Pirmadienį Vyriausybė turėjo svarstyti Užkrečiamųjų ligų įstatymo pataisas, kuriomis būtų leista Valstybės lėšomis privalomai tirti dalį žmonių. Tačiau pristačius pakeitimus kilo diskusija ir posėdis buvo nutrauktas.
„Tada šitą klausimą mes atidedame iki geresnių laikų ir pereiname prie kitų darbotvarkės klausimų“, – posėdžio metu sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Kilo diskusija, kurią Šimonytė staigiai nutraukė
Aršias diskusijas posėdyje sukėlė pataisos, kuriomis siekta įteisinti, kad asmenys, įtariami, jog jie serga užkrečiamąja liga (Covid-19), turėję sąlytį ar nešiojantys užkratą turėtų būti būtinai tiriami, jei jie atsisako arba vengia tyrimo. Nurodoma, kad tyrimo vengiantys asmenys kelia pavojų aplinkinių sveikatai.
Premjerė I. Šimonytė teigė, jog būtinasis ištyrimas būtų taikomas tada, jei kur nors būtų fiksuojamas protrūkis ir reikėtų ištirti visus šio protrūkio vietoje esančius žmones.
Pristatydamas šią pataisą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vartojo sąvoką „priverstinis testavimas“. Nuostata ir jos formuluotė sukėlė klausimų užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Jis sakė pritariantis logikai, tačiau nesuprantantis, kas turima galvoje sakant, kad tyrimas būtų priverstinis.
„Paaiškinkite, ką jūs turite galvoje, sakydami žodį „priverstinis“, nes tai yra be žmogaus sutikimo. Ta prasme čia nėra kažkokio konstitucinio prieštaravimo? Aš suprantu, jeigu yra privaloma – žmogus negali grįžti į darbą, jis negali dirbti, įmonė negali atsidaryti – tai yra privalomybė, aš tą visiškai suprantu“, – kalbėjo ministras ir pabrėžė, kad balsuos prieš tokį siūlymą.
Po G. Landsbergio klausimo I. Šimonytė pranešė, kad klausimas perkeliamas ir bus svarstomas vėliau.
Vyriausybei taip pat teiktos pataisos, kuriomis siūlyta įtvirtinti Vyriausybei teisę nustatyti darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, papildomai pasitikrinusiems, ar neserga užkrečiamąja liga, sąrašą. Taip pat numatyta, kad darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos galėtų būti finansuojami valstybės biudžeto arba darbdavio lėšomis.
Kaip sakė sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys, šios pataisos Vyriausybei suteiktų teisę numatyti veiklos sritis ir darbus, kuriuose būtų leidžiama dirbti tik pasitikrinus sveikatą dėl užkrečiamosios ligos, be to, suteiktų Vyriausybei galimybę padengti išlaidas už šiuos tyrimus ir darbuotojo sugaištą laiką.
„Vyriausybė ir dabar gali pavesti privalomai testuotis, bet problema atsiranda tokia, kad mes galime pavesti, bet mes neturime pagrindo apmokėti. Tai reiškia, kad darbdaviui bet kuriuo atveju kiltų pareiga apmokėti ir tada, kada Vyriausybė, pavyzdžiui, nustato, kad prieš pradedant veiklą, tarkime, vairavimo instruktoriai privalo testuotis, nors galbūt galėtų tokiu atveju pati pavesdama, pati už tą testavimą ir sumokėti“, – sakė premjerė.
Pasak A. Dulkio, visi pasiūlyti pakeitimai leistų greičiau priimti sprendimus dėl tam tikrų veiklų atnaujinimo ir sudarys galimybę vykdyti veiklą saugiai.
Darbdaviai norėtų testuoti visus darbuotojus
Tačiau šalies darbdaviams siūloma tvarka kelia klausimų. Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danukas Arlauskas sako, kad su darbdaviais testavimo klausimas buvo per menkai išdiskutuotas.
„Logikos aš nelabai suprantu ir manau, kad turėjo būti labiau išdiskutuoti šie klausimai, kad ir mūsų valstybinio lygio darbo grupėje, kur susirinkę žmonės iš verslo asociacijų, iš kitų įstaigų.
Penktadienį mes turėjome susitikimą, bet niekas nieko neužsiminė apie tai. Iš tikrųjų, labai keista ir tokiu atveju žiūriu labai ribotai į tokias intencijas Vyriausybės“, – tv3.lt komentuoja D. Arlauskas.
Vyriausybė kol kas žada privalomai testuoti tik tuos darbuotojus, kurie atsidurs vėliau sudarytame sąraše. Tačiau D. Arlausko nuomone, išskirti tam tikras grupes yra neteisinga.
„Man šiek tiek keistokai viskas atrodo, kad a priori kažkas nustatoma kaip keliantis tam tikrą didelę riziką. Mes po šiai dienai neturime tam tikros statistikos, kur, kodėl ir kaip daugiausiai žmonės užsikrečia. Mes tuos klausimus kėlėme valstybinėje darbo grupėje. Jei norime valdyti koroną, turime valdyti riziką“, – sako D. Arlauskas.
LDK prezidento nuomone, testuoti reikėtų absoliučiai visus, grįžtančius į darbą.
„Kadangi žmonės ateina į darbą, vaikšto po parduotuves, dabar yra atlaisvinti lauke judėjimai, kur irgi gali bet kada užsikrėsti, tai nustatinėti kažkokius privalomus testavimus, man šiek tiek atrodo problematiška. Man labiau patinka, kaip užsienyje, yra masinis testavimas. Liuksemburgo pavyzdys – penktadienį prasitestuoja, šeštadienį žino atsakymą, o pirmadienį žino, kam eiti į darbą, o kam neiti“, – sako D. Arlauskas.
Paklaustas, kas turėtų mokėti už testus darbuotojams, darbdavių atstovas sako, kad tai priklauso nuo to, kieno interesais testai yra atliekami. Jo teigimu, šiuo metu apie 40 proc. įmonių šalyje dirba nuostolingai, todėl versti įmones mokėti ir už testus būtų neteisinga.
„Vieni dirba nuostolingai, kiti dirba pelningai, tai jei įmonė ir taip vos galą su galu sudeda, turi daug darbuotojų, tai prasidės tokie dalykai, kad tiesiog jie pradės gudrauti, pinigų nėra. Jeigu norime suvaldyti procesą, tai neturim moralizuoti, o turim sugalvoti schemą ir kontroliuoti, kad ta schema veiktų“, – komentuoja D. Arlauskas.
Profesorius Čaplinskas: labai bloga Covid-19 komunikacija
Vyriausybės posėdžio metu kilusi diskusija dėl pavartotos sąvokos „priverstinis testavimas“ pasiekė ir ekspertų ausis. Profesoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, testavimo, kaip ir kitos sveikatos priežiūros paslaugos, žmogui negali būti suteikiamos per prievartą.
„Tas žmogus, kuris pavartojo žodį „priverstinis testavimas“, padarė meškos paslaugą visuomenei. Ko gero, tai rodo, kad žmogus, kuris taip sako, nesupranta, ką reiškia šita sveikatos priežiūros paslauga, koks turinys yra tos paslaugos. Sveikatos priežiūros paslaugos negali būti teikiamos be informuoto žmogaus sutikimo“, – tv3.lt sako S. Čaplinskas.
Tai, kad žmonės iš viso atsisako testuotis profilaktiškai, S. Čaplinskas vertina kaip komunikacijos spragą, žmonėms pateikiama per mažai patikimos informacijos.
„Svarbu, kad operatyviai būtų galimybė žmonėms išsitirti, ten, kur gali būti didesnė rizika. Čia aiškiai mes matome, kad labai bloga yra Covid-19 komunikacija. Šiuo atveju, testavimo komunikacija. Jeigu mes matome, kad žmonės prevenciškai nesitestuoja, tai turi kelti klausimą, kas už tai atsakingi, kodėl.
Prisiminkime kodėlčiukus. Manau, kad reikia tiems, kas valdo infekciją, tapti kodėlčiukais, suprasti kodėl. Mes matome, kad prevencinis testavimas, dalis žmonių jo nepriima. Jei turi užduoti klausimą, kodėl, o ne tai, kad mes priversim ir naudoti žodį „priverstinis testavimas“. Čia iš karto jau aišku, kad aklavietė“, – svarsto S. Čaplinskas.
Nuomonės, kad reikėtų testuoti visus į darbą grįžtančius darbuotojus, laikosi ir profesorius S. Čaplinskas. Taip pat, jo teigimu, darbdaviams ir savivaldoms reikėtų suteikti daugiau įgaliojimų, kad būtų kokybiškiau vertinamos rizikos bei protrūkiai.
„Ką mes matome spaudoje kiekvieną dieną, kažkokie trumpi rašinėliai, ką darbuotojai telefonu išgirdo, ką išklausė ir jie atpasakoja, čia ne epidemiologinė analizė, ne rizikos vertinimas.
Sistemingas testavimas ir reikalingas tam, kad greičiau būtų galima įvertinti riziką ir užkirsti kelią protrūkio atsiradimui. Bet panašu, kad siūlantys nelabai šitai suvokia“, – mintimis su dalinasi S. Čaplinskas.
Įstatymo pataisoms tikėtasi pritarti pirmadienį, kad dar trečiadienį Seimas prasidėjusioje pavasario sesijoje jas galėtų svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Kaip BNS informavo jos atstovė Rasa Jakilaitienė, ministrai per pirmadienį paprašyti pateikti konkrečias pastabas dėl formuluočių ir prie klausimo Vyriausybė numato grįžti antradienį.
