Pirmadienį, vasario 17 dieną, Kauno pilies automobilių stovėjimo aikštelėje pademonstruota drąsi, partizaninį meną iliustruojanti skulptūra, kurioje galima įžiūrėti simboliškai perteiktą Rusijos prezidento Vladimiro Putino portretą.
Virš dviejų metrų aukščio skulptūrą iš plastiko M. Gaubas kūrė apie du metus. „Pačiomis pirmomis dienomis, kai Rusija užpuolė Ukrainą, nupiešiau skulptūros eskizą ir pasidalinau juo savo „Facebook“ profilyje. Iš pradžių dar naiviai tikėjau, kad pasaulis nėra toks apgailėtinai bejėgis ir karas bus greitai sustabdytas. Ak, tas naivumas…“ – apie tai, kaip gimė idėja skulptūrai portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo jos autorius M. Gaubas.
Savo naujausią skulptūrą menininkas priskiria popartui (angl. Pop Art, popular art – paplitęs, populiarus menas), kurio simboliai ir nešama žinutė – visiems suprantami ir aiškūs.
„Skulptoriaus kalba yra nebyli – mes neturime žodžių, šviesų ar garsų, tik formą ir kartais spalvą. Bet kaip čia tyliai ir subtiliai išreikšti rėkte rėkiančią žinutę: KADA GI BUS SUSTABDYTA RUSIJOS AGRESIJA? Todėl skulptūra gavosi tokia, kokia gavosi – užmušančiai primityvi forma, besityčiojanti popart’o estetika, prifarširuota simbolikos tiek, kad net runkeliui aišku, kas čia vyksta. Šį kartą mene nežaidžiu intelektualių galvosūkių – klausimų nėra, yra tik labai aiškūs atsakymai“, – teigė M. Gaubas.
Menininkas pripažįsta, kad skulptūra, tikėtina, nebus įrašyta į gražiausiųjų akiai sąrašą, tačiau toks atvaizdas, anot M. Gaubo, geriausiai atitinka Rusijos prezidentą.
„Taip, suprantu, skulptūra nėra maloni akiai. Bet ar įmanoma Putiną pavaizduoti kaip nors kitaip? Galime apsimesti, bet realybė tokia – šis personažas pats save perrašė į istorijos šiukšlyną, todėl aš jam paruošiau atitinkamą vizualinį portretą“, – dėstė skulptorius.
Kaip? Kur? Kada?
Menininkas planuoja, kad skulptūrą galės išvysti ne tik kauniečiai. Vasario 17 dieną Kaune startavusi Ukrainos palaikymo akcija-performansas aplankys ir kitus Lietuvos miestus. Kelionių maršrutą M. Gaubas planuoja skelbti savo asmeninėse „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.
Skulptūros liaupsintojai, kritikai, Ukrainos palaikytojai ir kt. savo nuomonę apie meno kūrinį galės išreikšti nuskenavę QR kodą – menininkas prašo neabejingų piliečių idėjų dėl skulptūros likimo.
„Ji gali būti sunaikinta, išeksponuota šiukšlyne, srutų duobėj, o gal sudeginta kaip Morė – kas žino, tad būtų įdomu sulaukti kūrybiškų žmonių idėjų, kurie padėtų nulemti skulptūros likimą. Bet dabar ji keliaus per Lietuvą, leisdama man suprasti, kur yra jos vieta. Ši skulptūra nėra užsakymas, čia ne kokia pramoginė miesto puošmena ar vietinės reikšmės suvenyras. Tai mano meninė pozicija. Aš visiškai smerkiu rusijos invaziją į Ukrainą. Ir niekada nesuprasiu, kaip dėl vieno psichiškai nestabilaus „stratego“ užmojų turėjo žūti šimtai tūkstančių nekaltų žmonių. Vis dar tikiuosi, kad šis karas bus sustabdytas. O kol tai neįvyko – darau tai, ką galiu. Ir keista, bet jaučiu, kad niekas kitas tokios skulptūros geriau nepadarytų už mane. Slava Ukraini!“ – drąsiai teigė M. Gaubas.
Daugiau kontroversiškų kūrinių
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad bene labiausiai nuskambėjusi M. Gaubo sukurta skulptūra – apkūni ir tatuiruotėmis pasipuošusi klupinti „Lietuvaitė“.
Menininko skulptūros puošia ir Pakruojo dvarą, o štai Birštone daugelis yra matęs ir didelę, geltoną menininko M. Gaubo galvos kopiją, pavadintą „Konteineriu“.
Keli M. Gaubo kūriniai yra ir Kaune. Vienas jų – japonų diplomatui, Pasaulio tautų teisuoliui Čijunei Sugiharai įamžinti sukurta kompozicija prie viešbučio „Metropolis“. Kitas M. Gaubo sukurtas akcentas Kaune – čia gyvenusiam ir kūrusiam pirmojo hebrajų kalba parašyto romano autoriui Abraomui Mapu.
