Mėnesį prie Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vairo stovinti 46 metų Daina Gudzinevičiūtė po truputį apsipranta su naujomis pareigomis. Ji teigė, kad be vizitų į Latviją ir Azerbaidžaną daugiausiai laiko skyrė opiai problemai – ketinimui karpyti sporto finansavimą.
„Jei kartais nutyla telefonas, pasidaro kiek nejauku“, – apie savo užimtumą trečiadienį susitikusi su žiniasklaida pasakojo 2000 metų Sidnėjaus olimpinė čempionė. Pasakodama apie savo vizitus į užsienį ji pirmiausiai akcentavo naujų ryšių užmezgimą ir senųjų tvirtinimą.
Latvių sporto bazės kelia pavydą
Pati pirmoji, kaip LTOK prezidentės, viešnagė Latvijoje D. Gudzinevičiūtei padarė didelį įspūdį. Pirmiausiai – dėl sporto centrų, kurių latviai savo šalyje iš viso turi pasistatę net šešis. Vieną iš jų – Rygoje – su Latvijos tautinio olimpinio komiteto vadovais aplankiusi šaulė netramdė susižavėjimo.
„Iš pavydo vos nenumiriau prie to sporto centro slenksčio, - pasakojo LTOK vadovė. – Ten kasdien apsilanko apie 3000 žmonių. Yra sąlygos sportuoti įvairių sporto šakų atstovams, tiek mėgėjams, tiek profesionalams. O ką kalbėti apie 50 m baseiną, kuris bet kuriuo metu gali būti padalytas į du po 25 m. Jei mes tokį centrą pastatytume iki 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiados, būtų nuostabu.“
Daina Gudzinevičiūtė (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Ji patvirtino, kad iki Druskininkuose pradėto statyti vienintelio Lietuvoje sporto centro pabaigtuvių kol kas labai toli: „Statybos dar tik pradinėje stadijoje. Kada jos bus baigtos nežinia.“
Antras vizitas į Azerbaidžaną – dėl 20 metų šios šalies olimpinio komiteto jubiliejaus. „Pagrindinis darbas čia buvo ryšiai. Nustebino, kad ši šalis skiria milžinišką dėmesį sportui. Kiekvienose olimpinėse žaidynėse jie medaliuų kraitį tik didina. Jei Londone buvo 10 medalių, tai Rio de Žaneire planuojama 12-13 prizinių vietų“, - teigė šaulė.
Visa tai susiję su užtikrintu sporto finansavimu, kuriuo Lietuva kol kas negali pasigirti. Daug nerimo D. Gudzinevičiūtei ir visai šalis sporto visuomenei kelia mažinti planuojamas Kūno kultūros ir sporto departamento biudžetas.
Daina Gudzinevičiūtė (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Nerimas dėl mažinamo finansavimo
Jei 2012 metais viso asignavimų buvo 84,5 mln. litų, tai 2013 metais planuojama 78,8 mln. Tokiu būdu lėšos, kurios per įvairias programas būtų skiriamos tiesiogiai kūno kultūros ir sporto plėtrai, sumažėtų daugioau kaip dvigubai – nuo 28 iki 13,8 mln. litų.
„Viliuosi, kad lėšų atsiras, nes kitaip ateis liūdni laikai“, - prognozavo LTOK prezidentė. Kad taip neatsitiktų, buvo imtąsi tam tikrų žingsnių – parašytas atviras laiškas dėl sporto finansavimo ir išsiųstas šalies vadovams. Pagrindiniai prašymai – ne mažinti finansavimą, o ieškoti būdų jį padidinti bei Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui tenkančią akcizo pajamų dalį, gautą už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, padidinti nuo 1 iki 3 proc.
D. Gudzinevičiūtė pasidžiaugė, kad Tarptautinis olimpinis komitetas skyrė septynias solidarumo stipendijas Lietuvos žiemos sporto atstovams, kurie ruošiasi Sočio olimpiadai. Taip pat naujas rėmėjas – saulės modulių gamintojas „Solet“ skiria penkias stipendijas po 400 litų jauniesiems sportininkams, kurie rengiasi 2014 metų olimpiniam jaunimo festivaliui.
Artimiausiuose LTOK vadovės planuose – išvyka į Europos olimpinių komitetų asamblėją Izraelyje, taip pat vizitai į kaimynines Baltarusijos ir Lenkijos šalis.
