Vakar Ispanijos čempionato finale netikėtai triumfavo Vitorijos „Caja Laboral“. Triumfavo ne bet kaip, o pačiu neįtikėčiausiu būdu. Tokių scenarijų pamatysi nedažnai ir jie ilgai įsirėžia į krepšinio mėgėjų atmintį.
Nutarėme prisiminti tolimą ir nelabai Lietuvos krepšinio istoriją: atrinkome penkis įsimintiniausius, įspūdingiausius ir, be abejonės, svarbiausius metimus paskutinėmis akimirkomis.
5. Lino Kleizos tritaškis
Užtikrintai pirmavusi didžiąją rungtynių dalį prieš argentiniečius Pekino olimpinių žaidynių grupės rungtynių pabaigoje Lietuva beveik viską iššvaistė ir padėtį išgelbėjo tolimas Lino Kleizos metimas. Tiesa, Argentina su kaupu atsilygino rungtynėse dėl trečiosios vietos.
4. Enniso Whatley metimas
1998 metų žiemą per Europos taurės aštuntfinalio dvikovą su Bursos „Tofas“ 35-erių metų amerikietis pataikė dvitaškį, be kurio lietuvių žygis į žemyno viršūnę nebūtų prasidėjęs. Buvęs Michaelio Jordano bendraklubis po 12 sezonų NBA į Kauną atvykęs žaidėjas amžiams krepšinio gerbėjų širdyse išliko ne tik dėl savo fantastiško šūvio.
3. Artūro Jomanto tritaškis
Metimas, išplėšęs „Lietuvos rytui“ pratęsimą, o vėliau ir atnešęs pergalę, po kurios LKL serijoje vilniečiai atitrūko 3:1 ir tapo sunkiai pavejami „Žalgiriui“.
2. Mindaugo Timinsko stebuklas
Šio stebuklo nebūtų be įspūdingo varžovų žaidimo. Rungtynėse, kuriose jau atrodytų viskas buvo aišku, „Lietuvos ryto“ žaidėjai pataikė du tritaškius iš eilės ir, panašu, kad jau buvo nusiteikę pratęsimui. Neįtikėtinas rungtynes vainikavo neįtikėtinas Mindaugo Timinsko metimas. Tai yra tas atvejis, kai geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Tiesa, iki šiol ginčijamasi, ar M. Timinskas spėjo išmesti kamuolį laiku.
1. Derricko Sharpo tritaškis
Aurimas Kuckailis, „15 min.“ sporto skyriaus redaktorius: „Labiausiai įsiminęs momentas – „Maccabi“ snaiperio Derricko Sharpo tolimas tritaškis į Kauno „Žalgirio“ krepšį likus žaisti 2 sekundes iki rungtynių pabaigos. Tuomet rezultatas tapo lygus, o per pratęsimą Arvydo Sabonio vedami žalgiriečiai nesugebėjo atsigauti, pralaimėjo ir nepateko į 2004 metų Eurolygos finalo ketvertą.
Nusivylimas buvo milžiniškas, nes Kauno ekipos pergale beveik neabejojau. Gaila ir Lietuvos krepšinio legendos Arvydo Sabonio, kuris norėjo savo vardą Eurolygoje įamžinti gindamas savo gimtosios komandos garbę. Guostis galima nebent tuo, kad vėliau „Maccabi“ tapo Eurolygos čempione“.
Robertas Petrauskas, krepšinio komentatorius:
„Iškart į galvą ateina Sharpo metimas. Koks buvo jausmas? Tuštuma. Niekas netrukdė išsimesti kamuolio, bet atrodė, kad tai vis tiek neįmanoma. Leiskime Sharpui dešimt kartų mesti panašioje situacijoje ir kažin, ar jis pataikytų. Tai be abejonės pakeitė Lietuvos krepšinio istoriją.
Po to metimo niekas neatsigavo – nei fanai, nei krepšininkai, nei treneriai. Nors tai buvo tik pratęsimas, rungtynės buvo pralaimėtos psichologiškai. Tas metimas karūnavo visą seriją nelaimių – blogiau jau nieko negalima buvo padaryti.
Buvo padaryta labai daug paslaugų: pražanga su dviem taškais prieš Jasikevičių, neįmesti baudų metimai, Tanoka sugebėjo įžengti per anksti į baudos aikštelę, niekas netrukdė išsimesti ir pataikė. Nesąmoningų sutapimų virtinė, kurią tritaškis karūnavo.
Taip pat gerai prisimenu Eniso Whatley metimą, Lino Kleizos tritaškį rungtynėse su Argentina olimpinėse žaidynėse. Taip pat reikia prisiminti ir Šaro tritaškį rungtynėse su amerikiečiais Sidnėjuje. Atsilikome dviem taškais ir jis metė su sirena. Visi prisimena pataikytus, bet pamiršta netikslius metimus. Lygiai kaip ir Ramūnas Šiškauskas, kuris praėjusiais metais vienu metimu galėjo laimėti Eurolygą. Bet nepataikė ir tai nuėjo užmarštin.“
Romanas Buršteinas
