Pirmąją dalį galite skaityti paspaudus čia.
„Lietuviškas krepšinis – daugiau komandinis, Amerikoje pirmenybė teikiama individualiam žaidimui. Norint auginti krepšinio žvaigždes, didesnį dėmesį reikėtų kreipti į individualų krepšininkų tobulėjimą. Lietuvos jaunimo rinktinės visada puikiai pasirodo Europos ir pasaulio čempionatuose, nes treneriai propaguoja komandinį žaidimą, tačiau lietuviškų pavardžių NBA kasmet būna vos kelios“, – apie amerikietiškojo krepšinio subtilybės portalui balsas.lt pasakojo jau šešerius metus vadinamojoje svajonių šalyje gyvenantis ir Darthmouth koledže studijuojantis Gabrielius Maldūnas.
Kelerius metus už Atlanto gyvenantis ir prestižinėje „Oak Hill Academy“ besimokantis Rokas Gustys sako, kad žaidžiant krepšinį JAV labiausiai reikėjo priprasti prie neįtikėtino greičio. Čia, kitaip nei Europoje, ši sporto šaka reikalauja mažiau fizinės jėgos.
„Sunkiausia buvo, kad viskas vyko anglų kalba ir niekas aplinkui nežinojo, kur ta Lietuva“, – pasakoja kaunietis – Čia daugiau skiriama dėmesio greitam puolimui, tačiau derinių naudojama mažiau. Treneriai leidžia laisvai jaustis aikštelėje ir susikurti progų patiems. Daugelis sako, kad Amerikoje krepšinis paremtas principu „Bėk ir mesk“, bet iš tikrųjų taip nėra.“
Bando atsispirti pagundoms
Pasak G. Maldūno, dauguma mokyklų ir universitetų Amerikoje suteikia galimybę tobulėti ne tik krepšinio, bet ir kitose gyvenimo srityse. Nemaža dalis išvykusių tėvynainių, už Atlanto tikisi tapti profesionaliais krepšininkais ir praverti pajėgiausios pasaulyje krepšinio lygos – NBA duris, dažnai viską sviedžia į šalį ir pasineria į mokslo pasaulį.
„Sportininkai pavargsta nuo krepšinio ir nori sutelkti visą dėmesį į mokslus, todėl kai kurie lietuviai pasirenka studijas bei paprastą gyvenimo būdą“, – kiek netikėtai prasitaria 20-metis.
Paklaustas, kas padėjo įsitvirtinti JAV, R. Gustys neslepia, kad pagrindinį vaidmenį suvaidino tvirtas ir ryžtingas charakteris. Atsispirti įvairioms pagundoms padeda mokėjimas atskirti gerą nuo blogo bei įprotis prieš priimant sprendimus gerai apmąstyti.
„Kol kas nepadariau klaidos ką nors pasirinkdamas, dėl to esu dėkingas artimiesiems ir draugams. Jeigu nutariau išvykti taip toli nuo šeimos ir matyti artimuosius tik vasarą, vadinasi, turiu dėti didžiules pastangas, kad jie manimi didžiuotųsi. Ypač dėkingas esu treneriui Arūnui Visockui, padėjusiam man tapti geresniu žaidėju ir nukreipusiam tinkamiausiu keliu“, – apie postūmį aikštelėje ir už jos ribų atvirai kalba jaunasis krepšininkas.
Didelės investicijos
Kiek reikia investuoti, kad į tave atkreiptų dėmesį ne tik geriausi universitetai, bet ir NBA skautai? Nei R. Gustys, nei G. Maldūnas tikslių sumų nedrįso įvardyti, tačiau žodis „dideli“ pasako viską.
„Šeima į mane investuoja dėl geresnės mano ateities. Mokslas Amerikoje labai brangus, ypač privačioje mokykloje. Studijas už Atlanto galima prilyginti žaidimui klube, tik vietoj atlyginimo gauni išsilavinimą“, – pasakoja R. Gustys.
G. Maldūnas sako, kad krepšinis jam suteikė galimybę įgyti puikų išsilavinimą. IVY lyga, kuri yra NCAA konferencija ir kuriai priklauso aukštaūgio universitetas, labiau žinoma dėl studijų kokybės nei dėl sporto, todėl stipendija yra gaunama už gerus mokslo rezultatus. Ją gauna ir panevėžietis.
„Tikrai nebūčiau įstojęs į šį universitetą, jeigu nebūčiau krepšininkas. Kai jau ten patenki, viskas priklauso nuo to, kiek uždirba tavo tėvai. Kuo daugiau uždirba, tuo daugiau mokėti tenka. Vis dėlto dauguma studentų, tarp jų ir aš, gauna stipendijas, nepriklausančias nuo sporto rezultatų“ , – apie tai, kad žiba ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir moksle, pasakoja G. Maldūnas.
Įsitvirtino NCAA, bet ne Lietuvoje
NCAA lygoje žibėjęs ir „Duke“ universiteto komandoje rungtyniavęs Martynas Pocius, sulaukęs pasiūlymo rungtyniauti Kauno „Žalgiryje“, net nedvejodamas grįžo į tėvynę ir įsikūrė Kaune. Nors pirmą sezoną M. Pocius gerokai „buksavo“ ir sunkiai prisitaikė prie europietiško krepšinio, didelis noras padėjo įveikti visas kliūtis. Tapęs vienu iš kauniečių klubo lyderių, 27-erių krepšininkas 2010 metais sulaukė kvietimo prisidėti prie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės, į kurią dabar yra kviečiamas kasmet.
Kito lietuvio krepšininko Deivido Dulkio, kuris JAV aikštelėje išdarinėjo ką norėjo ir iš proto varė ne tik sirgalius, bet ir žurnalistus, karjera nesusiklostė taip sėkmingai. Vos tik vaikinas baigė studijas JAV, į kovą dėl jo stojo Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. Sutartį su vilniečiais pasirašiusiam šilutiškiui atsiskleisti gimtojoje šalyje nepavyko. Šiuo metu sostinės klubas gynėją yra paskolinęs Vloclaveko „Anwil“ komandai.
„M. Pociui prireikė metų, kad priprastų prie naujo vaidmens. Trauma, patirta žaidžiant „Duke“ universiteto komandoje, jam sutrukdė gauti daugiau žaidimo laiko, todėl šiek tiek užtruko, kol įsivažiavo. D. Dulkys, vos baigęs universitetą, buvo pakviestas į rinktinę ir, manau, krepšinio sirgaliai bei ekspertai pernelyg daug iš jo tikėjosi. Būtent tai ir galėjo pakišti koją, tačiau aš tikiu, kad jis dar atsigaus ir parodys, ką moka“, – savo nuomonę apie „pirmtakus“ atskleidė G. Maldūnas.