„Geros naujienos dėl gaisro Gran Kanarijoje“, - socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Kanarų salų prezidentas Angelis Victoras Torresas. „Po to, kai vakare buvau nuvykęs į [paveiktas] vietoves, ekspertai man pranešė, kad gaisras mažėja... ir silpsta“, – nurodė jis. Salos pareigūnas Antonio Moralesas Ispanijos radijui sakė, kad „laimei, vėjas nurimo“. „Todėl vakar vakare sekėsi geriau, nei tikėjomės“, – pridūrė jis.
Pasak A. Moraleso, gaisro poveikis saugomoms salos teritorijoms nebuvo toks didelis, kaip būgštauta anksčiau. Pirmadienį liepsnos pasiekė Tamadabos gamtos draustinį, žmogaus veiklos nepaliestą pušyną, vadinamą „pagrindiniais salos žaliaisiais plaučiais“.
Tačiau gaisras nebuvo toks stiprus, kaip manyta, pabrėžė A. Moralesas. Jis pridūrė, kad ugnis nepasiekė Inagvos gamtos rezervatui, kuris taip pat pasižymi didele biologine įvairove.
Ekologinė tragedija
Dėl gaisro – trečiojo per pastarąsias 10 dienų salos kalnuotoje centrinėje dalyje – teko evakuoti kelis kaimus, kur iš viso gyvena 9 tūkst. žmonių, informavo avarinių tarnybų atstovė.
Lieka neaišku, kiek tiksliai buvo evakuota žmonių šioje saloje Kanarų archipelage, esančiame netoli šiaurės vakarinių Afrikos krantų.
Jokių pranešimų apie nukentėjusiuosius nėra, o turizmo sektorius Gran Kanarijoje, pasižyminčioje kvapą gniaužančiais vaizdais ir pritraukiančioje daug svečių iš užsienio, nebuvo paveiktas.
„Tai milžiniškas, itin rimtas miškų gaisras, kilęs dėl kaitros bangos“ ir vis dar nekontroliuojamas, vėlai pirmadienį žurnalistams sakė Kanarų salų prezidentas Angelis Victoras Torresas.
„Tai yra ekologinė tragedija“, – pridūrė jis.
„Lemiamos“ dvi paros
Maždaug 10 tūkst. hektarų plotą sunaikinusiam gaisrui suvaldyti iš viso buvo dislokuota 1 tūkst. gaisrininkų ir kitų darbuotojų, taip pat 14 vandenį pilančių sraigtasparnių ir lėktuvų, pranešė avarinės tarnybos.
Ši operacija „yra didžiausia iš kada nors vykdytų Kanaruose ir viena didžiausių per pastaruosius kelerius metus surengtų Ispanijoje“, pareiškė šalies žemės ūkio ministras Luisas Planasas.
Anot ugniagesių, liepsnos plinta dėl aukštos temperatūros, smarkaus vėjo ir žemo drėgnumo.
Viename UNESCO biosferos rezervate ugnis siaučia taip intensyviai, kad tam tikruose jo rajonuose „viršyti mūsų gesinimo pajėgumai“, vėlai sekmadienį pripažino Gran Kanarijos avarinių tarnybų vadovas Federico Grillo.
Tuo metu gaisro apimtos teritorijos šiaurės vakariniame pakraštyje liepsnos pakilo net į 50 m aukštį, tad prie jų negalėjo priartėti sausumoje veikiančios komandos ir vandenį pilantys lėktuvai, informavo avarinių tarnybų atstovė.
Ji pridūrė, kad apie 100 žmonių yra „izoliuoti“ Artenaros kultūros centre, negalėdami palikti šio nelaimės zonoje esančio kaimo, nes visi evakuacijai tinkami keliai pripažinti pernelyg pavojingais.
Anot L. Planaso, ateinančios dvi paros bus „lemiamos“ gaisro gesinimo operacijai.
Ugnies audra
Gaisras įsiplieskė šeštadienio popietę, praėjus kelioms dienoms po to, kai dėl kitų miško gaisrų tame pačiame regione buvo evakuoti šimtai gyventojų.
Lourdes Hernandez iš aplinkosaugos organizacijos „Pasaulio gamtos fondas“ (WWF) naujienų agentūrai AFP sakė, kad liepsnos pasiekė Tamadabos gamtos draustinį, žmogaus veiklos nepaliestą pušyną, vadinamą „pagrindiniais salos žaliaisiais plaučiais“.
Ugnis kelia grėsmę ir Inagvos gamtos rezervatui, kuris taip pat pasižymi didele biologine įvairove.
„Tamadaba prarasta, negalime [ten] patekti“, – žurnalistams sakė ugniagesių vadas Carlosas Velazquezas.
„Kai [oro] sąlygos pradės keistis, tada galėsime pradėti kontroliuoti gaisrą“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę saloje buvo kilę du gaisrai, tačiau niekas per juos nenukentėjo.
L. Hernandez sako, kad mokslininkai dėl greito liepsnų plitimo kaltina klimato kaitą, nors gaisrus dažnai sukelia žmonės – tyčia arba netyčia.
„Gaisro stiprumas, greitis, kuriuo plečiasi liepsnos, frontų intensyvumas reiškia, kad gaisro viduje kuriasi ekstremalesnės oro sąlygos ir žarijos kartais iššoka už kelių šimtų metrų“, – kalbėjo WWF atstovė.
„Tai vadinama ugnies audra. [Ugniagesiai] prie šių liepsnų negali prisiartinti ir jų negalima užgesinti“, – pridūrė L. Hernandez.
Turizmo sektorius nenukentėjo
Salos centrinėje dalyje dėl slėnių, kalnų ir juose atsiveriančių kvapą gniaužiančių vaizdų dažnai lankosi žygių pėsčiomis mėgėjai.
Tačiau didžioji dauguma turistų, atvykstančių į Gran Kanariją, antrą pagal gyventojų skaičių Kanarų salą, lieka kurortuose.
Kanarų salų vyriausybė pranešime sakė, kad turizmas Gran Kanarijoje nenukentėjo, „nes gaisras apėmęs tik aukštutines teritorijas“, tad nepaveikti jokie kurortai, nevėluoja skrydžiai.
A. V. Torresas sakė, kad „svarbiausias prioritetas“ yra „apsaugoti žmonių gyvybes“.
Karštomis sausomis vasaromis Ispanija dažnai nukenčia nuo didelių miško gaisrų.
Pernai Kanarų salose apsilankė 13,7 mln. turistų iš užsienio, daugiau kaip pusė jų – Jungtinės Karalystės ir Vokietijos gyventojai.
