Pakrantėje yra vieta, iš kurios vietos gyventojas Azamatas Sarsenbajevas įšokdavo į sūrią, melsvai žalią Kaspijos jūrą. Tačiau praėjus dešimtmečiui, vaizdas gerokai pasikeitė. Dabar pakrantė nuklota pilka akmenuota žeme, besitęsiančia link horizonto.
Ekologas ir aktyvistas A. Sarsenbajevas pasakoja, kad vanduo nuo pakrantės, esančios Aktau mieste, Kazachstane, nuslūgo itin stipriai.
Čia jis gyvena visą savo gyvenimą, todėl jam skaudu matyti šiuos pokyčius. „Į tai sunku žiūrėti“, – sakė A. Sarsenbajevas.
O fotografas, apkeliavęs visą Kaspijos jūros pietinį krantą teigė: „Aš nebegaliu plaukioti... vanduo pasikeitė.“
Abu vyrai jaučiasi glaudžiai susiję su vandeniu, prie kurio užaugo ir abu nerimauja dėl jūros ateities.
Kaspijos jūros nauda
Kaspijos jūra yra didžiausia planetos vidinė jūra, kuria dalijasi penkios šalys: Kazachstanas, Iranas, Azerbaidžanas, Rusija ir Turkmėnistanas.
Šios šalys naudojasi jūra žvejybai, ūkininkavimui, turizmui, naftos ir dujų atsargoms bei geriamajam vandeniui išgauti.
Kaspijos jūra taip pat padeda reguliuoti šio sausringo regiono klimatą, teikdama drėgmę Centrinei Azijai.
Padariniai
Tačiau klimato kaita skatina Kaspijos jūros nusekimą, o kai kurie ekspertai baiminasi, kad ateityje jūros gali visiškai nebelikti.
Netoliese esanti Aralo jūra, besidriekianti tarp Kazachstano ir Uzbekistano, kadaise buvo vienas didžiausių ežerų pasaulyje, tačiau visiškai išnyko, nuniokota dėl žmogaus veiklos ir didėjančios klimato kaitos.
Tyrimai rodo, kad iki 2100 m. Kaspijos jūros vandens lygis gali nukristi iki 30 metrų. Ekspertai teigia, jog net ir esant optimistiškesniems visuotinio atšilimo scenarijams, seklesnė, šiaurinė Kaspijos jūros dalis, daugiausia išsidėsčiusi aplink Kazachstaną, visiškai išnyks.
Padėtis jau pražūtinga unikaliai Kaspijos jūros laukinei gamtai. Čia gyvena šimtai rūšių gyvių, įskaitant nykstančius laukinius eršketus, iš kurių gaunama 90 proc. pasaulio ikrų.
Būtų padaryta žala ir ruoniams – nykstantiems jūrų žinduoliams, kurių Kaspijos jūroje yra gausu.
„Tyrimai rodo, kad ruonių skaičius labai sumažėjo", – sakė Kazachstano Hidrobiologijos ir ekologijos instituto mokslininkė Assel Baimukanova.
Rugpjūčio mėn. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė, kad Kaspijos jūros nuosmukis yra katastrofiškas, tačiau tuo pat metu šalis planuoja plėsti savo iškastinio kuro gamybą.
Jei klimato krizė ir perteklinė vandens gavyba ir toliau nesiliaus, baiminamasi, kad Kaspijos jūrą gali ištikti toks pat likimas kaip Aralo jūros.
Bet aišku, kaip nepaminėt klimato kaitos. Čia kaip su didžiuoju koraliniu rifu - menksta, blunka dėl atšilimo. Bet nutyli jog vanduo ten rūgštingėja labai dėka pavandeninių vulkaninių dujų ir žmogiškosios taršos. Kitoje vietoje koraliniai rifai išsikėrojo nematytai. O neseniai ir atrado didžiausią pasaulyje koralinį rifą, triskart didesnį už buvusį rekordinką. Prie Saliamono krantų - tai kaip ir netolies palyginus.
Ne tai, kad nesikeičia klimatas, bet žmogaus kaltinimas atšilimu - tiesiog puikus pasipelnymo ir valdymo būdas. Taršą reik žiūrėt, o ne atšilimą (ir purkšt aliuminį virš žmonių).
