„Migracija šiandien yra aktualija numeris vienas. Mes informavome apie tai, ką pasiekėme pastaruoju metu, kokios taktikos laikomės, kiek svarbu yra statyti sieną ir sudaryti tam tikrą fizinį barjerą, nes tai vis dėlto yra išorinė Europos Sąjungos siena ir tikrai Europos Sąjunga labai gerai supranta šitą faktorių“, – Prezidentūros išplatintame pasisakyme teigia G. Nausėda.
Pasak jo, Vokietijos kanclerė minėjo, kad ir Vokietija susiduria su dideliu migrantų srautu.
„Taip kad migracijos klausimas toliau yra labai svarbus ir mums reikia sprendimų, kuriuos turime rasti visi kartu“, – sakė G. Nausėda.
Jis Vokietijos kanclerę taip pat informavo, kad spalį vyksiančiuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, kuriuose dar dalyvaus A. Merkel, Lietuva ketina kelti migracijos politikos atnaujinimo klausimą.
Lyderiai susitikime taip pat aptarė saugumo ir karinio bendradarbiavimo klausimus. G. Nausėda teigia susitikimo metu pasidžiaugęs puikiu bendradarbiavimu ir Vokietijos investicijomis į karinę infrastruktūrą bei užtikrino, kad sąjungininkų kariams Lietuvoje siekiama sudaryti palankiausias sąlygas.
„Tai ypač svarbu šiuo nelengvu metu, kai mes ne tik patiriame hibridines atakas, bet ir matome karines pratybas,kurios finalizuojasi šią savaitę – „Zapad 21“, taip kad tas solidarumas, kurį mes jaučiame NATO formatu, jis mums yra be galo svarbus, jis mums yra gyvybiškai svarbus“, – teigia Lietuvos prezidentas.
Kaip teigiama Prezidentūros pranešime, G. Nausėda dėkojo A. Merkel už Vokietijos indėlį į Lietuvos saugumo užtikrinimą, aktyvų dalyvavimą NATO gynybos ir atgrasymo politikoje ir vadovavimą Lietuvoje dislokuotoms NATO priešakinėms pajėgoms.
Susitikimo metu G. Nausėda taip pat paminėjo, kad kasmet didėjančios dvišalė prekyba ir investicijos rodo šalių ekonominio bendradarbiavimo potencialą, ypač inžinerijos ir automobilių pramonės, informacinių, žaliųjų ir finansinių technologijų, biotechnologijų srityse.
Pasak Prezidentūros, lyderiai taip pat kalbėjosi energetikos temomis, ypatingą dėmesį skirdami energetinės nepriklausomybės nuo trečiųjų šalių ir nesaugios Astravo atominės elektrinės bei joje pagamintos elektros energijos patekimo į ES vidaus rinką užkardymo klausimams.
Šalies vadovas su kanclere taip pat aptarė santykius su Rusija, Rytų partnerystės politiką ir paramą Ukrainos eurointegracijos siekiams.
