Martino Schillerio auklėtiniai dvigubą Eurolygos savaitę pradėjo namie 92:73 (25:22, 19:14, 24:11, 24:26) sutriuškindami Vitorijos „Baskonia“ (6-7).
Didžiausias „Žalgirio“ skirtumas ketvirtojo kėlinio pradžioje buvo pasiekęs 27 taškus.
Baskai iki šio mačo per rungtynes praleisdavo vos 73,4 taško ir tai buvo trečias geriausias rezultatas lygoje, nusileidžiantis tik Sankt Peterburgo „Zenit“ bei „Barcelonai“.
Dar geriau „Baskonia“ atrodė vertinant gynybos reitingą, kai skaičiuojami praleisti taškai per šimtą atakų ir pagal šį rodiklį buvo antra.
92 – prasčiausias „Baskonia“ rezultatas šį sezoną, kalbant apie varžovų įmestus taškus.
Tačiau „Žalgiris“ jau nuo pirmųjų mačo minučių ėmė griauti varžovų gynybą ir varė į neviltį juos tritaškiais – įspūdingai pataikę kauniečiai mačą baigė įsūdę 18 iš 26 tolimų metimų (69,2 proc.).
Prie šio skaičiaus svariai prisidėjo ir pirmą sezono tritaškį pataikęs bei sėkmingiausias rungtynes sužaidęs kapitonas Paulius Jankūnas.
Veteranas pelnė 7 taškus (2/3 dvit., 1/2 trit.), atkovojo 6 kamuolius ir surinko 15 naudingumo balų. Tiek daug naudingumo balų P. Jankūnas paskutinį kartą buvo surinkęs 2019 m. sausio 24 d. rungtynėse su Milano „AX Armani“.
„Treneris akcentavo jų žaidime greitą puolimą ir atkovotus kamuolius puolime. Laimėjome kovą dėl kamuolių tai buvo didelis žingsnis pergalės link. Kai mūsų metikai taip pataiko, žaisti daug lengviau. Nes juos reikia gaudyti ir pas priešininką atsiveria skylės gynyboje. Smagu, kad laimėjome ir gera nata pradėjome dvigubą savaitę“, – po mačo sakė P. Jankūnas.
Ar buvo lažybos, kada įmesi pirmą tritaškį?
(juokiasi) Kaip Artūras Milaknis juokavo, kad lažybų bendrovės siūlė, kad įmesiu po Naujų metų. Bet įmečiau anksčiau Ne, jokių lažybų nebuvo. Taip gavosi, viskas gerai. Ne mano stiprioji pusė ir dėl to nepergyvenu.
Kalbant apie Artūrą, kiek Artūrui buvo svarbu pataikyti po neitin sėkmingos atkarpos?
Labai svarbu. Kaip juokavome rūbinėje, aš prie jo tritaškių daugiausiai prisidėjęs šiandien ir jis man skolingas tam tikrų gėrimo. Artūrui reikėjo gerų rungtynių, pasijausti, įmesti tuos metimus. Nematau problemų, kad kelias rungtynes jis nepataikė. Mes žinome, kaip Artūras meta ir kokio lygio snaiperis yra. Jis labai svarbus komandai ir norėtųsi, kad visada taip mestų. Bet nesame robotai, kiekvieną dieną negali įmesti penkis tritaškius, ypač Eurolygoje, kur visi jį žino, vienas geriausių visų laikų lygos metikų. Visi jam rodo dėmesį ir jam nėra lengva žaisti.
Prie Šaro didelė sėkmės dalis buvo pasiekta dėl veiksmų automatiškumas. Kiek dabar pavyksta to pasiekti, ypač kalbant apie komandinius veiksmus gynyboje?
Gynyboje yra viskas apie šimtaprocentinį darbą ir supratimą, kur kas turi stovėti ir susikeisti. Pastaruoju metu daug šnekame gynyboje ir kaip treneris akcentuoja, tai labai palengvina. Komandoje gali būti penki geriausi gynėjai ir jeigu jie nesišnekės, bus daug klaidų gynyboje. Naujas treneris, nauja gynyba ir reikia laiko tam perprasti.
Pagaliau supratome, kad šnekėjimas gynyboje mums padeda. Kai turėjome blogų rungtynių seriją supratome, kad puolimu nelaimėsime. Jis veikė daugmaž, bet mums trūko gynybos. Klaidų visada bus, bet neturi būti tokių, kai kažkas lengvai praleido ar nesusišnekėjo.
Neblogai funkcionuoja penketas, kylantis nuo suolo, kai aikštėje yra N. Hayesas, tu ir A. Rubitas. Ką toks penketas duoda ir kokia jo nauda?
Tada esame labai dideli ir visų pirma gerai kontorliuojame „lentą“. Tai labai svarbu. Kitas dalykas, nors Nigelis yra ketvirtas numeris, bet gali gintis ir trečioje pozicijoje. Jis turbūt net daugiau problemų sukuria būdamas trečiu numeriu puolime, nes yra didesnis ir stipresnis už varžovus. Esame mobilūs, dideli, atkovojame kamuolį, turime Luką ir Roką, kurie yra greiti ir bėga į puolimą. Krepšinis tampa greitesnis, o po geros gynybos puolimas visada lengvesnis.
Iš šono stebint, kad dabar esate greitesnis ir šoklesnis. Ar fiziškai jaučiatės geriausiai per pastaruosius metus?
Ačiū dievui, kad neturiu fizinių problemų ir tikrai gerai jaučiuosi. Ačiū, kad pagyrei dėl šoklumo (juokiasi). Tikrai gerai jaučiuosi ir kas liečia mano greičio zoną, jaučiu, kad žaidžiu maksimalioje zonoje.
Dvi pergalės iš eilės po pralaimėjimų ruožo. Kas padėjo nepalūžti?
Reikia pagirti klubą, kuris sureagavo ir ėmėsi tam tikrų priemonių, kurios davė rezultatą. Niekas tokių ilgų pralaimėjimų serijų nenori. Kai esi dugne, supranti, kad turi gintis, šnekėti ir perdavimą atlikti. Turi būti komandinis žaidimas, nesame komanda, kuri laimės vieno ar kito žaidėjo pastangomis. Turime agresyviai gintis, o puolime turime žaidėjų, kurie gali įmesti.
