G. Nausėda kritiškai įvertino 2019 m. Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kuriame minima, kad „kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu“.
Konstitucija – aukščiau KT išaiškinimo?
„Aš, kaip Lietuvos Respublikos prezidentas, neturiu kito pasirinkimo kaip besti pirštu į 38-ą straipsnį ir klausti kitų, ar aš teisingai suprantu jo turinį. Man sako: „Ne, ne, jūs ne visiškai suprantate šitą turinį, nes yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kuris praplečia šeimos sąvoką.“
Tada aš sakau: „O kokią prasmę turi santuokos institucija?“ Jei partnerystė tampa tolygi šeimai, klausimas – kam reikia šeimą kurti santuokos pagrindu, jei iš esmės turinys yra toks pats kaip partnerystės?“ – sakė G. Nausėda.
Taip jis kalbėjo Lietuvos socialinių inovacijų klasterio, VšĮ „Ramintoja“ ir Laisvos visuomenės instituto diskusijoje „Demokratija ir Vakarų civilizacijos vertybės“. Apie prezidento nuomonę pirmasis informavo portalas lrt.lt.
Išaiškinimas – tai, kaip reikia įgyvendinti Konstituciją
Tačiau buvęs KT pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas akcentuoja, kad KT išaiškinimai nėra laisvi interpretacijoms, pritarimui ar nepritarimui.
„KT nutarimai, įskaitant Konstitucijos aiškinimą, yra ir oficialus Konstitucijos aiškinimas. Kartu tai reiškia, kad jie yra privalomi visiems, įskaitant ir prezidentą“, – tv3.lt kalbėjo D. Žalimas.
Jis teigia, kad savaip aiškindamas Konstituciją G. Nausėda jos ne tik nesupranta, bet ir ją iškreipia.
„Tai, ką aš perskaičiau, tai yra tokio lygio Konstitucijos iškreipimas. Aš galiu tik apgailestaudamas pasakyti, kad tai leidžia tokio aukšto rango politikas. O iš tiesų tai nieko bendro su Konstitucija neturi. Ir aš tokio rango politiko vietoje savo Konstitucijos neišmanymo taip nedemonstruočiau“, – sakė D. Žalimas.
Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga taip pat teigia, kad „prezidentas turėtų atsargiau rinkti žodžius“ apie KT išaiškinimus. Antraip, jei abejojama vienu išaiškinimu, negi nederėtų abejoti visais?
„Kai prezidentas sako, kad kai kurie KT sprendimai gali būti interpretuojami arba galima į juos numoti ranka, jis pamini vieną atvejį. Bet KT yra priėmęs daug sprendimų. Kaip juos kitus vertinti? Jeigu šitas neteisingas, tai gal ir kiti neteisingi? Jauskime atsakomybę už tvarką valstybėje. Jeigu pripažįstame, kad yra KT, ir suteikiame jam įgaliojimus, tai turime laikytis KT sprendimų“, – tv3.lt sakė S. Spurga.
Partnerystė ir Konstitucija
Buvęs KT pirmininkas teigia, kad pagal Konstituciją visoms šeimoms turi būti suteikta vienoda apsauga, taip pat ir sudarytoms tos pačios lyties pagrindu. Be to, jo teigimu, tos pačios lyties asmenų partnerystė jokiu būdu neprieštarauja Konstitucijai.
„Jokiu būdu. Tai Konstitucijos įgyvendinimas. Visos šeimos turi būti ginamos vienodai. 2019 metų nutarime yra vienareikšmiškai labai gerai pasakyta, kad ir tų pačių asmenų sąjunga yra šeima. Tai dabar norint teisiškai suteikti atitinkamas garantijas tiesiog reikia atitinkamai sureguliuoti, ko pas mus įstatymuose nėra. Tam ir būtų skirtas Partnerystės įstatymas. Nekalbu apie turinį, kalbu apie principą.
Tikrai iš Konstitucijos neseka, kad santuoka yra vienintelis šeimos sudarymo būdas. Šitaip aiškinti Konstituciją yra tiesiog neprofesionalu. Tai politinis aiškinimas, bet nieko bendro su teise neturi“, – pažymėjo D. Žalimas.
Politikavimas ar sava nuomonė?
D. Žalimas G. Nausėdos pasisakymus diskusijoje vadina „eilinio politiko kalba“ ir sakosi jos nesureikšminantis.
„Tai yra žmogaus, kuris nesupranta Konstitucijos ir konstitucinės teisės klausimų. Tai aš suprantu, kad politikavimui kartais pasirenkamos ir tokios temos, bet tai nei su Konstitucija, nei su Konstitucijos aiškinimu neturi nieko bendro“, – sakė jis.
Tačiau buvęs KT pirmininkas apgailestauja, kad šalies vadovas neteisingai interpretuoja aukščiausią šalies įstatymą.
„Kada valstybės vadovas leidžia sau iškreipti Konstitucijos prasmę ir konstitucinių nutarimų prasmę, ir demonstruoja savo nesupratimą, kaip Konstitucija yra aiškinama, aš galiu tik apgailestauti. Nes iš esmės tas išaiškinimas yra grįstas tuo, kad negali būti diskriminacijos jokiais pagrindais, įskaitant lytinę orientaciją ir lytinę tapatybę“, – pridūrė VDU Teisės fakulteto dekanas.
Tuo metu S. Spurga mano, kad G. Nausėda turi teisę išsakyti savo nuomonę ir galbūt net proteguoti vieną šeimos modelį.
„Aš manau, kad jis turi teisę, pripažinkime šitą. Ar mums patinka, ar nepatinka, bet politikas yra politikas, jis turi savo pažiūras ir jas pareiškia. Tokia nuomonė visuomenėje yra. Netgi savo šitame pasisakyme jis sako, kad atstovauja viešajam interesui, kad jis už dialogą ir geriausią sprendimą visiems. Manau, neatimkime iš prezidento teisę reikšti savo nuomonę“, – kalbėjo politologas.
Be to, jo teigimu, svarbu, kad prezidentas partnerystės klausimu pagaliau išsakė savo nuomonę, o ne tik citavo Konstituciją.
„Anksčiau panašiuose prezidento pasisakymuose jis tik cituodavo Konstituciją ir sakydavo, kad mes negalime šito klausimo kitaip tvarkyti, nes mums neleidžia Konstitucija, likdavo neaiški prezidento pozicija.
Šiuo atveju prezidentas aiškiai pasako savo poziciją, kad labai tiesioginis interpretavimas yra tinkamas ir jis yra šalininkas, ir negali būti dedama lygybė tarp šeimos ir partnerystės sampratų, kad turi būti kažkokie skirtumai. Aišku, gaila, kad prezidentas neįvardija, kokie tie skirtumai“, – pridūrė S. Spurga.
Vis dėlto jis taip pat akcentuoja, kad burbuluose užsidaryti raginęs G. Nausėda, panašu, pats užsidarė savajame burbule, nepastebėdamas LGBT bendruomenės prašymų.
„Prieš Kaune vykusį maršą LGBT išplatino statistiką, kad šitos bendruomenės žmonės jaučiasi diskriminuojame ir darbe, ir visuomenėje, kad daugelis iš jų jaučia depresiją ir neranda sau vietos gyvenime. Tai buvo nuo trečdalio iki beveik pusės žmonių, priklausomai nuo klausimo.
Tai yra labai svarbus dalykas, jeigu šitiek daug kalbame apie žmogaus teises, harmoniją, dialogą visuomenėje. Man atrodo, kad šitas klausimas, kad dalis žmonių yra diskriminuojami, man atrodo, kai kalbame apie šituos dalykus, reikia realiai pažvelgti, tai kas čia gyvena burbule, kaip yra ginamos žmogaus teisės“, – pastebėjo S. Spurga.
