Kalbėdamas Ovaliajame kabinete, J. Bidenas teigė norėjęs pakartoti, kad „visiškai, visiškai remia Švedijos narystę NATO“.
„Esmė paprasta: Švedija sustiprins mūsų aljansą“, – sakė J. Bidenas, pridurdamas, kad jis nekantriai laukia, kada paraiška bus ratifikuota.
U. Kristerssonas padėkojo JAV prezidentui už jo lyderystę išlaikant transatlantinę vienybę per neramumus, kuriuos sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą. Jis taip pat gyrė J. Bideno tvirtą paramą Švedijos paraiškai stoti į NATO, kurią stabdo Turkija ir Vengrija.
„Mes taip pat manome, kad turime kuo prisidėti“ prie NATO saugumo, pridūrė premjeras.
Susitikimu Ovaliajame kabinete prasidėjo J. Bideno diplomatinių renginių, susijusių su NATO, serija.
Sekmadienį jis išvyksta į vienos dienos kelionę į artimą sąjungininkę Jungtinę Karalystę, vėliau dalyvaus metiniame NATO viršūnių susitikime Vilniuje ir baigs vizitą naujausioje Aljanso narėje Suomijoje.
Suomija ir Švedija atsisakė oficialaus neutralumo ir paprašė įstoti į NATO, reaguodamos į 2022 metais pradėtą Rusijos invaziją į kaimyninę Ukrainą. J. Bidenas bloko plėtrą ir milžiniškas pastangas apginkluoti ir paremti Ukrainos pajėgas laiko strateginiu Maskvos pralaimėjimu – ir savo paties didžiausiu diplomatiniu pasiekimu.
Tačiau NATO plėtrai reikia, kad paraišką vienbalsiai ratifikuotų dabartinės 31 narės.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre nesakė, ar J. Bidenas prieš viršūnių susitikimą planuoja tiesiogiai susisiekti su savo kolegomis Turkijoje ir Vengrijoje.
Ji nurodė, kad jis gana tvirtai laikėsi nuomonės, kad reikia patvirtinti paraišką. „Švedija yra stipri, pajėgi gynybos partnerė, kuriai būdingos tos pačios NATO vertybės“, – teigė ji.
Be to, kad aptarė pastangas paremti Kyjivą per jo sudėtingą kontrpuolimą siekiant išstumti Rusijos karius, užėmusius Ukrainos rytus ir pietus, abu lyderiai taip pat aptarė transatlantinį veiksmų koordinavimą Kinijos, klimato kaitos ir naujų technologijų srityse.
Turkija atsisako būti spaudžiama laiko
Vakarų pareigūnai tikėjosi, kad Švedija bus oficialiai priimta į bloką antradienį prasidėsiančio viršūnių susitikimo.
Po susitikimo U. Kristerssonas sakė, kad jis ir J. Bidenas sutarė, jog „po savaitės vyksiantis susitikimas Vilniuje neabejotinai yra tinkamas laikas Švedijos prisijungimui, tačiau Turkijos sprendimus gali priimti tik Turkija“.
Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra išreiškęs nusivylimą Vakarų lyderiais, susiedamas pritarimą Švedijos paraiškai su reikalavimais, kad Stokholmas susidorotų su opozicinių kurdų judėjimų, pavyzdžiui, Kurdistano darbininkų partijos PKK, kurią Turkija laiko teroristine grupuote, nariais.
Švedija teigia įvykdžiusi šiuos reikalavimus, tačiau R. T. Erdoganas trečiadienį grįžo prie šio klausimo ir pareiškė, kad Stokholmas, priėmęs kovos su terorizmu teisės aktus, žengė teisinga kryptimi, bet PKK šalininkų organizuojamos viešos demonstracijos panaikina žengtus žingsnius.
Dar vienas konfliktas kilo dėl protesto prie Stokholmo mečetės, kur irakietis padegė Korano puslapius.
Antradienį Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas atmetė NATO aukščiausiojo lygio susitikimo paskelbimą galutiniu terminu, sakydamas, kad „niekada nepritariame laiko spaudimo kaip metodo naudojimui“.
Po dienos H. Fidanas telefonu kalbėjosi su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir vyriausiasis JAV diplomatas „pabrėžė NATO vienybės svarbą tokiu kritišku metu ir paragino Turkiją paremti Švediją, kad ji prisijungtų prie NATO aljanso dabar“, teigiama Valstybės departamento atstovo spaudai Matthew Millerio pranešime.
Aukščiausio rango Turkijos ir Švedijos diplomatai ketvirtadienį susitiks NATO būstinėje Briuselyje.
Diplomatai ėmėsi aktyvaus bendravimo tuo metu, kai Ukraina pradeda seniai žadėtą mėginimą išlaisvinti Rusijos okupuotas teritorijas.
J. Bideno administracija tikisi, kad šio puolimo sėkmė paskatins visuomenės nuomonę prieš 2024 metų prezidento rinkimus, kuriuose dosni JAV pagalba Ukrainai gali tapti ginčytinu klausimu.