Ankstų gruodžio 26 dienos rytą keliautojas paliko Ispanijos krantus ir leidosi į istorinę kelionę.
„Tegul prasideda iššūkis“ – jį išlydinčiai komandai šūktelėjo Aurimas Valujavičius.
Jo tikslas – per 110 dienų perplaukti Atlanto vandenyną nuo žemyno iki žemyno vienviete irkline valtimi ir tokiu būdu paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines, užfiksuoti Lietuvos ir pagerinti pasaulio rekordą. Tai įgyvendinęs, keliautojas taps istorijos dalimi – pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.
„Iš tų dviejų vyrukų greičiausiai perplaukė per 111 dienų, tai jie man pavyks greičiau atplaukt, tai aš pagerinsiu pasaulio rekordą ir tuo pačiu bus gražus Dariaus ir Girėno 90-mečio paminėjimas“, – TV3 televizijai yra sakęs Aurimas.
Tad ir savo transatlantinę beveik 7 metrų valtį Aurimas pakrikštijo „Lituanica“.
Po ilgiau nei 2 metus trukusio pasiruošimo istorinei, o kartu ir rekordinei kelionei, A. Valujavičiui prireikė papildomų 36 dienų. Tiek laiko keliautojas Ispanijoje laukė tinkamų oro sąlygų, kurios leistų pradėti pirmąjį Lietuvos istorijoje plaukimą per Atlanto vandenyną vienviete irkline valtimi.
„Laukimas buvo ilgas, bet nieko negalėjau pakeisti – gamta motulė čia dėlioja planą ir su ja nepakovosi, tad liko tik apsišarvuoti kantrybe. Bet laukimas baigėsi: nekantrauju kuo greičiau pradėti plaukimą – entuziazmas per tiek laiko niekur neišgaravo, tik padidėjo“, – likus kelioms valandoms iki išplaukimo dalijosi mintimis A. Valujavičius.
Paklaustas, kokios yra tos tinkamos oro sąlygos, kurių išplaukimui reikėjo laukti ilgiau nei mėnesį, A. Valujavičius aiškino: „Man reikėjo sulaukti 4–5 dienų lango, kurio metu pučia šiaurės, šiaurės vakarų vėjas, palankiai nešantis nuo Europos ir Afrikos krantų, ir gelbėjantis man irkluojant link Kanarų salų. Tokios trukmės langas man reikalingas ir dėl to, kad galėčiau saugiai atsiplėšti nuo pagrindinio kelio, kuriame vyksta itin intensyvus laivybos eismas – jis nuo kranto nutolęs apie 70 jūrmylių, o jo plotis siekia 20 jūrmylių, tai turėsiu greitai šį kelią praplaukti ir atitrūkti nuo jo, kad nesusidurčiau su jokiu laivu.“
Pirmosiomis dienomis ypač svarbus ir žmogiškasis faktorius:
„Sakoma, kad pirmos plaukimo dienos sunkiausios iš psichologinės pusės – viskas priklauso nuo to, kaip sugebėsiu susitvarkyti su pasikeitusia aplinka ir rutina. Tuo pačiu reikės irkluoti po 14 valandų per parą – tai bus ne tik psichologinis, bet ir fizinis šokas.
Dažniausiai irkluotojai pirmosiomis dienomis mažiau valgo, jaučiasi išsekę, bet po to įsivažiuoja į savo ritmą. Aš jaučiuosi tokiai kelionei pasiruošęs gerai ir fiziškai, ir emociškai, tai 7–10 plaukimo dieną turėčiau pagauti ir aš tą gyvenimo atvirame vandenyne ritmą“, – teigė keliautojas.
Apskritai A. Valujavičius ruoštis šiai kelionei pradėjo dar 2020 metais. Tuo metu jis plaukė Dunojumi, paskui keliavo į Čilės ugnikalnius, senais automobiliais keliavo po Balkanus ir grįžęs nusipirko valtį. Šis pirkinys į rankas pateko iš britės, kuri taip pat perplaukė Atlantą ir tapo Gineso rekordininke kaip jauniausia tai padariusia mergina – jai tada buvo 21-eri metai.
„Nusipirkęs valtį pastačiau ją į sandėlį ir iškeliavau į Indoneziją, kai grįžau prasidėjo įtemptas pasiruošimas: treniruotės, įrangos pirkimas ir žinių kaupimas. Pirmoji pasiruošimo dalis – informacijos surinkimas, kuris truko ilgiau nei metus, skaičiau knygas, bendravau su žmonėmis, kurie yra tai padarę ir prašiau jų patarimų.
Tada peržiūrėjau įrangą, išsiaiškinau ką reikia atnaujinti ir papildyti. Kiti žmonės, kurie ruošiasi plaukti per Atlantą, užtrunka 2–3 metus, nes jie turi darbus ir kitų reikalų, todėl kasdien Atlanto projektui gali skirti tik nedidelę dalį. Man buvo lengviau, nes šiam projektui galėjau skirti visą savo laiką. Pasiruošimą šiek tiek paspartinau, tačiau yra daugybė niuansų ir detalių, kurias turėjau išmokti apie valtį, įrangą, sveikatą, maršrutą, klimatą, komunikaciją. Juk išplaukęs nebeturėsiu jokios pagalbos“, – yra pasakojęs kelionių entuziastas.
