klimato kaita

Mokslininkai skaičiuoja, kad per pastaruosius metus mūsų klimatas rekordiškai šyla. Pagrindinė to priežastis – žmogaus veikla. Dėl to vyksta globalinis atšilimas. Tačiau šiandien žmonija, o ypač ES, stengiasi imtis veiksmų, kurie jau prasidėjusius klimato pokyčių procesus sustabdytų. Vienas iš jų – žalioji energetika. Tačiau ar ji išties yra veiksminga? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Šiemet neįprastai karšta vasara Maskvos regione gali paskatinti bestuburių rūšių populiacijos gausėjimą, šią savaitę pranešė šalies Aplinkos ministerija. Dėl žiemos atšilimų, šiltų pavasarių ir karštų vasarų regione jau susiformavo maldininkų, milžiniškų sraigių ir vapsvavorių populiacijos.

Šiuo metu pietinis poliarinis sūkurys rodo retus ypatingo nestabilumo požymius, todėl baiminamasi, kad jis gali suirti, atnešdamas į pietų pusrutulį ir stingdantį šaltį, ir dideles karščio bangas.

Sinoptikų duomenimis, artimiausios dienos bus šiltos, su vietomis pasitaikančiu trumpu lietumi, o savaitgalį orai bus vėsesni, daugiau palis. Kur kas labiau nei trumpalaikės prognozės stebinai rekordai – liepos 22-oji užfiksuota šilčiausia diena pasaulyje, o tai didina tikimybę, kad 2024 m. bus dar šiltesni nei 2023 m. TREČIADIENIO DIENĄ vietomis numatomas trumpas lietus, galima perkūnija. Vėjas šiaurinių krypčių, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 22–27 laipsniai.

Dėl šalyje praūžusios audros Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose paskelbta ekstremali padėtis. Apie 100 tūkst. vartotojų iki šiol neturi elektros. Žmonės skundžiasi neturintys kaip pasigaminti maisto, neturi geriamojo vandens, neveikia nuotekų šalinimo sistemos. Draudikai skaičiuoja, kad stichija jų klientams padarė žalos už 3 mln eurų. Liūtys sukėlė dar vieną nuošlaiužą Vilniaus Gedimino pilies kalne. Nukentėjo ir kapinės – kapai įgriuvo, nugriuvę medžiai sumaitojo kapus ir paminklus.

Mažiau nei po 60 metų Vilniaus klimatas bus panašus į Serbijos miesto Surčino – taip rodo mokslininkų prognozės. Nors tai tik ateities projekcija, klimatologai pastebi, kad jau dabar orai Lietuvoje yra tokie, kokie prieš 30 metų buvo Vidurio Europoje. JAV mokslininkas, Merilendo universiteto erdvinės ekologijos specialistas Matthew Fitzpatrickas sukūrė interaktyvų žemėlapį, kuriame pateikia informacija apie tai, koks klimatas 2080 m. galėtų būti skirtinguose pasaulio miestuose.

Viešosioms konsultacijoms pateikus Lietuvos prisitaikymo prie klimato kaitos planą, laukiama visuomenės pastabų jam, teigia Aplinkos ministerijos patarėja. Kaip LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ penktadienį pažymėjo ministerijos Klimato politikos grupės patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė, šiuo metu Lietuva neturi rekomendacijų verslininkams, tačiau daromi tam tikri žingsniai prisitaikymui prie kintančio klimato.

Lietuvos gyventojai puikiai supranta klimato kaitos pasekmes, bet jiems trūksta žinių apie šios problemos sprendimus, rodo pirmadienį paskelbtos Europos investicijų banko (EIB) užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Lietuvos gyventojai užima 13 vietą tarp 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių – 6,45 iš 10 balų – ir šiek tiek viršija 6,37 balų siekiantį ES vidurkį.

Seimas ketvirtadienį priėmė Klimato kaitos valdymo įstatymą, numatantį, kad apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema bus išplėsta – joje turės dalyvauti kelių, jūrų ir oro transporto, dujų tiekimo ir šilumos sektoriai. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, tai reiškia, kad po dvejų-trejų metų kiekvienas kuro tiekėjas – degalų, dujų ar šilumos tiekėjai – turės pirkti apyvartinius taršos leidimus.

2024-ųjų metų vasara tapo tikru iššūkiu meteorologams, siekiantiems nuspėti orų kaitą. Daugelis žmonių klausia – kodėl tampa sunku prognozuoti šiuos orus? Atsakymų galima ieškoti įvairiuose reiškiniuose, kurie pastaruoju metu žymiai sustiprėjo. Šiuos svarbius pastebėjimus pateikė profesorius, etnologas Libertas Klimka. Saulės aktyvumas, ledynų tirpsmas ir magnetinio lauko susilpnėjimas Saulės aktyvumas pasiekė maksimumą, kas 11 metų padidėjus saulės dėmių ir žybsnių skaičiui.

Baltijos jūroje užfiksuotas žadą atimantis reiškinys – iš žydinčių cianobakterijų susidaręs sūkurys. Šis įspūdingas žalias sūkurys Baltijos jūroje susidarė dar 2018 m., prasidėjus masiniam dumblių žydėjimui.

Europa ruošiasi pirmajam šios vasaros karščiui, o Vokietijoje ir Šiaurės šalyse kitą savaitę termometrų stulpeliai šoks neįprastai aukštai. Tarptautinės orų tarnybos duomenimis, gegužės 30 d. Berlyne aukščiausia temperatūra pakils iki 28 laipsnių. Tai reiškia, kad Vokietijos sostinėje biurų ir namų vėsinimo poreikis atsiras gerokai anksčiau nei paprastai įjungiami oro kondicionieriai.

Nevyriausybinės organizacijos antradienį Paryžiuje iškėlė bylą Prancūzijos energetikos milžinei „TotalEnergies“ ir jos pagrindiniams akcininkams už klimato kaitos sukeltus padarinius. Ieškinys nukreiptas prieš bendrovės valdybą, įskaitant generalinį direktorių Patricką Pouyanne'ą (Patriką Pujaną), ir pagrindinius akcininkus, kurie palaikė jos klimato strategiją.

Globalinis atšilimas gali viršyti tarptautiniu mastu sutartas ribas, o tai sukels katastrofiškas karščio bangas, potvynius ir audras, rodo „The Guardian“ atlikta šimtų klimato ekspertų apklausa. Tik 6 proc. respondentų mano, kad galima pasiekti 1,5 laipsnio ribą, o tam reikėtų imtis nepaprastai greitų ir radikalių veiksmų, kad būtų sustabdytas pasaulyje didėjantis iškastinio kuro deginimo išmetamų teršalų kiekis.

Jungtinės Tautos (JT), reaguodamos į dienraščio „The Guardian“ tyrimą, kuriame geriausi pasaulio klimato mokslininkai pateikia niūrias prognozes dėl klimato kaitos, įspėjo, kad pasaulis atsidūrė ant klimato bedugnės krašto. Tyrime mokslininkų išreikšta neviltis turi būti naujas raginimas šalių lyderiams nedelsiant imtis skubių ir radikalių veiksmų nutraukti iškastinio kuro deginimą bei išsaugoti milijonų žmonių gyvybes ir pragyvenimo šaltinius, pabrėžia specialistai.

„Masinė migracija bus neišvengiama“, – sako mokslininkas Andrejus Spiridonovas. Taip jis kalba apie vis labiau šylantį klimatą, kuris tampa nebepakeliamas subtropinėse ir tropinėse šalyse. Jau dabar matome, kad geresnio gyvenimo bei vėsesnio oro ieškoti į Europą kasmet atvyksta tūkstančiai migrantų.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių aplinkos ministrai pirmadienį Turine dalyvauja aplinkosaugos ir klimato kaitos derybose, ekspertams raginant labiau išsivysčiusias pramonines šalis pasinaudoti savo politine įtaka, turtu ir technologijomis, kad būtų atsisakyta iškastinio kuro naudojimo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo. „Energetikos sektoriuje Lietuva turi tikslą, kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo.

Mokslininkai ketvirtadienį pareiškė, kad pasaulinis atšilimas dėl iškastinio kuro emisijų greičiausiai sustiprino intensyvias liūtis, kurios praėjusią savaitę nusiaubė Jungtinius Arabų Emyratus ir Omaną, pareikalavo žmonių gyvybių ir sukėlė didelius potvynius. Mokslininkų iš instituto „World Weather Attribution“ (WWA) atliktame tyrime teigiama, kad dėl meteorologinio reiškinio „El Nino“ ekstremalių kritulių kiekis nukentėjusiame regione padidėja 10–40 proc.

Tik 40 iš 100 didžiausių pasaulio privačiųjų įmonių, siekdamos kovoti su klimato kaita, užsibrėžė tikslus visiškai atsisakyti anglies dioksido išmetimo, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje. Joje priduriama, kad šiuo aspektu jos gerokai atsilieka nuo į biržos prekybos sąrašus įtrauktų įmonių.

Jungtinių Tautų kovos su klimato kaita vadovas Simonas Stiellas trečiadienį paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) nares susivienyti kovojant su visuotiniu atšilimu ir pabrėžė, kad dėl geopolitinių nesutarimų nereaguojant į šią grėsmę gali žlugti šių valstybių ekonomika.

Aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg antradienį pareiškė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, jog Šveicarija nepakankamai kovoja su klimato kaita, yra tik pradžia. „Tai tik bylinėjimosi dėl klimato kaitos klausimų pradžia, – sakė ji Prancūzijos mieste Strasbūre, kur įsikūręs Teismas. – Visame pasaulyje vis daugiau žmonių kreipiasi į teismą, reikalaudami, kad jų vyriausybės prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį nusprendė, kad Šveicarija nepakankamai kovoja su klimato kaita. Tai pirmas toks Teismo sprendimas prieš valstybę klimato klausimu. EŽTT sprendimą priėmė vienai šveicarų pagyvenusių moterų asociacijai, susirūpinusiai pasaulinio atšilimo padariniais, pareiškus, kad Šveicarijos valdžia nesiima pakankamai veiksmų klimato kaitai švelninti.

Nyderlandų policija šeštadienį sulaikė aplinkosaugos aktyvistę Gretai Thunberg po to, kai ji su kitais kovotojais prieš klimato kaitą užblokavo pagrindinį kelią Hagoje, protestuodami prieš subsidijas iškastiniam kurui. G. Thunberg ir kiti klimato grupės „Extinction Rebellion“ protestuotojai buvo pastebėti sėdintys autobuse, kol policija toliau vykdė areštus, nurodė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Lietuvą užklupus staigiai orų permainai, kuomet įvyko didesnis nei 20 laipsnių temperatūros pokytis, daugelis marškinėlius trumpomis rankovėmis vėl iškeitė į striukes. Dėl kokių priežasčių taip greitai keičiasi termometro stulpeliai bei kokių anomalijų galime tikėtis ateityje dalinasi klimatologas Egidijus Rimkus. Ekspertas paaiškina, kad staigi orų kaita yra susijusi su atmosferos cirkuliacija ir oro masių judėjimais.

Nauji tyrimai rodo, kad klimato kaita keičia sezoninius upių srautus tolimuose šiauriniuose Amerikos, Rusijos ir Europos regionuose ir kelia pavojų vandens saugumui ir natūralioms ekosistemoms. Lidso universiteto (Didžioji Britanija) vadovaujama mokslininkų grupė išanalizavo istorinius duomenis iš viso pasaulio upių matavimo stočių ir nustatė, kad 21 proc.

Šaltojo karo metais, kai buvo labai populiaru žaisti su branduoline energija, JAV kariuomenė paliko radioaktyvių nuolaužų keliose skirtingose pasaulio vietose. Dauguma radioaktyviųjų atliekų buvo likviduotos.

Prisitaikymui prie klimato kaitos skirta daugiau kaip 99 mln. eurų. Už šias lėšas planuojama mažinti potvynių riziką bei jų sukeliamą žalą, didinti Baltijos jūros kranto atsparumą, plėsti hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą, įsigyti daugiafunkcinį laivą taršos grėsmėms valdyti. Kaip ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija, ministras Simonas Gentvilas patvirtino 2022–2030 metų pažangos priemonės „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ aprašą.

Lietuviai pastebi, kad šiemet labai anksti pasirodė pirmieji pavasario ženklai. Miškuose jau galima aptikti žibuoklių, o ir iš klevų jau gaunama sula. Apie ankstyvo pavasario ženklus, jų reikšmes ir senolių išmintį papasakojo etnologas Libertas Klimka. Etnologas patvirtino, kad šiemet pirmųjų pavasario ženklų sulaukėme anksčiau nei įprastai. Ankstyvas pavasaris gali atnešti žalos Pokalbio metu L. Klimka pažymėjo, kad pavasaris šiemet išties ankstyvas.

Temperatūra pasaulyje 2024 m. sausį buvo aukštesnė nei kada nors anksčiau šį mėnesį nuo stebėjimų pradžios. Tai ketvirtadienį pranešė Europos Sąjungos (ES) klimato kaitos tarnyba  „Copernicus“. Oro temperatūra žemės paviršiuje vidutiniškai siekė 13,14 laipsnio ir buvo 0,7 laipsnio aukštesnė už 1991–2020 m. lyginamojo laikotarpio vidurkį bei 0,12 laipsnio aukštesnė už iki šiol aukščiausią sausio temperatūrą 2020 m. „2024-ieji prasidėjo rekordiniu mėnesiu – tai ne tik šilčiausias kada nors i...

Anglijos teismas penktadienį nutraukė bylą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, iškeltą klimato aktyvistei Gretai Thunberg, o teisėjas kritikavo „neteisėtas“ sąlygas, kurias policija nustatė protestuotojams. Apygardos teisėjas Johnas Law nutraukė bylą prieš 21 metų švedų aktyvistę ir dar keturis asmenis antrąją jų bylos nagrinėjimo Londone dieną.

Jei pasaulinis vandens lygis ir toliau kils tokiu greičiu, manoma, kad iki 2050 m. milijonams žmonių visame pasaulyje iškils grėsmė, tačiau kas yra pažeidžiamiausi? Pasitelkiant dirbtinį intelektą, apskaičiuota, kad Lietuva yra viena iš trijų pasaulio valstybių, kurioje yra daugiausiai gyventojų, kurie nukentės nuo pakilusio vandens lygio.

Praėję 2023-ieji metai gali būti šilčiausi per paskutinius šimtą tūkstančių metų. Taip teigia klimato tyrėjai iš Europos Sąjungos agentūros. Jie prognozuoja, kad klimatas ir toliau šiltės. Neregėti potvyniai Slovėnijoje, gaisrų Portugalijoje ir kitose šalyse ir kitų stichijų paženklinti 2023 metai buvo ir patys šilčiausi. Taip sako Europos Sąjungos klimato tyrėjai. Vidutinė metinė oro temperatūra buvo aukščiausia nuo stebėjimų pradžios 1948 metais.

Jungtinių Valstijų klimato pasiuntinys Johnas Kerry, vienas svarbiausių Joe Bideno administracijos atstovų kovoje su klimato kaita, traukiasi, kad prisijungtų prie prezidento perrinkimo kampanijos, šeštadienį pranešė žiniasklaida. Buvęs valstybės sekretorius ir senatorius pastaruosius trejus metus telkė kitų šalių paramą, siekdamas padidinti įsipareigojimus dėl klimato kaitos, taip pat ir vėliausiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime COP28 Dubajuje.

2023-ieji buvo šilčiausi metai per visą istoriją, o Žemės paviršiaus temperatūra beveik peržengė kritinę ribą – 1,5 laipsnio Celsijaus palyginti su XIX amžiaus pabaiga, antradienį pranešė Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba.

Didieji miestai palei JAV Atlanto vandenyno pakrantę grimzta nerimą keliančiu greičiu, o kai kurios vietovės grimzta greičiau, nei kyla pasaulinis jūros lygis. Naujo tyrimo autoriai įspėja, kad dėl grimztančios žemės ir kylančio vandens lygio netolimoje ateityje miestų centrams gali būti padaryta katastrofiška žala.

Praėję metai buvo antri karščiausi metai Jungtinės Karalystės istorijoje, rodo šalies nacionalinės meteorologijos tarnybos antradienį paskelbti preliminarūs duomenys.  Preliminariais meteorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė oro temperatūra buvo aukštesnė nei bet kuriais kitais metais nuo 1884-ųjų, išskyrus 2022-uosius. Tai rodo besitęsiančią atšilimo tendenciją.

Lietuvoje 2023 metai buvo treti šilčiausi metai per šalies modernių stebėjimų istoriją, antradienį patvirtino meteorologai. Pasak jų, metinis temperatūros vidurkis siekė 8,7 laipsnio Celsijaus. „Lietuvoje buvo šie metai treti pagal šiltumą. Šiltesni už 2023-uosius buvo 2019 ir 2020 metai“, – BNS antradienį sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) atstovas Gytis Valaika. Jis pridūrė, kad 2023-ieji buvo 1,3 laipsnio šiltesni už daugiametį vidurkį.

Mokslininkai įspėja – keičiantis klimatui į mūsų platumas ne tik gali atkeliauti mums neįprastos ligos. Nerimą kelia ir tirpstantys ledynai, kurių gelmėse gali glūdėti visai nepažinti mikroorganizmai. Negana to, naujų iššūkių kelia užterštumas mikroplastiku, kurio aptinkama jau ir žmogaus kraujyje. Apie visa tai plačiau – pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto direktore prof. dr. Egle Lastauskiene. Tai – antroji interviu dalis.

Trečiadienį šalys priėmė pirmąjį Jungtinių Tautų susitarimą dėl klimato kaitos, kuriuo pasaulis raginamas atsitraukti nuo iškastinio kuro. „Turime pagrindą įgyvendinti permainingus pokyčius“, – sakė COP28 pirmininkas Sultanas al Jaberas Dubajuje vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos prieš bendru sutarimu priimant susitarimą.

Europos Sąjungos klimato reikalų vadovas pirmadienį išreiškė nusivylimą dėl Dubajuje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais COP28 pasiūlyto susitarimo projekto, kuriame nebuvo raginama palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį pranešė, kad šie metai bus karščiausi iš visų kada nors užfiksuotų, ir pareikalavo imtis skubių veiksmų, kad būtų pažabotas pasaulinis atšilimas ir jo sukelta destrukcija. JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) įspėjo, kad 2023-iaisiais buvo užfiksuota daugybė su klimatu susijusių rekordų. Ekstremalūs orai, agentūros teigimu, paliko nuniokojimo ir nevilties pėdsakus.

Nuo Antarktidos atskilęs didžiausias pasaulyje ledkalnis A23a pradėjo judėti po 37 metų dreifavimo ir „įstrigimo“ Vedelio jūroje. Mokslininkai baiminasi, kad 2,5 tūkst. kv. kilometrų pločio ledo luitas gali sutrikdyti laivybą Pietų Atlanto vandenyno dalyje. Lapkričio 24-ąją CNN paskelbė britų mokslininkų išvadas: ledkalnis A23a atsiplėšė nuo Vedelio jūros dugno ir juda žemynų link 5 km/h greičiu.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį paragino pasaulio lyderius, susirinkusius į šią savaitę Dubajuje prasidedantį COP28 aukščiausiojo lygio susitikimą, imtis ryžtingų veiksmų kovai su vis stiprėjančia klimato kaita. „Esame įstrigę mirtiname rate, – sakė jis. – Sprendimai gerai žinomi. Lyderiai turi imtis veiksmų, kad pasaulinės temperatūros kilimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus, apsaugoti žmones nuo klimato chaoso ir užbaigti iškastinio kuro erą.

Dirbtinis intelektas gali kurti ne tik realistiškus paveikslus, rašyti eilėraščius ar kompiuterinį kodą. Viena Norvegijos mokslininkė prisijaukino dirbtinį intelektą ir išmokė jį surasti mūsų vandenynuose bei jūrose vis daugėjančius ledkalnius ir apskaičiuoti jų plotą.  Ledkalniai kasdien skyla, tirpsta ir siunčia pasauliui pavojaus signalus apie klimato kaitą. Viena Norvegijos mokslininkė nusprendė šiuos signalus nuskaityti pasitelkdama dirbtinį intelektą.

Šiaurinėje Peru dalyje į Amazonės upės intaką paleisti šimtai geltondėmių upinių vėžliukų. Šios nykstančios rūšies mažylių gamtosaugininkai šiemet ketina išleisti daugiau nei tris tūkstančius. Anot specialistų, šiemet klimato kaitos sukelta sausra netgi padėjo vėžliukams veistis.

Remiantis pokalbiuose dalyvaujančiais šaltiniais, šeštadienį be rezultatų baigėsi svarbus prieš Jungtinių Tautų (JT) Klimato kaitos konferenciją (COP28) surengtas susitikimas dėl klimato kaitos nuostolių ir žalos fondo, šalims iš Globaliosios Šiaurės ir Pietų nerandant sutarimo. Pernai metais Egipte vykusioje COP27 sprendimas sukurti specialų fondą pažeidžiamoms šalims susiduriant su klimato kaitos nuostoliais ir žala buvo vienas esminių pasiekimų.

2023-ųjų rugsėjis pasirodė buvęs pats karščiausias mėnuo Europoje ir visame pasaulyje. Savo aukšta temperatūra šių metų rugsėjis sumušė 2020-ųjų rekordą. Apie temperatūros rekordą skelbiama Europos aplinkos ir saugos tyrimų programoje „Copernicus“. Rugsėjį vidutinė sausumos temperatūra buvo 16,38 laipsnių šilumos, tai puse laipsnio daugiau nei iki šiol aukščiausia rugsėjo temperatūra, kurios rekordas buvo užfiksuotas 2020 metų rugsėjį.

Vokietijos klimato aktyvistai sekmadienio rytą oranžinės spalvos dažais apipurškė Berlyno Brandenburgo vartus, ragindami šalies vyriausybę imtis skubesnių kovos su klimato kaita veiksmų. Aktyvistai iš grupės „Paskutinė karta“ (Letzte Generation) nariai dažais pripildytais gesintuvais išpurškė visas šešias Vokietijos sostinės paminklo kolonas.