Anot Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovės Mildos Vibrantytės, gyventojai, atvykę į praktinius mokymus, įgija žinių, kaip susikrauti išvykimo krepšį, kaip susikurti planą tarp šeimos narių, jei kiltų grėsmė.
„Taip pat turi mokytis ir pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos, tad tos teorijos, žinoma, išvengti tikrai nepavyks, bet ir praktinių įgūdžių įgyti tikrai teks“, – Žinių radijui teigė M. Vibrantytė.
Tokie mokymai vyksta ne pirmą kartą, tačiau šį, antrąjį kartą, anot M. Vibrantytės, daugiau koncentruojamasi į konkretesnes nelaimes, kurios gali būti realios Lietuvoje.
„Tiek branduolinei avarijai daugiau dėmesio skiriama, tiek stichinėms nelaimėms, tiek, žinoma, neramiais laikais karui. Pastebime, kad šiuo laiku atėję žmonės į tokius mokymus, būtent visuomenės nariai, kurie dalyvauja tokiuose mokymuose, daugiausia klausia apie nelaimes, susijusias su karu“, – tvirtino M. Vibrantytė.
Pašnekovė pastebėjo, kad žmonės, kurie ateina į mokymus, dažniausiai neturi visiškai jokių žinių ir viską nori išmokti nuo nulio.
„Nuo pirmųjų signalų, pirmųjų sirenų, išgirdus, kai vyksta nelaimė, iki to, kaip išgyventi tas visų pabrėžiamas 72 valandas po įvykusios krizės arba nelaimės. Tai žmonės žinių tikrai neturi ir turi labai įvairių klausimų ir nori sužinoti daugiau“, – vardijo M. Vibrantytė.
Svarbiausios pirmosios 72 valandos
M. Vibrantytė pažymėjo, kad pirmosios 72 valandos, įvykus nelaimei, yra esminės. Butent per jas dauguma gelbėjimo operacijų vykdomos aktyviausiai.
„Jei žmonės gali išgyventi šįlaiką be pagalbos, jie tikrai turi didesnę tikimybę sulaukti išgelbėjimo. Taip pat po didelių nelaimių gali sutrikti elektra, vandens tiekimas, ryšys ir dažniausiai bent dalį šių paslaugų atkurti užtrunka kelias dienas.
Taip pat ir ne visada specialiosios tarnybos iš karto gali pasiekti visus nukentėjusius. 72 valandos yra tas tarsi orientacinis laikas, per kurį žmonės turėtų būti pasiruošę išgyventi savarankiškai, kol atvyksta pagalba“, – tvirtino pašnekovė.
M. Vibrantytė pridūrė, kad per pirmąsias tris dienas po nelaimės parduotuvės ištuštėja, žmonės ima panikuoti, didėja nusikalstamumas.
Srautas labai išaugęs
Civilinės saugos mokymus Lietuvos Raudonasis Kryžius pradėjo siūlyti visuomenei prieš daugiau nei pusmetį. Tada susidomėjimas mokymais buvo žymiai mažesnis.
„Dabar srautas tų savanorių, kurie nori išmokti civilinės saugos ir mokyti visuomenę, didesnis 50 proc. Tai tikrai jaučiasi, kad žmonės nori įsitraukti, nori perteikti tas žinias visuomenei, nori kurti atsparesnę visuomenę tada, kai laikai tikrai yra neramūs“, – teigė pašnekovė.
M. Vibrantytė akcentavo, kad jaučiama, kad daug žmonių į mokymus atvyksta vedami baimės. Šiuo metu mokymų grupės aktyviai pildosi ir daugelis turi daug praktinių klausimų, kuriuos būna iš anksto apgalvoję.
„Ką daryti su vaikais, ką daryti su augintiniais, tai būtent tokie klausimai ir būna dažniausi. Anksčiau žmonės ateidavo ir tarytum taip tik teoriškai pasiklausydavo. Na, o dabar tarsi labiau gilinasi į tai, kokia informacija yra teikiama“, – sakė Raudonojo Kryžiaus atstovė.
Tokie mokymai vyksta nuo 40 minučių iki valandos. Jeigu yra galimybė, gyventojams taip pat parodomos artimiausios priedangos, papasakojama, kam jos reikalingos.
„Daugiausiai žmonės buvo nustebę tuo, kiek turime priedangų, kur yra artimiausios, nes visiškai neturėjo jokių žinių, kur gyvenvietėje yra artimiausia vieta, kurioje gali pasislėpti įvykus nelaimei.
Ir taip pat daug buvo nustebusių tuo, jog galima kažkokias priedangas pasidaryti ir pačiam namuose, net neišėjus iš namų“, – tvirtino M. Vibrantytė.
Šiuo metu Vilniuje mokymai vyksta bent du kartus į savaitę ir kol kas tempų mažinti neplanuojama.
Visą Žinių radijo laidą žiūrėkite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
