Praėjus daugiau nei trims metams po Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos energetinis saugumas nėra tvirtas.
JAV suskystintos gamtinės dujos padėjo užpildyti Rusijos tiekimo spragą Europoje 2022–2023 m. energetikos krizės metu.
Tačiau dabar, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sujaukė po Antrojo pasaulinio karo užmegztus santykius su Europa ir prekybos derybose energetiką pavertė derybiniu koziriu, įmonės baiminasi, kad priklausomybė nuo Jungtinių Valstijų tapo dar vienu pažeidžiamumu.
Tokiomis aplinkybėmis didžiųjų ES įmonių vadovai pradėjo kalbėti apie tai, kas prieš metus būtų buvę neįsivaizduojama: kad kai kurių rusiškų dujų importas, įskaitant iš Rusijos valstybinės milžinės „Gazprom“, galėtų būti gera idėja.
Tam reikėtų dar vieno didelio pokyčio ES politikoje, atsižvelgiant į tai, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2027 m. nutraukti rusiškų energijos išteklių importą.
Europa turi ribotas galimybes. Derybos su suskystintųjų gamtinių dujų milžine Kataru dėl didesnio dujų kiekio įstrigo, ir nors atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimas paspartėjo, šis tempas nėra pakankamai spartus, kad ES galėtų jaustis saugi.
„Jei Ukrainoje bus pasiekta pagrįsta taika, galėtume grįžti prie 60 mlrd. kubinių metrų, o gal ir 70 mlrd. kubinių metrų per metus srautų, įskaitant SGD“, – interviu agentūrai „Reuters“ sakė Didier Holleaux, Prancūzijos bendrovės „Engie“ vykdomasis viceprezidentas.
Prancūzijos valstybei iš dalies priklauso „Engie“, kuri anksčiau buvo viena didžiausių „Gazprom“ dujų pirkėjų. D. Holleaux sakė, kad Rusija galėtų patenkinti apie 20–25 proc. ES poreikių, o prieš karą šis rodiklis siekė 40 proc.
Prancūzijos naftos milžinės „TotalEnergies“ vadovas Patrikas Pouyanne'as perspėjo Europą pernelyg nepasikliauti JAV dujomis.
„Europa niekada nebegrįš prie 150 mlrd. kubinių metrų importo iš Rusijos, kaip prieš karą..., bet spėju, kad tai galėtų 70 mlrd. kubinių metrų“, – „Reuters“ sakė P. Pouyanne'as.
Loinos chemijos parke, viename didžiausių Vokietijos chemijos pramonės klasterių, kuriame, be kitų, veikia „Dow Chemical“ ir „Shell“ gamyklos, kai kurie gamintojai teigia, kad rusiškos dujos turėtų greitai grįžti.
„Esame sunkioje krizėje ir negalime laukti“, – sakė parko operatorės „InfraLeuna“ generalinis direktorius.
Jis pridūrė, kad Vokietijos chemijos pramonė penkis ketvirčius iš eilės mažino darbo vietų skaičių, ko nebuvo dešimtmečius.
„Dujotekių [„North Stream“] atidarymas sumažintų kainas labiau nei bet kokios dabartinės subsidijų programos“, – sakė jis.
„InfraLeuna“ direktorius pridūrė, kad daugelis kolegų sutinka, jog reikia grįžti prie rusiškų dujų, tačiau ta tema jiems yra tabu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
