Ukraina turi paimti 50 proc. pajamų, kurias ji gauna iš naujų gamtinių išteklių projektų šalyje licencijavimo, ir pervesti jas į fondą. Kalbant apie amerikiečius, bet kokia būsima jų pagalba Ukrainai bus laikoma įnašu į fondą, rašo „Deutsche Welle“.
Fonde esantys pinigai bus naudojami investicijoms į Ukrainos retųjų naudingųjų iškasenų sektorių, o šias pajamas abi šalys turėtų pasidalyti lygiomis dalimis.
Projekto valdymu taip pat bus dalijamasi po lygiai: trys valdybos nariai iš JAV ir trys valdybos nariai iš Ukrainos.
Tiesa, į susitarimą nebuvo įtrauktos saugumo garantijos, kurių siekė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Susitarimo tekste saugumo garantijos nėra aiškiai paminėtos, tačiau tarp tikslų yra tam tikros ukrainiečius padrąsinančios formuluotės.
Jame raginama „plačiau strategiškai suderinti tautų ir vyriausybių veiksmus, apčiuopiamai parodant JAV paramą Ukrainos saugumui ir integracijai į pasaulines ekonomines sistemas“.
Vis dėlto trečiadienį pasirašytame susitarime yra keletas pakeitimų, kurių siekė Ukraina.
Ankstesnėse susitarimo versijose buvo siekiama bet kokią Ukrainai jau suteiktą pagalbą traktuoti kaip skolą, kurią reikia grąžinti.
Taip pat žinoma, kad pagal ankstesnius susitarimo variantus Ukraina turėjo atsisakyti pajamų iš retųjų iškasenų, naftos ir dujų, uostų ir infrastruktūros – buvo kalbama apie maždaug 500 mlrd. dolerių.
Tačiau pagal dabartinį susitarimą Ukraina vis tiek galėtų išlaikyti savo gamtinių išteklių kontrolę.
Susitarime taip pat nėra nieko, kas užkirstų kelią Ukrainai į narystę ES, kas buvo numatyta ankstesniuose projektuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
