@Bemaž ir aš disleksas As ir neprisimenu
visko, bet kai baigesi ,,mokyklinis'' amzius pradejau suprasti, kad issisavinu ta informacija kuri man yra reikalinga, ir idomi. Mokykloje taip- turejau problemu, prastai sekesi, tik dailes visuomet turejau 10 (nes man tai buvo idomu) nes nebuvo idomu, bet gyvenau savame pasaulyje, ir mazdaug 25m kai pati to norejau ir buvo idomu istojau i aukstaji ir sekmingai baigiau. Ir siai dienai galiu laisvai tiek imones buhalterija sutvarkyti, tiek teisinius-procesinius dokumentus teismui parengti ( nors 10 klaseje (kurias baigiau vidurineje) semestruose turejau: matematikos 3, lietuviu 3. Pagal si straipsni siulyciau tevams kaip tik neisskirti vaiko, kad jis turi kazkokiu problemu. O nuo mazu dienu ji laikyti lygevercia visuomenes dalimi. Manau, kad jei vaikysteje ar paauglysteje buciau zinojusi apie savo sutrikima, buciau tuo tik pasinaudojusi, ir tik save,, nuslopinusi ateities guvenimui, nes tureciau pasiteisiniama''