Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas prof. Kęstutis Glaveckas pastebi, kad nei viena nauja išrinkta politinė dauguma ir Vyriausybė atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės laikais nebuvo atsidūrusi tokioje sudėtingoje ekonominėje situacijoje, kokioje dabar yra atsidūrusi naujoji dešiniųjų Vyriausybė.
Pasaulinė finansinė krizė, peraugusi į pasaulinę ekonomikos recesiją, tiesiogiai paveikė ir Lietuvos ūkio situaciją. 2008 m. IV ketvirtį prasidėjęs eksporto ir vidaus rinkų mažėjimas, dviženkliai infliacijos tempai, nedarbo augimas tariamai klestinčią Lietuvos ekonomiką labai greitai nusmukdė ir IV ketvirtį buvo užfiksuotas bendrojo vidaus produkto mažėjimas.
2008 metais (įskaitant Europos Sąjungos paramą) į valstybės biudžetą buvo negauta 2,37 mlrd. litų pajamų - bendras pajamų planas neįvykdytas beveik 10 proc. Valstybės finansiniai rezervai metų pabaigoje Stabilizavimo ir Privatizavimo fonduose tesudarė 1,3 mlrd. litų.
„Estai turi apie 8 mlrd. eurų valstybės rezervų, latviai gauna 7,5 mlrd. eurų finansinės paramos krizei įveikti (Lietuvoje pagal ekonomikos mastą tai būtų lygu apie 40 mlrd. litų), o Lietuva turi labai mažai pinigų valstybės ir Sodros biudžetų deficito skylėms lopyti - todėl skirtingai nuo Estijos ir svarbiausių ES valstybių–narių, Lietuvos ekonomikos nusileidimas vyko tarsi tėškiantis veidu į žemę“, – teigia prof. K. Glaveckas.
Prof. K. Glaveckas yra įsitikinęs, kad tokia situacija atsirado ne tik dėl pasaulinės krizės, bet ir dėl buvusios politinės daugumos ir socialdemokratų Vyriausybės vykdytos neatsakingos, trumparegiškos ekonominės politikos pavadinimu „po mūsų kad ir tvanas”.
Kai reikėjo taupyti ir kaupti pinigus, Vyriausybė išlaidavo, kai reikėjo daryti reformas – buvo tik improvizuojama, kai reikėjo stabdyti būsto ir vartojimo paskolų nepamatuotą augimą, jo nestabdė, o netgi skatino dengdama būsto paskolų palūkanas.
Šie ir kiti Vyriausybės veiksmai esant brangiam pinigų skolinimuisi tarptautinėse ir vidaus rinkose lėmė dabartinės Vyriausybės antikrizinio plano atsiradimą ir skubotas, bet neišvengiamas fiskalinės bei išlaidų politikos korektyvas, kurių nepriėmus ir veikiant pagal seną buvusios Vyriausybės sudarytą biudžetą buvo galima atsidurti ant valstybės finansinio kracho ribos.
„Aršus dabartinės opozicijos Seime puolimas naujos centro-dešinės Vyriausybės atžvilgiu yra tik bandymas slėptis nuo savo klaidų ir jų nepripažinti siekiant išvengti bet kokios, netgi moralinės, atsakomybės už vykdytą neatsakingą politiką“, – mano prof. K. Glaveckas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas prof. K. Glaveckas teigia, kad šiandien šalia valstybėje vykdomų antikrizinių priemonių, pagrindinis Vyriausybės uždavinys yra kuo palankesnėmis sąlygomis pasiskolinti lėšų tarptautinėse rinkose – dėl to yra deramasi ir tikimasi artimiausiu metu gauti apie 2 mlrd. litų iš Europos Investicijų banko bei kitų tarptautinių institucijų Lietuvos ūkio gaivinimui ir sėkmingam valstybės įsipareigojimų vykdymui. Vis dėlto yra neatmetama galimybė šių metų balandį-gegužę peržiūrėti valstybės biudžetą.
