partnerystė

Istorinis Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas – partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų turi būti leidžiama. O kol Seimas nesutvarkė partnerystės klausimo, homoseksualios poros galės „susirašyti" tik per teismus.  Valdantieji aiškina, kad galutinį tašką šioje dešimtmečius trunkančioje istorijoje padės Seimas, kuris turės keisti įstatymus. Buvusi Seimo Pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad šis sprendimas yra signalas poroms, kurios laukia pagarbos iš valstybės.

Konstitucinio Teismo sprendimas atveria kelią realiam teisiniam porų, nesudariusių santuokos, pripažinimui. Nuo šiol tos pačios lyties poros galės kreiptis į teismą dėl partnerystės registravimo, tai buvo aptariama „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“. Tiesa, didelę įtaką turės Seimas ir jo politinė valia.

Praėjus vos dienai po Konstitucinio Teismo nutarties, pripažinusios vienos lyties partnerystės nepripažinimą prieštaraujančiu Konstitucijai, socialiniuose tinkluose pasirodė anoniminis darbdavio įrašas, atvirai demonstruojantis diskriminaciją LGBT bendruomenei.

Ukraina ir Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pasirašė memorandumą, kuriuo įtvirtino bendrą norą sudaryti abiem šalims naudingą ekonominės partnerystės sutartį. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja ir ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko. „Šiandien per žingsnį priartėjome prie bendros Ekonominės partnerystės sutarties su Jungtinėmis Valstijomis.

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė tikina neabejojusi, kad Konstitucinis teismas (KT) pripažins, jog vienos lyties partnerystės nebuvimas Civiliniame kodekse prieštarauja Konstitucijai.  „Žinoma, kad asmeniškai vyliausi panašaus sprendimo, bet garantijas dėl to, ką pasakys Konstitucijos aiškintojai turi tik putinas, kuris neturi Konstitucijos“, – savo feisbuko paskyroje rašė politikė.

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai reglamentuojantis įstatymas turės atitikti konsensusą tiek Seime, tiek visuomenėje ir mano, kad daugiau šansų yra priimti artimo ryšio institutą įtvirtinantį teisės aktą. „Būtų gerai, kad Seimas priimtų įstatymą, bet tokį įstatymą, kuris atitiktų konsensusą tiek pačiame Seime, tiek visuomenėje.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį priėmė istorinį sprendimą – leido gyventojams registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus. Žinią su džiaugsmu ir šypsena priėmė nemažai LGBTQ+ bendruomenės narių. Tarp jų – ir atlikėjas Ruslanas Kirilkinas.  Žinomas vyras socialiniuose tinkluose pasidžiaugė šiandienos aktualijomis. Jis taip pat pasidalijo savo įžvalgomis apie netradicinės orientacijos žmonių gyvenimą Lietuvoje.

Po Konstitucinio teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, parlamente gali kilti audringos diskusijos Civilinės sąjungos įstatymo klausimu, sako Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Laurynas Šedvydis. Socialdemokratas taip pat pabrėžia, kad būtų įdomu išgirsti skeptiškai apie pastarąjį įstatymą ne kartą pasisakiusio šalies vadovo Gitano Nausėdos nuomonę.

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad turės būti priimtas tai reglamentuojantis įstatymas. „Tai yra sprendimas Konstitucinio Teismo, kurį reikės Seime įgyvendinti. Labai aiškiai pasakyta, turės būti sukurtas Partnerystės įstatymas, nes tai yra nuoroda iš Civilinio kodekso. Tai, matyt, nereikia kalbėti apie Civilinės sąjungos ir kitokių įstatymų ten alternatyvas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Konstituciniam Teismui (KT) nutarus, kad tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė, prieštarauja Konstitucijai, Laisvės partijos lyderis, buvęs parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius ragina parlamentą nedelsti ir priimti įstatymą, kuris numatytų lyčiai neutralių porų santykių reglamentavimą.

Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį paskelbus, jog tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų, prieštarauja Konstitucijai, Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko tikina, jog į LGBT bendruomenę sugrįžo teisinis pavasaris. „Tai vertinu su džiaugsmu.

Ketvirtadienį priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl partnerytės yra istorinis, sako teisingumo ministras Rimantas Mockus. „Šis Konstitucinio Teismo nutarimas turim pripažinti, yra istorinis, istorinis žmogaus teisių apsaugos raidoje. Taip pat turim pripažinti, kad partnerystės institutas po šio Konstitucinio Teismo nutarimo, jau akivaizdu, bus suprantamas kitaip, tai yra ne tik tarp vyro ir moters, bet ir tarp tos pačios lyties asmenų“, – Eltai sakė R. Mockus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas leisti registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus jį nuliūdino ir privertė nepasitikėti institucija. „Nenustebino, bet nuliūdino sprendimas.

Vienalytėms poroms teismuose atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas sako, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo Seimas turės priimti Partnerytės įstatymą, o kol jo nebus, partnerystės siekiančios poros galės eiti į teismus, norėdamas apginti savo teisę į partnerystę. „Seimas turi priimti įstatymą, kad įsigaliotų partnerystė ir ją galėtų sudaryti bet kokios poros. Kada Seimas pasiryš tokį įstatymą priimti, tai tik politinės valios klausimas“, – Eltai sakė advokatas.

Vilnius, balandžio 17 d.  Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį paskelbus, kad vienos lyties partnerystės nebuvimas Civiliniame kodekse prieštarauja Konstitucijai, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nebeliko kliūčių, kodėl šis klausimas neturėtų grįžti į Seimo darbotvarkę. „Nebėra kliūčių, kad šis klausimas atsidurtų Seimo darbotvarkėje“, – žurnalistams Seime sakė politikė. „Džiuginantis sprendimas.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs, ar tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų, neprieštarauja Konstitucijai. Į KT su prašymu įvertinti teisinės situacijos dėl partnerystės instituto konstitucingumą pernai gegužę kreipėsi praėjusios kadencijos Vyriausybė.  Kreipimusi prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso normas. Visų pirma, KT klausiama, ar Konstitucijai neprieštarauja nuostata, kurioje numatyta, kad galima tik vyro ir moters partnerystė.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradės nagrinėti buvusios Vyriausybės prašymą ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja tai, jog nėra įteisintas tos pačios lyties partnerystės institutas. Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pirmadienį pranešė teismas. KT prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso ir jo įsigaliojimo įstatymo normas.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė penktadienio rytą pasidalino džiugia žinia – Vilniaus apylinkės teismas J. Juškaite oficialiai pripažino jųdviejų dukros mama. „Nuo šiandien mūsų šeima jaučiasi saugesnė“, – „Facebook“ dalinasi J. Juškaitė.

Spalio 21 d. išplatintas pranešimas, kad Vilniuje įsikūrusiame bare susituokė moterų pora. Naudojant vaizdo ryšį jas sutuokė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Jutos valstijos civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai, kurie sutuoktinėms išrašė amerikietišką santuokos liudijimą. Tokį liudijimą jau turinti vyrų pora teigia, esą JAV išduoti dokumentai pripažįstami ir Lietuvoje, tačiau naujienų portalas tv3.lt išsiaiškino, kad tai ne visiškai tiesa.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jai labiausiai apmaudu dėl to, jog Seimui vis dar nepavyko priimti lyčiai neutralios partnerystės įstatymo. „Man labiausiai apmaudu, kad mes iki šiol nesugebėjome priimti tų sprendimų, kurie užtikrintų visų Lietuvos žmonių, orumą, įskaitant ir tuos žmones, kurių orumo teisės aktai šiuo metu negerbia, nes neleidžia jiems spręsti asmeninio gyvenimo klausimų – tai yra (priimti – ELTA) partnerystės įstatymo“, – Vyriausybės valandos metu teigė I. Šimonytė, papra...

Pažadas per 100 dienų įregistruoti vienos lyties asmenų partnerystę liko neišpildytas, o aistros ir diskusijos šiuo klausimu prieš artėjančius Seimo rinkimus ne ką mažesnės nei per šią, besibaigiančią parlamentarų kadenciją. Šešių populiariausių partijų lyderių kritikos strėlės ir aštrūs pasisakymai žmogaus teisių klausimais – naujausiuose „Didžiuosiuose TV3 debatuose“ su Edmundu Jakilaičiu.

Parlamentarė, „Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė penktadienį pareiškė, kad tarpuvaldžiu Seimas bandys priimti įstatymus dėl civilinės sąjungos ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Seimo rinkimų antrasis turas vyks spalio 27 dieną, bet naujasis parlamentas turėtų prisiekti lapkričio viduryje. „Aš ne įtariu, aš žinau, kad tai bus daroma.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė teigia esanti įsitikinusi, kad partnerystė Lietuvoje anksčiau ar vėliau bus įteisinta. „Esu įsitikinusi, kad anksčiau ar vėliau mes tikrai turėsime išspręsti klausimus dėl partnerystės, dėl kartu gyvenančių žmonių. Tai bus neišvengiamas dalykas“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikė. Kita vertus, ji negalėjo pasakyti, ar tai įvyks jau kitą Seimo kadenciją, jeigu LSDP bus valdžioje.

Nuo pirmadienio, liepos 1 d., tos pačios lyties poros Latvijoje gali oficialiai užregistruoti savo santykius pas notarą. Pirmoji pora tai padarė iškart po vidurnakčio, kai tik leido įstatymas.  „Pagaliau valstybės akyse mes egzistuojame, mes esame“, – interviu laidoje „900 sekundžių“ savo emocijas apie šį įvykį atskleidė pirmoji Latvijoje oficialiai įregistruota pora – Janis Lotsas ir Maksimas Ringo, rašo portalas tv3.lv.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikia įteisinti tos pačios lyties asmenų sąjungą, o geriausia tai daryti per „Civilinio kodekso ypatumus“. Premjerė Ingrida Šimonytė atkerta, kad alternatyvus Civilinio kodekso projektas yra susijęs su sandorių teise, o prezidentas neturėtų LGBT žmonių partnerystės vertinti kaip įmonės santykių. Karšta diskusija dėl partnerystės įteisinimo įvyko pirmadienį LRT radijo kandidatų į prezidentus debatuose.

Jau balandį Lietuvoje įvyks istorinės vestuvės, kurių metu amžiną meilę vienas kitam prisieks 52 metus drauge gyvenimą kurianti vienos lyties pora. Dviejų vyrų vestuves organizuojanti vestuvių planuotoja Laura Vagonė sako, kad tokios simbolinės ceremonijos Lietuvoje buvo rengiamos ir anksčiau, bet jos visada vykdavo slapta.

Valdančiosios koalicijos partneriams nepavyko užtikrinti papildomų balsų Civilinės sąjungos įstatymo palaikymui Seime, Laisvės partija vertins ir savo įsipareigojimus valdantiesiems, sako partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Lapkričio 20 dieną koalicijos susitikime mes kėlėme ir biudžeto, ir Civilinės sąjungos klausimą, partneriai pažadėjo dar paieškoti balsų. Šiandien po dviejų savaičių jie sugrįžo.

Bandymas sieti biudžeto ir civilinės sąjungos priėmimą nepriimtinas „nei iš vienos pusės“, sako Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Man sujungimas biudžeto ir civilinės sąjungos nepriimtinas nei iš vienos – nei iš pozityviosios, nei iš negatyviosios – pusės. Tai yra du skirtingi labai svarbūs klausima, bet vienas su kitu nesusiję“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Mišri Seimo narių grupė pritartų kitų metų valstybės biudžetui, tačiau su sąlyga, jog valdantieji parlamente atmes Civilinės sąjungos įstatymą, įteisinant lyčiai neutralią partnerystę, sako grupės seniūnė Agnė Širinskienė.

Lietuvoje gyvenantys gėjai, lesbietės ir kitos seksualinės mažumos su baltu pavydu žvelgia į mūsų kaimynus latvius, nes Latvijos parlamentas prieš kelias savaites įteisino naują juridinių santykių formą – partnerystę.  Apie tai – šiandien 19 val. Diskusija TV3 laidoje „Dėmesio centre“.   Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko įsitikinęs, kad dabar – pats metas tokio įstatymo priėmimui ir čia, Lietuvoje.

Ketvirtadienį Latvijos parlamentas (Saeima) priėmė partnerystės įstatymą. Po šios žinios socialiniuose tinkluose pasipylė sveikinimai kaimynams latviams ir kritikos strėlės Lietuvai. Mat likome paskutinė iš trijų Baltijos šalių, nepriėmusi įstatymo pakeitimų dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės.    Latvijos parlamento sprendimu džiaugėsi Laisvės partija, kurios atstovai nuolat kelia partnerystės įstatymo Lietuvoje klausimą.

Latvijos parlamente ketvirtadienį per paskutinį svarstymą priimtas su partnerystės instituto įkūrimu susijusių įstatymų paketas, pasiūlytas teisingumo ministrės Inesės Libinos-Egnerės. Naujasis teisinis partnerystės institutas galės būti taikomas ir tos pačios lyties asmenims – jie galės įteisinti ir įregistruoti savo santykius.  Partnerystę Latvijoje bus galima įregistruoti nuo 2024 metų vidurio.

Siekiant partnerystės įteisinimo, Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė viliasi trūkstamų balsų rasti valdančiojoje koalicijoje. „Aš vis dar matau rezervų pačioje valdančiojoje koalicijoje, jos viduje, kad dalis abejojančių Seimo narių galėtų balsuoti už“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministrė. „Kai pasižiūri, į konkrečias pavardes, kurios susilaikė, kyla klausimas, ar tikrai mobilizacija koalicijoje buvo maksimali“, – teigė A. Armonaitė.

Laisvės partija Seime apgavo dalį parlamentarų ir pasiekė pergalę – po pateikimo pavyko pritarti homoseksualų santykius reglamentuojančiam civilinės sąjungos projektui, kitaip tariant, partnerystei. Dar vakar laisviečiai su liberalais blefavo, kad iš darbotvarkės šis klausimas jau išbrauktas, nes nėra pakankamai balsų, tačiau šiandien ryte jis vėl buvo įtrauktas. O galiausiai, dalis nepritariančiųjų partnerystei išsiųsti į komandiruotes, kad jų tiesiog nebūtų salėje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako sveikinanti sprendimą Seime po svarstymo pritarti civilinės sąjungos įteisinimui bei pažymi, kad partnerystės instituto neturinti Lietuva dėl to sulaukia pastabų iš užsienio partnerių.

Pirmadienį valdančiųjų frakcijų seniūnų sprendimu iš Seimo darbotvarkės išbrauktas Civilinės sąjungos įstatymo projektas antradienį vėl grąžintas į ją. Už tai antradienį balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 46, aštuoni susilaikė. Svarstyti vienos lyties asmenų partnerystę reglamentuojantį įstatymo projektą vis dėlto svarstyti antradienį pasiūlė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Naujoji Estijos vyriausybė ėmėsi santuokos lygybės įstatymo. Į koalicijos sutartį įrašytą pažadą Estijos politikai žada įgyvendinti dar šiais metais. Tai reikš, kad susituokti galės ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties poros. Nors daugeliui lietuvių tokia žinia iš Talino buvo netikėta, tačiau visuomenės nuomonės apklausos Estijoje rodo, kad daugiau nei pusė estų pritaria tos pačios lyties santuokoms.

Į Seimo darbotvarkę kitą savaitę grįš valdančiųjų frakcijų parengtas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Valdančioji Laisvės frakcija ketvirtadienį pranešė, kad kitą antradienį numatytas projekto svarstymas. Projektas iki šiol buvo apsvarstytas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, bet neteikiamas į plenarinių posėdžių salę svarstymui, valdantiesiems nesurenkant reikiamo balsų skaičiaus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį atmetė prašymą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įregistravimo civilinės būklės aktų registre. Teismas konstatavo, kad Partnerystės įstatymas nėra priimtas, todėl nėra teisės akto, kuriuo vadovaudamasis galėtų tenkinti pareiškėjų prašymą. Pasak teismo, nors Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad šeimos samprata yra neutrali lyties atžvilgiu, tačiau teismas nesukuria naujų normų – tai turi padaryti Seimas.

Tos pačios lyties porų teisės, karo Ukrainoje kaltininkai, lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas – klausimai, kurie viešumoje kelia daug diskusijų. Dažnai susidaro įspūdis, kad Lietuvos gyventojai, diskutuodami šiomis temomis, yra susipriešinę, matantys tik juoda arba balta. Tačiau realybė kitokia, rašoma „Adverum“ pranešime spaudai.

Laisvės partijos kandidatas į sostinės merus, Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius patvirtino siekiantis partnerystės reglamentavimo bent Vilniaus savivaldybės lygiu. Parlamentaras sako neatsitraukiantis nuo partijos programinės nuostatos partnerystę įteisinti įstatymu, bet Seime tam neužtenka balsų, tad tam tikras teises kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims siūlo užtikrinti savivaldos lygmeniu.

Laisvės partijos kandidatas į sostinės merus Tomas Vytautas Raskevičius siekia partnerystės reglamentavimo Vilniaus savivaldybės lygiu, jo partietis, kadenciją baigiantis meras Remigijus Šimašius sako pasiruošęs palaikyti iniciatyvą.

2022-ieji metai nebuvo lengvi Seimui ir valdančiajai koalicijai. Tiek valdančiuosius tarpusavyje, tiek valdančiuosius ir opoziciją dažniausiai skaldė du klausimai – narkotikų dekriminalizavimas ir Civilinės sąjungos įstatymas bei partnerystė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atsakė, kas šių klausimų laukia šiais metais.

Lietuvoje į Seimo posėdžių salę netrukus turėtų grįžti Civilinės sąjungos įstatymo projektas, anksčiau nesulaukęs didelio palankumo visuose visuomenės sluoksniuose. Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) vadovas Artūras Rudomanskis sako, kad vietoje šito projekto reikėjo sutvarkyti jau civiliniame kodekse sureguliuotą partnerystę ir rodo pirštu į Slovėniją, kuri legalizavo tos paties lyties asmenų santuokas.

Partnerystės šalininkai prašo tikslinti civilinės sąjungos sąvoką, artinant ją prie šeimos santykių, tuo metu priešininkai sako, kad dabartinis apibrėžimas yra pernelyg artimas santuokai ir taip pat ragina jį tikslinti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad iš dviejų projektų, Seime pateiktų nesusituokusių žmonių santykiams reguliuoti, mažiau priešpriešos visuomenėje sukeltų konservatyvesnis „artimo ryšio“ projektas.

Seime Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo siekiama įteisinti partnerystę, sėkmingai praėjo pateikimo stadiją. Tačiau tai labai nepatiko Seimo nariui Petrui Gražuliui, kuris nepraleido progos Seimo koridoriuose susikibti su dviem LGBT bendruomenės atstovais, kurie stebėjo, ar Civilinės sąjungos įstatymas žengs žingsnį pirmyn. Petras Gražulis necenzūriniais žodžiais iškoneveikė vaikinus, o vieną jų net pravirkdė. „Iš kur tie pyderastai atsirado? Čia išsigimimas. Jūs esat išsigimę.

Nepaisant matomų trūkumų, žmogaus teisių gynėjai sveikina Seimo sprendimą pradėti diskusijas dėl civilinės sąjungos, atveriančios daugiau galimybių vienos lyties poroms įtvirtinti savo santykius. „Matome labai daug spragų, bet yra džiugu po 20 metų sulaukti sutarimo bent jau pateikimo stadijoje“, – žurnalistams Seime sakė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Konservatyviai nusiteikę Seimo nariai, nesutinkantys su civiline sąjunga, pasiūlė savo variantą, kaip būtų galima reguliuoti partnerystės sudaryti negalinčių homoseksualių ir heteroseksualių porų santykius, bet Seimas nutarė svarstyti tiek liberalųjį Civilinės sąjungos įstatymą, tiek konservatyvųjį variantą – abiems pritarė po pateikimo. Tai reiškia, kad toliau Seimo komitetuose ir toliau virs stiprūs mūšiai.