Poliariniai sūkuriai – tai stiprios stratosferos oro srovės, kurios žiemos mėnesiais cirkuliuoja virš Arkties ir Antarktidos, sulaikydamos šaltą orą virš polių. Juos supa ir uždaro atmosferos sraujymės (ypatingai greitai judančio oro srautai – vėjai), kurios tarsi barjerai neleidžia šiam lediniam poliariniam orui plisti į vidutines platumas.
Tačiau kartkartėmis virš Arkties esančioje stratosferoje smarkiai pakyla temperatūra ir slėgis, todėl šiaurinis poliarinis sūkurys destabilizuojasi ir suskyla, pakeičia kryptį arba suyra. Kai tai įvyksta, atmosferos sraujymė iškraipoma, todėl lediniai Arkties vėjai veržiasi toliau į pietus nei paprastai, o šiltas oras įtraukiamas į poliarinį regioną.
Dėl kylančios temperatūros yra sunku prognozuoti situaciją
Šis reiškinys, žinomas kaip staigus stratosferos atšilimas (angl. sudden stratospheric warming, SSW), sukėlė didelį šaltį, kuris 2019 m. užklupo dalį JAV. 2024 m. pradžioje dėl stratosferos slėgio svyravimų šiaurinis poliarinis sūkurys du kartus pakeitė kryptį ir į šiaurinį pusrutulį atnešė šalčio bangų, nors nė vienas iš šių įvykių nebuvo pakankamai stiprus, kad reikšmingai pakeistų atmosferos sraujymės formą.
The polar vortex is an area of circulating cold air that rings the planet's North and South poles. Sometimes that vortex destabilizes, sending surges of Arctic air south. If Arctic ice continues to melt, polar-vortex events could get more frequent. … pic.twitter.com/5GIRWeGO7u
— Jc (@Jc_ArtsCase) January 30, 2019
Tačiau žemyn Antarktidoje SSW pasitaiko daug rečiau – vienintelis žinomas atvejis įvyko 2002 m. Tačiau padėtis gali pasikeisti, nes nuo praėjusio mėnesio stratosferos temperatūra pakilo kelis kartus, todėl baiminamasi, kad pietinis poliarinis sūkurys gali suskilti.
Neįprasti reiškiniai
Pirmasis šių įvykių buvo užfiksuotas liepos viduryje, kai vėjo greitis sūkuryje sulėtėjo nuo įprasto 300 km/val. iki tik 230 km/val. Tai lydėjo maždaug 20 laipsnių temperatūros šuolis virš vidurkio.
Nors šių svyravimų nepakako, kad prasidėtų SSV, po jų sekė antras sulėtėjimas, kai rugpjūčio pradžioje temperatūra vėl pakilo. Dėl šio įvykio šaltas Antarktidos oras ištrūko iš poliarinio regiono, todėl Australijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Amerikos dalis užklupo drėgni ir itin šalti orai.
Tuo pat metu šiltas oras iš vidutinių platumų prasiskverbė į pietus, į Antarktidą, sukeldamas rekordinę karščio bangą.
Šiuo metu neaišku, kaip klostysis situacija: pagal kai kurias prognozes pietinis poliarinis sūkurys netrukus gali stabilizuotis, o pagal kitus modelius – smarkiai suirti. Pagal pastarąjį scenarijų destabilizuota atmosferos sraujymė greičiausiai sutrikdys kitą orų sistemą, vadinamą pietiniu žiediniu režimu, pervesdama ją į vadinamąją neigiamą fazę.
Tuomet Australazijoje ir Pietų Amerikoje prasidėtų itin sausa ir karšta vasara.
Kalta klimato kaita?
Šiuo metu mokslininkai nežino, kas lemia tokį poliarinių sūkurių destabilizavimą, nors daugėja įrodymų, kad tai gali būti susiję su didėjančia pasauline temperatūra dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos.
Šį mėnesį paskelbtame tyrime pateikiami įrodymai, kad mažėjantis Antarktidos ledo sluoksnis yra susijęs su lėtesniu stratosferos vėjo greičiu, o tai rodo, kad kylanti vandenynų temperatūra yra svarbi sukeliant poliarinių sūkurių sąmyšį.
Be to, nors Arkties jūros ledas jau daugelį metų smarkiai tirpsta, iki šiol buvo manoma, kad padėtis pietiniame ašigalyje yra gana stabili. Tačiau nerimą keliantis pastarųjų kelerių metų nuosmukis rodo, kad abiejuose poliuose šiuo metu gali būti itin didelė kaita, galinti turėti didžiulį poveikį poliariniams sūkuriams.
