Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės. Skandalai, incidentai ir kitos nuodėmes – visa informacija surinkta tam, kad rinkėjai patys įvertintų kandidatus ir lengviau apsispręstų, kam patikėti valstybės vairą.
Buvęs pirmininkas galimai vairavo neblaivus, o kitas vienam balsui išleido dešimtis tūkstančių eurų
Lyginant su pagrindinėmis partijomis, Lietuvos žaliųjų partija per daugiau nei 10 gyvavimo metų sugebėjo išvengti rimtesnių skandalų. Partijos sąraše nerasime teistų žmonių, partijai neteko susidurti su apkaltomis, ar veltis į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą. Vis dėlto, galima įvardyti kelis mažesnius skandalus.
Buvęs partijos pirmininkas L. Balsys 2017 m. susilaukė didelio žiniasklaidos dėmesio – panašu, jog galimai vairavo neblaivus. Žurnalistams bendraujant su Seimo nariu, jis atrodė girtas. O TV3 televizijai pasiūlys pasimatuoti girtumą alkotesteriu, įpūtė 1,82 promilės. Netrukus Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė teigė, jog jeigu pasitvirtins, kad parlamentaras buvo neblaivus už vairo, jam grėstų apkalta.
Vėliau parlamentaras feisbuke teigė, jog alkotesterio rodmenys buvo „galimai suklastoti“. Taip teigti jam leido ir ta aplinkybė, jog policija ikiteisminį tyrimą nutraukė, o pats L. Balsys iš balos išlipo sausas. Tyrimo metu buvo analizuojami įrodymai, kad L. Balsys neblaivus galėjo vairuoti savo automobilį „VW Caddy“.
Vėliau partijos pirmininko pareigas ėjo Remigijus Lapinskas. R. Lapinskas – vienas turtingiausių politikų Lietuvoje, 2023 m. jo bendras turtas siekė 9,33 mln, eurų. Jis buvo turtingiausias politikas, dalyvavęs 2023 m. kovą vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose – aplenkė net ir Visvaldą Matijošaitį, kurio turtas vertinamas 5 mln. eurų suma.
Studijų laikais R. Lapinskas kartu su kurso draugais įkūrė tarptautinių pervežimų konsultacijas teikiančią įmonę „Rubikon“, vėliau išaugusią į įmonių grupę, kuri linksniuota ir ne viename skandale. 2010 m. jis pasitraukė iš šios grupės veiklos ir likvidavo savo investicijas joje. Nuo to laiko R. Lapinskas investuoja į įmones atsinaujinančios energetikos, nekilnojamojo turto ir pramogų verslo srityse.
Ir nepaisant tokio turto, R. Lapinskui ypač nesiseka veikti politikoje. Kandidatuodamas į Vilniaus merus, jis 2019 m. užsitikrino 1008 balsus. 2023 m. politikas liko priešpaskutinis ir surinko 1661 balsus, nors kampanijai išleido dvigubai daugiau – net 60 tūkst. eurų. Tad išeina, jog vienas balsas šiam politikui kainavo apie 36 tūkstančius eurų investicijų.
O tai – itin prastas rezultatas, ypač žinant, jog kai kuriems kitiems stambiems verslininkams Lietuvos politikoje sekasi neblogai. Štai „Vičiūnų“ įmonių grupės įkūrėjas Visvaldas Matijošaitis 2023 m. didele persvara trečią kartą buvo perrinktas Kauno meru. Jo nesustabdė ir kritika viešojoje erdvėje dėl verslo vykdymo Rusijoje, mokesčių mokėjimo agresorei.
Politikoje sekasi ir R. Karbauskiui – jo vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LŽVS) 2016 m. užėmė pirmą vietą Seimo rinkimuose ir formavo valdančiąją daugumą.
Politologo, Vytauto Didžiojo universiteto docento Igno Kalpoko nuomone, R. Lapinskui nepavyko panaudoti savo turto atpažįstamumui didinti – daugelis kitų į politiką pasukusių stambių verslininkų buvo gerai pažįstami visuomenei.
„Viena vertus, tai yra atpažįstamumo klausimas. V. Matijošaitis buvo matomas ir atpažįstamas kaip verslininkas ir visuomenės veikėjas, dar prieš pasukdamas į politiką. R. Karbauskis politiniame lauke sukosi gana ilgai, dar nuo Kazimieros Prunskienės laikų. Galime prisiminti ir „Naisių vasaros“ serialus. Koks nors Viktoras Uspaskich – jo fenomeną irgi sukūrė „Dviračio žinios“. Kitaip tariant, šis žmogus buvo pažįstamas rinkėjams. O šiuo atveju startinio atpažįstamumo yra labai mažai. Be to, neatrodo, kad pinigų turėjimas kažkaip koreliuotų su polinkiu juos leisti pažįstamumo auginimui“, – komentavo I. Kalpokas.
Politologo nuomone, Lietuvoje politikai jau sugebėjo išryškinti kovą dėl vadinamųjų „kultūros karų“ – o štai žalioji dienotvarkė dar nėra sėkmingai įdarbinama.
„Kas kol kas mus pradėjo ryškėti – vadinamieji kultūriniai karai dėl LGBTQ teisių, lytinės tapatybės. Bet tai iškilo todėl, kad atsirado politinės jėgos, kurios aktualizavo šią tematiką. O iki žalumo mes dar nepriėjome“, – svarstė I. Kalpokas.
Nebuvo iškovoję daugiau vieno mandato
Skandalų trūkumas galbūt susijęs ir su tuo, jog žalieji niekada neformavo valdančios koalicijos. Partija Seime niekada neturėjo daugiau nei vieno atstovo.
Anksčiau šis atstovas buvo Linas Balsys, vienu metu buvęs ir partijos pirmininku. Šis politikas 2012 m. Seimo rinkimų metu laimėjo vienmandatėje Karoliniškių apygardoje kaip nepriklausomas kandidatas, 2016 m. Panerių apygardoje laimėjo kaip žaliasis (buvo vienintelis žaliasis 2016-2020 m. Seimo kadencijoje), o 2020 m. jau ėjo kartu su socialdemokratais. Ir šiemet L. Balsį rasime socialdemokratų sąraše. L. Balsys anksčiau buvo geriausiai žinomas kaip buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai.
2020 m. rinkimų metu pasisekė tik buvusiam ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui – šis eidamas su LŽP sugebėjo laimėti Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje.
Tačiau, A. Butkevičius 2022 m. perėjo į „Vardan Lietuvos“ frakciją – taip žalieji neteko vienintelio turimo mandato. Vėliau dabartinė partijos pirmininkė Ieva Budraitė A. Butkevičiaus priėmimą į partiją pavadino klaida. Ne ką geriau žaliesiems sekasi ir Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose – šiuose rinkimuose partija neperlipo atitinkamai 5 ir 2 proc. ribos.
Ekspertai: visuomenei žalioji darbotvarkė dar nėra aktuali
MRU lektorius, politologas Vytautas Dumbliauskas teigia, jog Lietuvos visuomenei žaliosios idėjos dar nėra tokios aktualios. Anot politologo, tai yra pagrindinis partijos achilo kulnas.
„Priežastis yra visuomenėje. Kažkada seniai žalieji Vokietijoje buvo šypseną kelianti partija. O dabar žalieji Vokietijoje ir kitose Europos šalyse yra rimta politinė jėga. Mūsų visuomenė galbūt yra per daug neturtinga, yra daugybė gyventojų kurie nesuduria galo su galu. Manau skurdžiai gyvenantis žmogus mažiau kreipia dėmesį į tuos dalykus, kaip ekologija ar panašiai. Prioritetas yra kuo pigiau maisto nusipirkti, o ne ar jis ekologiškas“, – teigė V. Dumbliauskas.
O pati partija politologui abejonių nekelia.
„Ne partijoje yra problema. Kiek žinau – jie intelektualių žmonių partija. Visi žmonės sąraše yra su aukštuoju išsilavinimu, turi įdomias profesijas. Ten yra ir teisininkų, politologų, galiausiai ir partijos pirmininkė yra baigusi politikos mokslus. Viskas tvarkoje su partija“, – žaliuosius įvertino V. Dumbliauskas.
Anot V. Dumbliausko, Lietuva kol kas patiria menkus klimato kaitos padarinius – tai taip pat mažina poreikį žaliosioms idėjoms.
„Antras veiksnys – mes kol kas gyvename dar gana žalioje visuomenėje, esame apsupti miškų. Ar ne Nausėda sakė, jog jeigu Lietuvoje gyventojų tankumas būtų toks kaip Belgijoje, Lietuvoje turėtų gyventi 25 milijonai gyventojų. Pas mus dar nėra labai karštų vasarų, žiemos sušvelnėjo“, – pastebėjo V. Dumbliauskas.
Visgi politologas neatmeta galimybės, jog žaliosios idėjos taps vis aktualesnės.
„Kada (neduok Dieve) įvyks kažkokia ekologinė katastrofa – gal tada žalieji gaus svorį. Bet aš manau, kad jų valanda išmuš. Reikia pribręsti. Kaip ir visuomenė dar nėra pribrendusi partnerystės įstatymui“, – svarstė politologas.
Panašiai žaliųjų partijos perspektyvas vertina ir I. Kalpokas. Anot politologo, nors gyventojai klimato kaitą laiko realia grėsme, visgi prioritetų sąrašo viršuje atsiduria kiti klausimai, susiję su ekonomika ir pragyvenimo lygiu, o nuo 2022 m. karo Ukrainoje pradžios, vis didesnį vaidmenį užima ir saugumo klausimai.
„Į klimato kaitą, taip, lietuviai žiūri gana rimtai. Bet žalumas, kaip politinė ideologija, ateina su tam tikru ekonominio ir socialiniu išsivystymo lygiu. Mes galime pasyviai rūpintis šiais klausimais, bet kuomet reikia aktyviai kažką daryti, mes pirmiausiai norime, kad mūsų gyvenimo kokybės, pajamų problemos būtų išspręstos. Na, o tada galima rūpintis kitais dalykais. Galbūt galima ginčytis, kad tai trumparegiškas požiūris – klimato kaitos pasekmes anksčiau ar vėliau pradėsime jausti ir kitose srityse“, – teigė I. Kalpokas.
„Rinkėjai balsuoja pagal tai, kas labiausiai skauda. Iki labai neseniai, pačios svarbiausios temos buvo ekonomika ir iš dalies saugumas – aišku, šiemetiniuose rinkimuose saugumo tema pasidaro labai aktuali“, – pridūrė ekspertas.
Neatmeta galimybės, kad pakenkė ir R. Karbauskis
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkai ne kartą yra sakę, jog žaliųjų judėjimui Lietuvoje pakenkė ir LŽVS pirmininkas R. Karbauskis. Dabartinė partijos pirmininkė Ieva Budraitė minėjo, jog iš tiesų su žalumu valstiečiai neturi beveik nieko bendro, o 2012 m. partija naujai persivadino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Apie tai kalbėjo ir buvę partijos pirmininkai – 2019 m. R. Lapinskas atkreipė dėmesį, jog 2018 m. valstiečių Vyriausybė didino metines valstybinių miškų kirtimo normas, be to, tuometinis Aplinkos ministras valstietis Kęstutis Mažeika ėmė skubinti Žuvinto biosferos rezervatų nuostatų pakeitimus, kurie leistų vietiniams gyventojams užsiimti žvejyba.
V. Dumbliausko nuomone, šiuose teiginiuose gali būti tiesos – anot politologo, valstiečių persivadinimas gali būti laikomas ciniška priešrinkimine strategija.
„Kiek man teko domėtis, racijos yra. Gandų lygyje girdėjau, kad R. Karbauskis žodį „žalieji“ pridėjo tam, kad patrauktų dalį miestiečių balsų. Mat žodis „valstiečiai“ asocijuojasi grynai su kaimu. Šiuolaikinės partijos dažnai yra catch-all partijos (griebk visus rinkėjus, kuriuos gali). Tai tik dar vienas pavyzdys. Aišku, išmatuoti sunku, bet įtariu, jog dalį rinkėjų pavogia“, – svarstė V. Dumbliauskas.
I.Kalpoko vertinimu, valstiečiai gal ir nenuviliojo balsų nuo Lietuvos žaliųjų partijos, tačiau valstiečiai nubaido rinkėjus nuo žaliųjų idėjų apskritai – tai taip pat kenkia Lietuvos žaliųjų partijai.
„Nemanau, kad tuos balsus nuviliojo. Nemanau, kad kas nors už LŽVS balsuoja todėl, kad jie yra žalieji. Labiau problema yra ta, kad valstiečiai žalieji yra gana poliarizuojanti partija – dalis rinkėjų, kurie galėtų būti tikslinis elektoratas, jiems žodis žalieji gali kelti lengvą alergiją. Manau veikia ne nuviliojimo, o nubaidymo efektas“, – paaiškino I. Kalpokas.
