Martino Schillerio auklėtiniai dvigubą Eurolygos savaitę pradėjo namie 92:73 (25:22, 19:14, 24:11, 24:26) sutriuškindami Vitorijos „Baskonia“ (6-7).
Didžiausias „Žalgirio“ skirtumas ketvirtojo kėlinio pradžioje buvo pasiekęs 27 taškus.
Baskai iki šio mačo per rungtynes praleisdavo vos 73,4 taško ir tai buvo trečias geriausias rezultatas lygoje, nusileidžiantis tik Sankt Peterburgo „Zenit“ bei „Barcelonai“.
Dar geriau „Baskonia“ atrodė vertinant gynybos reitingą, kai skaičiuojami praleisti taškai per šimtą atakų ir pagal šį rodiklį buvo antra.
92 – prasčiausias „Baskonia“ rezultatas šį sezoną, kalbant apie varžovų įmestus taškus.
Tačiau „Žalgiris“ jau nuo pirmųjų mačo minučių ėmė griauti varžovų gynybą ir varė į neviltį juos tritaškiais – įspūdingai pataikę kauniečiai mačą baigė įsūdę 18 iš 26 tolimų metimų (69,2 proc.).
Stipriausiai prie šio skaičiaus prisidėjo Artūras Milaknis, kuris per 17 minučių spėjo pelnyti 15 taškų (5/7 trit.) ir tapti rezultatyviausiu žalgiriečiu.
Prieš tai per paskutines šešerias rungtynes Milas buvo pataikęs tik 2/17 tritaškių, bet šios duobelės nesureikšmino.
Antradienį jam pritrūko tik vieno tolimo metimo iki asmeninio rekordo Eurolygoje.
Paulius minėjo, kad didžiulė dalis tavo pataikytų tritaškių turi būti skirta jam, nes jis padėjo sukurti situacijas.
Taip, tiesa. Ačiū Pauliui, jis kaip senosios krepšinio moykklos šalininkas stato geras užtvaras. Kai jis pastato, žinau, kad bus metimas. Ir atkovojęs kamuolį numeta. Pauliumi pasitikiu visu šimtu procentų.
Kiek tas pokalbis komandos viduje padėjo pakeisti kryptį?
Visų pirma, tas pokalbis neturėjo išeiti iš rūbinės ribų. Ką mes šnekėjome, tą šnekėjome. Gaila, kad tai išėjo, nes daugybę metų viskas likdavo už uždarų durų. Pokalbių buvo daug, ne tik apie krepšinį. Į detales nenoriu leistis.
Vieno tritaškio pritrūko iki asmeninio jūsų rekordo – gal Paulius ne viską padarė iki galo?
Kaltinkime Paulių, turbūt, kad ne viską padarė. Perlaužėme rungtynes anksti ir teko anksti atsisėsti ant suolo. Gerai jaučiausi ir gal būtų kritę rekordai, kas ten žino.
Kaip treneris padėjo sugrįžti į ritmą, kuriame esame pratę tave matyti?
Nežinau. Nėra kažkokio vieno recepto ar pokalbio. Kiekvienos rungtynės yra atskira istorija. Tų atkarpų būna visokių, visi dažniausiai mato blogas. Dirbu kaip dirbęs ir žinau, kad ateis.
