„Šios komisijos tikslai yra aiškūs ir paprasti: užtikrinti efektyvų, greitą, paprastą ir nemokamą individualių darbo ginčų nagrinėjimo procesą, mažinti socialinę įtampą tarp darbuotojo ir darbdavio bei išspręsti kitas darbo santykiuose iškilusias problemas“, – pasakoja darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.
Specialistė taip pat pabrėžia, kad bet kuris asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, turi teisę kreiptis į DGK, jei kyla nesutarimų su darbdaviu.
Kokie ginčai kyla dažniausiai?
Pasirodo, Lietuvoje daugiausia ginčų tarp darbuotojų ir darbdavių kyla dėl darbo apmokėjimo – neišmokėto darbo užmokesčio, galutinio atsiskaitymo, dienpinigių, išeitinių išmokų ir kitų su atlyginimu susijusių klausimų.
„Situacija dėl pagrindinių problemų, dėl kurių dažniausiai kreipiamasi į komisiją, nepasikeitė nuo pat DGK veiklos pradžios. Jau susiformavo aiški tendencija – absoliuti prašymų dauguma pateikiama dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo. Tokie atvejai sudaro apie 70-90 proc. visų nagrinėtų ginčų per visą komisijos veiklos laikotarpį“, – teigia Irina Janukevičienė.
Nors į DGK gali kreiptis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, dažniausiai tai daro darbuotojai – jų prašymai sudaro apie 95 proc. visų kreipimųsi.
Kreipimasis į DGK: terminai, dokumentai, eiga
Nors kreiptis į darbo ginčų komisiją gali kiekvienas dirbantis pagal darbo sutartį, ne visi žino, kaip tiksliai vyksta šis procesas. Toliau trumpai apžvelgsime pagrindinius žingsnius nuo kreipimosi iki ginčo išsprendimo.
- Į darbo ginčų komisiją reikia kreiptis per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinote apie pažeistas jūsų teises. Tačiau jei ginčas kyla dėl neteisėto nušalinimo, atleidimo iš darbo ar kolektyvinės sutarties pažeidimo – kreiptis reikia per 1 mėnesį.
- Svarbiausia – užpildyti nustatytos formos prašymą, kuriame aiškiai aprašoma situacija. Prie prašymo taip pat reikia pridėti kitus svarbius dokumentus, pavyzdžiui, darbo sutartį, algalapius ir pan. Formos prašymą galite rasti čia.
- Gavusi darbuotojo ar darbdavio prašymą, komisija jį įvertina ir, jei reikia, paprašo papildomos informacijos arba įrodymų. DGK nedaro darbuotojų apklausos – visos aplinkybės vertinamos remiantis pateiktais dokumentais ir posėdžio metu išsakytais argumentais.
- Paskirtą dieną į darbo ginčų komisijos posėdį kviečiami abu ginčo dalyviai – darbdavys ir darbuotojas. Pirmasis posėdžio tikslas – bandyti sutaikyti šalis. Jei susitarti nepavyksta, komisija nagrinėja ginčą iš esmės ir balsuoja dėl atitinkamo sprendimo priėmimo. Visi komisijos nariai turi vienodą balsą – nė vienas jų neturi lemiamos teisės. Sprendimas gali būti priimtas ir be šalių dalyvavimo posėdyje.
- Komisijos sprendimai yra privalomi abiem šalims. DGK sprendimas turi vykdomojo rašto galią. Jei atsakovas nevykdo DGK sprendimo, ieškovas gali kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo.
Didžioji dalis ginčų – laimėti arba išspręsti taikiai
Paklausus, kurios konkrečios ginčų istorijos pastaruoju metu įsiminė labiausiai, kuriose darbuotojams pavyko sėkmingai apginti savo teises, pašnekovė patikina, kad tokių pavyzdžių yra labai daug. Dažnai darbuotojai net atsiunčia padėkas už profesionaliai atliktą DGK darbą.
„Dažniausia bylų baigtis – visiškai arba iš dalies patenkinami pareiškėjų reikalavimai. Apie ketvirtadalis darbo ginčų bylų nutraukiama arba iš viso nenagrinėjama, nes šalys susitaria dar iki DGK posėdžio, o maždaug kas dešimta pabaigiama taikos sutartimis“, – sako I. Janukevičienė.
Valstybinės darbo inspekcijos konsultacijų telefonas: (+370 5) 213 9772
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
