Viena perspektyviausių pasaulio šuolininkių į aukštį Airinė Palšytė Ispanijoje kaupia jėgas vasarą vyksiančioms varžyboms.
Po ne itin sėkmingai susiklosčiusio Europos uždarų patalpų čempionato Prancūzijoje šuolininkė A. Palšytė aktyviai ruošiasi artėjančioms varžyboms, tarp kurių – pasaulio čempionatas bei Universiada.
Tatjanos Krasauskienės auklėtinė šiuo metu treniruojasi Ispanijoje bei bando tobulinti šuolio techniką. A Palšytė teigė, kad jau artimiausiu metu tikisi pagerinti Lietuvos rekordą bei 2012 metais varžytis Londono olimpinėse žaidynėse.
– Visų pirma, kaip sekasi ruoštis vasaros sezonui Ispanijoje?
– Viskas labai gerai. Visada, kai tik galim, vykstame ten, kur geros sąlygos ruoštis sezonui – gera sporto bazė ir tinkamas oras. Stovykloje kol kas esame tik penkias dienas, bet jau spėjome padaryti nemažai treniruočių. Kaip žinia, stovyklose nėra kada ilsėtis, todėl net savaitgaliais dažniausiai būna dvi–trys treniruotės. Po pirmos stovyklos, kuri buvo daugiau bendro fizinio pasirengimo pobūdžio, jaučiausi gerokai sustiprėjusi, tad dabar didesnį dėmesį kreipiam į techninį pasiruošimą.
– Kaip vertini prieš porą mėnesių vykusį Europos čempionatą Prancūzijoje, kuriame nepavyko prasibrauti į finalą? Ar 18–a vieta jus tenkino?
– Pastarasis Europos čempionatas buvo tik dar vienos varžybos, į kurias vykau semtis patirties. Tai – pirmasis mano uždarų patalpų suaugusiųjų čempionatas, tad su trenere labai didelių tikslų sau nekėlėme, juolab, kad porą savaičių prieš išvykstant gavau kelio traumą, dėl kurios labai rimtai svarstėme, ar verta važiuoti į šias varžybas, ar ne. Galutinis sprendimas buvo teigiamas, tačiau savisauga visgi „ėmė viršų" varžybų metu, galbūt todėl galutinis rezultatas yra toks, koks yra. Žinoma, visada norisi tik aukščiau ir geriau, todėl nesu labai patenkinta, tačiau tuo metu tai buvo geriausia, ką galėjau padaryti.
– Grįžtant prie treniruočių, ar galėtum papasakoti šiek tiek daugiau apie pasirengimą svarbiausioms varžyboms? Ar yra kokių nors specifinių ir įdomių detalių, kurios skiriasi nuo kitų sporto šakų?
– Šiandien (pokalbis vyko trečiadienį – aut.past.) kaip tik šokinėsime į aukštį, tad už keliolikos minučių ateis trenerė ir žiūrėsime mano ankstesnių geriausių varžybų filmukus, kuriuose į aukštį šokau 192 cm, 190 cm ir pan. Lyginsime juos su elitinių šuolininkių, kurios pagal savo techniką ir kūno struktūrą yra panašiausios į mane, darysime įvairias išvadas, ką derėtų pakeisti ar patobulinti. Pats pasiruošimas dažniausiai yra skirstomas į kelias dalis: pasirengiamasis periodas, kai stipriname visas problemines vietas, krauname „bazę", geriname ištvermę. Tuomet seka techninis pasiruošimas – šlifuojame techniką, darome staigesnius, trumpesnius judesius, tokiu periodu trumpėja bėgamos distancijos, daugėja sprogstamosios jėgos pratimų ir pan. Pabaigoje prasideda varžybinis periodas. Tai – etapas prieš varžybas, kai mažėja sunkių treniruočių, šuolių kiekis, viskas vyksta labiau koncentruotai. Kaip ir kiti sportininkai, turime tam tikrų specifinių pratimų, kuriuos sugalvojome kartu su trenere, tačiau apie juos papasakoti sunku.
– Kokius tikslus sau keliate šią vasarą vyksiančiuose pasaulio čempionate bei universiadoje? Kokių rezultatų galima tikėtis?
– Šią vasarą laukia daug varžybų, ne tik pasaulio čempionatas ir universiada, bet ir Europos U–20 ir U–23 čempionatai. Tikrai vyksiu į U-20, o U-23 varžybų normatyvą jau įvykdžiau, bet dar neaišku, ar federacija mane į jas veš. Planuose yra peršokti 193 cm, o kaip pavyks – matysime. Tikiuosi geriausio, nes pasiruošimas kol kas vyksta labai sklandžiai.
– Ar tikiesi dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse?
Normatyvą jau esu dukart peršokus, tačiau jis įsigalios tik tuomet, jei šią vasarą pakartosiu. Šiuo metu jau esu Londono olimpinių žaidynių kandidatų sąraše, tačiau normatyvą (A arba B) vis vien reikės peršokti. Manau, kad nebus lengva, bet aš jį įvykdysiu.
– Kaip pavyksta suderinti studijas ir sportą? Visgi dažnai tenka kur nors išvykti.
– Puikiai. Mano gyvenime yra taip: kuo daugiau darbų ir veiklos turiu, tuo labiau viską spėju ir tuo kokybiškiau susiplanuoju laiką. Stovyklose mokausi, nes visą medžiagą turiu kompiuteryje. Beje, turiu puikius kursiokus ir dėstytojus, kurie nepatingi atsiųsti medžiagą, jei man ko nors trūksta. Dėstytojai taip pat palaiko mane sporte, todėl dažnai sudaro sąlygas atsiskaityti tuomet, kai galiu.
– Kada galima tikėtis tave pamatyti gerinant Nelei Žilinskienei priklausantį Lietuvos rekordą (196 cm – aut. past.)? Kaip manai, kokios gali būti tavo galimybių ribos?
– Jau ne kartą bandžiau šokti 200 cm, kol kas tik juokais, nors ką gali žinot, galbūt pavyks peršokti. Apie Lietuvos rekordą galvoju turbūt kiekvienose varžybose. O tikėtis pamatyt mane jį gerinant galima bet kada. Fiziškai esu tikrai tam pasiruošusi, kol kas trūksta psichologinio pasiruošimo – visgi tik laiko klausimas.
– Pasaulio šuolio į aukštį rekordas buvo pasiektas prieš daugiau nei 20 metų. Kaip manai, ar dabartinis pasaulio šuolininkių elitas, pavyzdžiui Blanka Vlašic, yra pajėgus jį pagerinti ar visgi turi užaugti nauja karta? Ar pati pasvajoji apie pasaulio rekordo pagerinimą?
– Manau, kad anksčiau ar vėliau B. Vlasič pavyks jį pagerinti. Ji turi visus reikiamus duomenis tam padaryti. Galbūt jos technika nėra tobuliausia, tačiau viskas įmanoma. O dėl manęs... Trenerė šalia stovinti dabar sako, kad paprastai šuolininkės gali peršokti apie 20–25 cm virš savo ūgio. Mano atveju, būtų apie 205–211 cm, tačiau yra buvę atvejų, kai moterys šoko 39 cm virš savo galvos, o man tai reikštų 225 cm. Taigi, fiziškai viskas įmanoma, o kaip bus – pamatysime.
TIK FAKTAI
Geriausias A. Palšytės pasiektas rezultatas – įveiktas 192 cm aukštis. Tai buvo antras rezultatas Lietuvos istorijoje. Tuo tarpu Lietuvos šuolių į aukštį rekordas vis dar priklauso Neilei Žilinskienei, kuri 1994 m. įveikė 196 cm aukštį.
Pasaulio moterų šuolių į aukštį rekordas priklauso bulgarei Stefkai Kostadinovai. Atletė 1987 m. įveikė 209 cm aukštį.
Praėjusiame uždarų patalpų Europos čempionate Paryžiuje triumfavo 201 cm įveikusi italė Antonietta Di Martino. Tąkart A. Palšytė peršoko 185 cm ir į finalą nepateko.
A. Palšytė įveikia 192 cm aukštį:
