrų įsikūręs Chersono didmiestis, kuris kontroliuojamas ukrainiečių.
Rusija teigia, kad per Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį žuvo 288 civiliai gyventojai
Rusija trečiadienį pareiškė, kad per kelis mėnesius trukusį Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį, kuri, Maskvos teigimu, savaitgalį buvo visiškai išvaduota nuo Kyjivo pajėgų, žuvo 288 civiliai gyventojai.
2024 metų rugpjūtį Kyjivas pasiuntė savo karius per sieną, atsakydamas į Maskvos plataus masto puolimą prieš Ukrainą.
Kremlius pastarosiomis dienomis teigė, kad, padedamas Šiaurės Korėjos karių, išstūmė Ukrainos pajėgas iš vakarinės pasienio srities, nors Kyjivas tvirtina vis dar kovojantis Kurske.
„Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo rugpjūčio buvo pakenkta 791 žmogaus sveikatai, iš jų 288 žuvo“, – socialiniuose tinkluose parašė Kursko srities gubernatorius Aleksandras Chinšteinas.
Jis pridūrė, kad institucijos dar neatgavo visų žuvusių civilių gyventojų kūnų iš pasienio rajonų.
A. Chinšteinas nepateikė jokios informacijos apie tai, kaip žuvo šie civiliai gyventojai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo nubausti visus Kursko srityje į nelaisvę paimtus Ukrainos karius ir laikyti juos „teroristais“.
Puolimą prieš Ukrainą Rusija pradėjo 2022 metų vasarį. Per šį konfliktą žuvo tūkstančiai žmonių.
Zelenskis įvedė sankcijas Arestovičiui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvedė sankcijas buvusiam savo administracijos patarėjui Oleksijui Arestovičiui, skelbia „Unian“.
Gegužės 1 d. valstybės vadovo įsakymu įvestos sankcijos numato valstybinių ir kitų apdovanojimų atėmimą, turto blokavimą, prekybinių operacijų ir išteklių tranzito, skrydžių ir pervežimų sustabdymą Ukrainos teritorijoje.
Taip pat skelbiama, kad tai apima kelio užkirtimą kapitalo perkėlimui už šalies ribų, žiniasklaidos platinimo draudimą ir kitas ekonomines bei finansines priemones. Sankcijų taikymo laikotarpis pagal kai kuriuos punktus įvardytas kaip „neapibrėžtas“, o kitais atvejais siekia šešerius metus.
Karo pradžioje O. Arestovičius buvo žinomas kaip vienas ryškiausių karo komentatorių, garsėjęs savo prieštaringais pareiškimais.
Po smūgio Odesoje Zelenskis ragina daryti spaudimą Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino daryti spaudimą Rusijai, kad ši sėstų prie derybų stalo, po to, kai naktį drono smūgio metu Odesos mieste žuvo du žmonės ir 15 buvo sužeista.
„Mums reikia toliau spausti Rusiją, kad priverstume ją nusiraminti ir pradėti derybas. Kuo veiksmingesnės bus sankcijos, tuo daugiau paskatų Rusijai bus nutraukti karą“, - sakė V. Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“.
Be Odesos, Rusija paleido 170 bepiločių lėktuvų antskrydį, nukreiptą į Kyjivo, Sumų, Kropyvnickio miestus ir Charkivo bei Čerkasų regionus, sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad Maskva ignoruoja Vašingtono raginimą besąlygiškai nutraukti ugnį.
Kovo mėnesį Rusija atmetė Jungtinių Valstijų ir Ukrainos pasiūlytas 30 dienų paliaubas ir pareikalavo sustabdyti Vakarų karinę pagalbą Kyjivui.
Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netikėtai įsakė sudaryti trijų dienų paliaubas gegužės 8-10 dienomis, kurios sutampa su Maskvoje rengiamomis didelio masto Antrojo pasaulinio karo Pergalės dienos iškilmėmis.
Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba išpuolį Odesoje apibūdino kaip masinį ir nurodė, kad buvo apgadinti daugiaaukščiai pastatai, privatūs namai, prekybos centras, mokykla ir automobiliai.
Ji pridūrė, kad iš vieno iš pastatų buvo evakuota daugiau kaip 200 žmonių.
Ketvirtadienį per Ukrainos bepiločio lėktuvo smūgį į turgų Rusijos okupuotame Oleškio mieste Chersono srityje Pietų Ukrainoje žuvo septyni žmonės, pranešė Maskvos paskirtas pareigūnas.
Sprogimai taip pat buvo girdimi Sumų mieste, o keliose vietovėse, įskaitant Sumus, Kyjivą, Charkivą, Černihivą, Donecką, Dnipropetrovską ir Zaporižią, buvo paskelbti perspėjimai apie oro antskrydžius.
Pranešimai apie smūgius pasirodė po to, kai Jungtinės Valstijos ir Ukraina trečiadienį pasirašė susitarimą dėl gamtinių išteklių, kurį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pavadino nauja JAV įsipareigojimo Kyjivui forma po karinės paramos nutraukimo.
Iš pradžių buvo dvejojama, Ukraina pritarė susitarimui dėl naudingųjų iškasenų kaip būdui užsitikrinti ilgalaikes Vašingtono investicijas, D. Trumpui siekiant drastiškai sumažinti JAV saugumo įsipareigojimus visame pasaulyje.
Ukraina teigė, kad į bet kokį susitarimą turės būti įtrauktos ilgalaikės ir tvirtos saugumo garantijos, kurios atgrasytų Rusiją nuo pakartotinio puolimo. Ukrainos žiniasklaidos paskelbtoje teksto kopijoje Vašingtonui nenustatyti jokie konkretūs saugumo įsipareigojimai.
„New York Post“: Trumpo administracija nusivylusi Witkoffu
JAV administracija yra nusivylusi, kaip specialusis prezidento Donaldo Trumpo įgaliotinis Artimuosiuose Rytuose Steve'as Witkoffas veda derybų procesą, skelbia laikraštis „New York Post“.
Kaip žinoma, S. Witkoffas tapo asmeniniu D. Trumpo pasiuntiniu vedant derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kelių šaltinių teigimu, jis, aukšto lygio susitikimuose dalyvaudamas vienas, kartais netgi pasikliauja Kremliaus vertėjais, kas yra laikoma diplomatinės procedūros pažeidimu.
Per paskutinį S. Witkoffo susitikimą su V. Putinu šį penktadienį, pasiuntinys su Kremliaus diktatoriumi susitiko kaip su senu draugu – be patarėjų, ekspertų ir kariuomenės pareigūnų, kurie vykstant į derybas paprastai lydi JAV pareigūnus.
Tuo metu pats V. Putinas susitikime dalyvavo ne vienas, o buvo lydimas savo patarėjo Jurijaus Ušakovo ir Rusijos valstybinio turto fondo vadovo Kirilo Dmitrijevo.
„Kiekvienam, dalyvaujančiam tokio tipo derybose su V. Putinu, verta turėti savo komandoje patyrusius ekspertus ir pasiimti juos su savimi į susitikimus su Kremliumi“, – S. Witkoffo žingsnį komentavo Demokratijų gynimo fondo Rusijos programos direktorius Johnas Gardy.
Skelbiama, kad Trumpas sutiko perduoti ginklų Ukrainai už 50 mln. dolerių
JAV valstybės departamentas perdavė Kongresui pranešimą apie leidimą eksportuoti ginklus į Ukrainą. Sandorio suma – 50 mln. dolerių ar net daugiau. Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi Kongreso svetaine.
Pranešimas buvo perduotas Senato Tarptautinių santykių komitetui pagal Ginklų eksporto kontrolės įstatymą. Jis apima gynybai skirtų prekių, įskaitant techninius duomenis ir gynybos paslaugas, eksportą į Ukrainą.
Primenama, kad Ukrainos žiniasklaida anksčiau skelbė, kad D. Trumpo administracija informavo Kongresą suteikusi „žalią šviesą“ ginklų pardavimui Ukrainai.
Donaldas Trumpas pakomentavo susitarimą su Ukraina
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ką tik pirmą kartą viešai pakomentavo susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, kai kalbėjo „NewsNation“ televizijai.
Jis sakė, kad šis sandoris yra atpildas už pinigus, kuriuos JAV iki šiol išleido karui.
„Baidenas jiems įteikė 350 mlrd. dolerių. Sudarėme sandorį, pagal kurį teoriškai gausime daug daugiau nei 350 mlrd. dolerių“, – sakė D. Trumpas.
D. Trumpas sakė, kad dėl ankstesnio susitarimo su Ukraina jis jautėsi „kvailas“.
Paklaustas, apie ką praėjusią savaitę kalbėjo su Volodimiru Zelenskiu per popiežiaus Pranciškaus laidotuves, JAV prezidentas sakė: „Aš jam sakiau, kad labai gerai, jei mes galime parengti susitarimą ir jūs jį pasirašote“.
Paklaustas, ar JAV buvimas Ukrainoje gali stabdyti Rusijos judėjimą regione, jis atsakė, kad „gali“.
JAV senatorius siūlo skaudžiai bausti perkančius iš Rusijos
JAV senatorius Lindsey Grahamas siūlo įvesti 500 proc. muitus visoms šalims, kurios perka Rusijos naftą, jei Putinas nesutiks pradėti taikos derybų.
Pasak L. Grahamo, įstatymo projekto tikslas – padėti JAV prezidentui. Senatorius tai pasakė balandžio 30 d., tą pačią dieną, kai Vašingtonas ir Kijevas pasirašė susitarimą dėl prieigos prie Ukrainos gamtinių išteklių.
Leidinys pažymi, kad susitarimas šiek tiek nuramino Kijevo pareigūnus, kurie baiminosi, kad D. Trumpas gali atšaukti paramą taikos deryboms. L. Grahamas pažymėjo, kad įstatymo projektas JAV Senate sulaukė 72 kolegų palaikymo.
Ukrainos Vyriausybės patarėjas: sandoris yra sėkmingas
Ukrainos vyriausybės teigia, kad sandoris su JAV dėl naudingųjų iškasenų yra „sėkmingas“.
„Jis yra platesnės derybų sistemos, kuri, tikimės, padės įtvirtinti ilgalaikę, tvirtą ir teisingą taiką, dalis“, – BBC sakė Jurijus Sakas.
Jis pridūrė, kad susitarimo pasirašymas užtruko „ilgiau nei tikėtasi“, tačiau pakartoja, kad abi šalys „labai sunkiai dirbo“, siekdamos užtikrinti, kad susitarimas būtų susijęs su „lygiaverte partneryste“.
„Tai susitarimas dėl investicijų, dėl abipusiai naudingų projektų, todėl šį susitarimą turime vertinti kaip platesnio derybų proceso dalį ir kaip tokį jis yra sėkmingas.“
JAV reikalavimai Ukrainai keičiasi
Leidinys „The Telegraph“ pranešė, kad Jungtinės Valstijos tyliai atsisakė naujausių paliaubų pasiūlymų, kuriuose reikalaujama, kad Ukraina surengtų prezidento rinkimus.
Pirmoji JAV parama po D. Trumpo išrinkimo
Donaldo Trumpo administracija patvirtino pirmąjį 50 mln. dolerių vertės ginklų eksportą Ukrainai, rašo Kyiv Post.
Leidinys, remdamasis savo šaltiniais, rašo, kad D. Trumpo administracija informavo Kongresą apie savo ketinimą patvirtinti gynybos priemonių eksportą į Ukrainą per tiesioginius pardavimus.
Tai yra pirmasis tokio pobūdžio leidimas nuo D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus, išduotas praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai naujoji administracija sustabdė bet kokią su Ukraina susijusią karinę pagalbą, siekdama pasinaudoti JAV įtaka ir diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą.
JAV ir Ukrainos susitarimo detalės
Ukraina ir JAV pasirašė susitarimą dėl iškastinio kuro. Ukrainos ekonomikos ministrė Julija Sviridenko pateikė daugiau informacijos apie susitarimą
Pagal dokumentą:
- Ukraina nėra skolinga JAV už ankstesnę karinę pagalbą.
- Visiška nuosavybė ir kontrolė lieka Ukrainai, ypač žemės gelmės, įmonės ir ištekliai.
- Fondas yra 50/50 bendras. Nė viena iš šalių neturi balso teisės pranašumo. Fondas bus pildomas tik pajamomis iš naujų licencijų. 50 proc. pajamų, gautų iš naujų licencijų, skirtų svarbiausių medžiagų ir naftos bei dujų projektams, pateks į biudžetą. Į jį nebus mokami jokie mokesčiai, kad pinigai veiktų tik dėl rezultatų.
- Nacionalinė Ukrainos nuosavybė yra saugoma. Valstybinių įmonių privatizavimo ar valdymo procesuose nebus jokių pokyčių. „Ukrnafta“ ir ‚Energoatom‘ taip pat lieka Ukrainos nuosavybėje.
- Susitarimas atitinka Ukrainos Konstituciją ir nekeičia jos europinės integracijos kurso.
- JAV padės pritraukti investicijų. Per DFC agentūrą - tiek iš Amerikos, tiek iš ES.
- JAV teikia lėšas ir pagalbą Ukrainai. Ukraina investuoja dalį pajamų iš naujų telkinių. Šalys kartu sprendžia, į kokius projektus investuoti - tik Ukrainoje. Tai, be kita ko, gali būti kasybos, infrastruktūros, naftos ir dujų bei kiti projektai.
- Pirmuosius 10 metų pelnas nėra dalijamas, o viskas bus nukreipta į Ukrainos atstatymą.
Rusai vėl atakuoja Ukrainą, pranešama apie aukas
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadineį dronais atakuota Odesa šalies pietuose. Remadamasi vietos pareigūnais „Unian“ praneša, kad atakos metu žuvo 2 žmonės, o dar 5 buvo sužeisti.
Dėl ko sutarė JAV ir Ukraina
Kaip rašo Vokietijos „Deutsche Welle“, pagal susitarimą Ukraina turi paimti 50 proc. pajamų, kurias ji gauna iš naujų gamtinių išteklių projektų šalyje licencijavimo, ir pervesti jas į fondą. Kalbant apie amerikiečius, bet kokia būsima jų pagalba Ukrainai bus laikoma įnašu į fondą.
Fonde esantys pinigai bus naudojami investicijoms į Ukrainos retųjų naudingųjų iškasenų sektorių, o šias pajamas abi šalys turėtų pasidalyti lygiomis dalimis.
Projekto valdymu taip pat bus dalijamasi po lygiai: trys valdybos nariai iš JAV ir trys valdybos nariai iš Ukrainos.
Tiesa, į susitarimą nebuvo įtrauktos saugumo garantijos, kurių siekė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Susitarimo tekste saugumo garantijos nėra aiškiai paminėtos, tačiau tarp tikslų yra tam tikros ukrainiečius padrąsinančios formuluotės.
Jame raginama „plačiau strategiškai suderinti tautų ir vyriausybių veiksmus, apčiuopiamai parodant JAV paramą Ukrainos saugumui ir integracijai į pasaulines ekonomines sistemas“.
Vis dėlto trečiadienį pasirašytame susitarime yra keletas pakeitimų, kurių siekė Ukraina.
Ankstesnėse susitarimo versijose buvo siekiama bet kokią Ukrainai jau suteiktą pagalbą traktuoti kaip skolą, kurią reikia grąžinti.
Taip pat žinoma, kad pagal ankstesnius susitarimo variantus Ukraina turėjo atsisakyti pajamų iš retųjų iškasenų, naftos ir dujų, uostų ir infrastruktūros – buvo kalbama apie maždaug 500 mlrd. dolerių.
Tačiau pagal dabartinį susitarimą Ukraina vis tiek galėtų išlaikyti savo gamtinių išteklių kontrolę.
Susitarime taip pat nėra nieko, kas užkirstų kelią Ukrainai į narystę ES, kas buvo numatyta ankstesniuose projektuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Zelenskis įvertino Ukrainos ir JAV susitarimą dėl naudingųjų iškasenų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį gyrė Kyjivo ir Vašingtono pasirašytą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, sakydamas, kad peržiūrėtas susitarimas yra „tikrai lygiateisis“.
Pagal susitarimą, kurį abi šalys pasirašė trečiadienį, Jungtinės Valstijos ir Kyjivas kartu plėtos svarbiausius Ukrainos naudingųjų iškasenų išteklius.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šį susitarimą iš pradžių apibūdino kaip „pinigų grąžinimą“ už karo metu Ukrainai suteiktą pagalbą, kurią ji gavo valdant jo pirmtakui Joe Bidenui, tačiau Kyjivas teigia, kad naujasis susitarimas nesusijęs su jokia praeities „skola“.
Derybų metu „susitarimas gerokai pasikeitė“, sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.
„Dabar tai iš tiesų lygiateisis susitarimas, kuris suteikia galimybę gana didelėms investicijoms Ukrainoje“, – sakė jis.
„Susitarime nėra skolos, bus sukurtas fondas – atkūrimo fondas, kuris investuos į Ukrainą ir čia uždirbs pinigų“, – pridūrė ukrainiečių lyderis.
Kyjivas ir Vašingtonas susitarimą planavo pasirašyti prieš kelias savaites, tačiau neeilinis D. Trumpo ir V. Zelenskio ginčas Baltuosiuose rūmuose laikinai sužlugdė derybas.
Ukraina siekė, kad bet kokiame susitarime būtų numatytos ilgalaikės saugumo garantijos.
Naujajame susitarime nenustatyta jokių konkrečių Jungtinių Valstijų saugumo įsipareigojimų, tačiau Vašingtonas teigia, kad jo verslo interesų Ukrainoje stiprinimas padės atgrasyti Rusiją, kuri 2022 metais įsiveržė į kaimyninę šalį.