Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės. Skandalai, incidentai ir kitos nuodėmes – visa informacija surinkta tam, kad rinkėjai patys įvertintų kandidatus ir lengviau apsispręstų, kam patikėti valstybės vairą.
Pirmasis pasirinkimas į premjerus – teistas Jonavos meras
Vieša paslaptis, jog ne vienas Lietuvos politikas anksčiau buvo teistas – tokių asmenų rasime Seime, savivaldoje, net ir Europos Parlamente. Tačiau kalbant apie socialdemokratus būtina pabrėžti, jog net ir žinomiausi partijos kadrai turėjo ne vieną akistatą su Temide.
Dar šiemet potencialiu kandidatu į premjerus buvo laikomas Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. Tačiau jį užklupo teisiniai nemalonumai.
Praėjusiais metais Lietuvos politinę padangę sudrebino vadinamasis „čekiukų“ skandalas: paaiškėjo, jog savivaldybių tarybos nariai jiems skiriamas lėšas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.
Visuomenininko A. Tapino pradėta akcija „Skaidrinam 2023“ siekta viešinti savivaldybių tarybos narių, o vėliau ir Seimo narių išlaidas. Ypač didelio dėmesio akcija susilaukė po to, kai buvo paviešintos tuometinės švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės išlaidos. Paaiškėjo, jog būdama Kauno miesto taryboje, ji išleido beveik 14 tūkst. eurų. Netrukus po šios informacijos paviešinimo, J. Šiugždinienė atsistatydino iš ministrės posto, o užsienio reikalų ministras G. Landsbergis siūlė rengti priešlaikinius rinkimus, nors šios idėjos vėliau buvo atsisakyta.
Visgi, neskaidriai išlaidas naudojusių tarybos narių atsirado beveik kiekvienoje partijoje – ne išimtis ir socdemai. Tačiau socdemai išsiskyrė tuo, jog M. Sinkevičius – pirmasis politikas, kuris buvo nuteistas už neskaidrų išmokų panaudojimą.
Kauno apygardos teismas M. Sinkevičių pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir svetimo turto pasisavinimo, nors bendra pasisavinta suma per ketverius metus yra gana menka – 1487,62 eurai.
Nuosprendžio M. Sinkevičius sulaukė, nes būdamas Jonavos savivaldybės tarybos nariu nuo 2019 iki 2023 metų iš visų mokesčių mokėtojų lėšų apmokėjo žmonos telefono išlaidas, taip pat mokėjo už „Telia Play“ internetinės televizijos išlaidas ir padengė mėnesinį mokestį už du asmeniniam naudojimui įsigytus televizorius „Samsung“. Visa tai darydamas, anot Kauno apygardos teismo, jis suklastojo mažiausiai 16 dokumentų.
M. Sinkevičius savo kaltės nepripažino, aiškino, jog visas sąskaitas ir čekius teikė pagal konkretaus laikotarpio reglamentą, kad sąskaitas už televizorius ir internetinę televiziją įtraukė per neapsižiūrėjimą, taip pat tvirtino, kad „Telia“ mobiliojo ryšio abonementiniu numeriu naudojosi visos kadencijos metu asmeniškai, o sutuoktinei juo tik leido pasinaudoti išskirtiniais atvejais, grįžęs iš darbo, jai būnant vaiko priežiūros atostogose.
Kauno apygardos teismas M. Sinkevičiui skyrė 12,5 tūkst. eurų baudą ir atėmė teisę 3 metus būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas.
Pastarasis ribojimas politikui buvo labai skausmingas, nes socialdemokratai buvo jau sutarę jį siūlyti premjero pareigoms, jeigu pavyktų laimėti Seimo rinkimus rudenį.
Dar prieš išgirsdamas nuosprendį M. Sinkevičius prasitarė, jog nepalankų sprendimą skųstų. Tai jis ir padarė – pirmosios instancijos sprendimą jis apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas bylą nagrinėti planuoja liepos mėnesį.
Nors M. Sinkevičius gali pamiršti apie premjero postą, jis visgi buvo įtrauktas į socdemų Seimo rinkimų sąrašą ir užėmė paskutinę, 141 sąrašo vietą.
Antrasis pasirinkimas – irgi teistas
M. Sinkevičiui iškritus, premjero kostiumą puolė matuotis Gintautas Paluckas. Jis 2017-2021 m. buvo partijos pirmininku, tačiau tv3.lt šaltiniai yra ne kartą pasakoję, jog partijoje G. Paluckas vertinamas gana dviprasmiškai.
G. Palucko vadovavimo laikotarpiu partija bandė atsinaujinti – 2020 m. Seimo rinkimų programoje socdemai įsipareigojo remti darbuotojų kooperatyvus, priimti partnerystės įstatymą, na ir bendrai žiūrint, sugrįžti prie kairiosios dienotvarkės.
Tiesa, jau tada kilo abejonių, ar tai tikrai įvyks, mat anksčiau G. Paluckas priklausė Jaunųjų konservatorių lygai ir buvo teistas. Dalis partijos narių abejojo, ar toks „atsinaujinimas“ padės partijai užsitikrinti pergalę rinkimų metu.
Ir panašu, jog nepadėjo – 2020 m. Seimo rinkimai socialdemokratams buvo nesėkmingi. Partija surinko 9,6 proc. balsų ir užsitikrino 13 vietų Seime. Partijai tai buvo prasčiausias rezultatas nuo 2000 metų.
Apie užsidirbtą teistumą G. Paluckui neabejotinai bus priminta ir šių rinkimų metu. Šiuo metu G. Paluckas LSDP rinkimų sąraše užima antrą vietą, po partijos pirmininkės V. Blinkevičiūtės.
Primename, jog G. Paluckas 2012 m. buvo nuteistas už tai, jog būdamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi, piktnaudžiavo tarnyba. Jei tiksliau, kaip tuo metu rašė naujienų portalas 15min, savivaldybė sąmoningai sužlugdė viešųjų pirkimų konkursą, o po jo pasirašė deratizacijos paslaugų sutartį su Vilniaus profilaktine dezinfekcijos stotimi bei nustatė netgi didesnius tarifus, nei ši valdiška įmonė siūlė konkurso metu.
Pirmosios instancijos teismas paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams. Apeliacinės instancijos teismas G. Palucką išteisino, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos sprendimą ir be pakeitimų paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teismų duris varsto ir kitas meras
Lyg to nepakaktų, šiuo metu teisiamas ir kitas socialdemokratas – Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Itin didelės apimties byloje kaltinami net 16 asmenų, iš kurių 5 – jau nušalinti teisėjai. Jie kaltinami kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir papirkimu.
Byloje dėl „Vijūnėlės dvaro“ statybos aplinkybių teisiamas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas bei jo padėjėjas Aivaras Kadziauskas. Nė vienas iš jų kaltės nepripažino.
„Tikrai ne“, – sakė Druskininkų meras, paklaustas, ar pripažįsta davęs 60 tūkst. eurų kyšį, kad būtų priimti palankūs sprendimai vadinamojo Vijūnėlės dvaro byloje ir pastatas nebūtų nugriautas.
Nelegaliu pripažintas pastatas nugriautas 2019-ųjų spalį, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, jog tai turi būti padaryta. Druskininkų valdžia toliau dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas. R. Malinauskas yra patvirtinęs, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras buvo statomas jam, nors oficialiai jo savininkas buvo bičiulis verslininkas Žilvinas Povilonis. Iš jo meras ketino planavo baigtą pastatą perpirkti.
Milžiniškos apimties byla nagrinėjama kelis metus, tačiau juda link pabaigos – prokuratūra prieš kelis mėnesius pradėjo sakyti baigiamąsias kalbas. Generalinės prokuratūros prokuroras Aleksandras Kazakovas prasitarė, jog ši byla – išskirtinė.
„Baigiam nagrinėti didelės apimties sudėtingą bylą. Drįstu teigti, kad nebuvo tokių bylų Lietuvos istorijoje, kur vienu metu būtų teisiamas meras, penki visų teismų grandžių teisėjai“, – per Kauno apygardos teismo posėdį sakė prokuroras.
Sąsaja su Lietuvos komunistų partija
LSDP – seniausia partija Lietuvoje, įsikūrusi dar 1896 m. Tiesa, ilgą laiką partija funkcionuoti negalėjo, mat sovietinės okupacijos laikotarpiu partijų veikla buvo iš esmės draudžiama.
Ir nepaisant to, partija 2001 m. nusprendė susijungti su Lietuvos demokratine darbo partija (LLDP). O ši partija tebuvo pervadinta Lietuvos komunistų partija (LKP) – partija pavadinimą pakeitė dėl „komunistų“ vardo nepopuliarumo nepriklausomoje Lietuvoje. Na, o LKP nusikaltimai ir represijos ko gero žinomos daugeliui lietuvių – štai 1936-1974 m. partijai vadovavęs Antanas Sniečkus buvo tiesiogiai atsakingas už gyventojų trėmimus bei kitas represijas.
Beje, dėl sprendimo jungtis su LDDP iš LSDP pasitraukė šiam susijungimui nepritariantys socialdemokratai, kurie 1999 m. gruodžio 18 d. įsteigė Lietuvos partiją „Socialdemokratija 2000“ (vėliau – Lietuvos socialdemokratų sąjunga).
Anksčiau ir pats G. Paluckas šį susijungimą įvardijo kaip klaidą.
„LKP įvaizdžio paveldas atskiedė "švarų" LSDP įvaizdį. LSDP aiškios ideologijos dantys atšipo į patyrusių LDDP lyderių technokratinį veikimo stilių. Suvienytosios LSDP priešinguose flanguose ilgam įsitaisė LDDP lyderiai ir „šakniniai“ LSDP.
Nuo susijungimo praėjo jau 15 metų (13 iš jų iš vidaus mačiau ir pats). Daug dalykų pasikeitė, tačiau kai kurie keičiasi ne taip greitai, kaip norėtųsi.
Naujajai socdemų kartai teks pasistengt“, – savo „Facebook“ paskyroje 2016 m. rašė G. Paluckas.
Neaiški partijos ideologija
Viešoje erdvėje socialdemokratai dažnai kritikuojami dėl nenuoseklumo, partijos narių balsavimo prieš socialdemokratines vertybes. Anksčiau naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai yra sakę, jog LSDP jau daugybę metų neturi beveik nieko bendro su socialdemokratija.
„Iš tiesų Lietuvoje nėra buvę, kad kairioji partija būtų dominuojanti vyriausybėje. Vadovaujama A. Brazausko ir jo įpėdinių, Lietuvos socialdemokratų partija nebuvo kairioji – geriausiu atveju buvo technokratinė, verslui palanki partija“, – taip socdemus naujienų portalui tv3.lt anksčiau apibūdino politologas Saulius Spurga.
Panašiai socialdemokratus vertina ir komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas – kuomet partija nusprendė nekelti savo kandidato į prezidentus, ekspertas portalui komentavo, jog socialdemokratijos partijoje visai nebelikę.
„Mes stebime lėtą socdemų nykimą: ką pradėjo G. Paluckas, užbaigė V. Blinkevičiūtė. Aš manau, jog socialdemokratų kaip tokių, mes šiam momentui nebeturime. Turime antrą partijos vadovą, kuris neturi fundamentalios socialdemokratinės šaknies. G. Paluckas buvo jaunasis konservatorius, Blinkevičiūtė buvo naujosios sąjungos ministrė. Jiems socialdemokratija yra visiškai nesvarbi“, – socialdemokratus apibūdino L. Kontrimas.
Naujienų portalas tv3.lt pateikia kelis pavyzdžius, kaip socialdemokratai pamynė socialdemokratines vertybes – panašių pavyzdžių yra ir daugiau.
Šiandien partijos pirmininkė V. Blinkevičiūtė dažnai kritikuoja automatinį įtraukimą į pensijų kaupimą. Tačiau, kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, būtent V. Blinkevičiūtei einant Socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas, 2003 m. buvo priimtas pensijų kaupimo įstatymas, sukūręs pensijų kaupimo sistemą. Po metų pradėjo veikti ir pirmieji privatūs pensijų fondai.
Su socialdemokratija šis įstatymas neturi nieko bendro – kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo ekonomistas R. Lazutka, kairesni socdemai (Vytenis Andriukaitis, Algirdas Sysas ir kiti) tokiai pensijų sistemos reformai nepritarė, o ir pati idėja Lietuvoje buvo siūloma ekonomiškai liberalios pakraipos politikų, siejamu su Laisvosios rinkos institutu.
Visgi, panašių išdavysčių buvo daug. 2015 m. tuometinė Algirdo Butkevičiaus vyriausybė ėmėsi liberalizuoti darbo kodeksą. Tarp pakeitimų buvo numatyta ir galimybė lengviau atleisti profesinės sąjungoms priklausančius darbuotojus.
Tokie pakeitimai nebuvo sutikti šiltai – buvo surengtas ne vienas protestas. Beje, viename tokiame proteste dalyvavo ir sprendimu nepatenkinti kairesni socialdemokratai. Ir šiuo klausimu vėl buvo matoma skirtis partijoje, tarp liberalaus, verslui palankaus sparno ir kairesnio jaunimo, kuris jautėsi ignoruojamas.
„Grupei bičiulių nepatinka, kad Lietuvoje nėra normalios kairės partijos, mes tiesiog norime vadovybei pasakyti, kad nesame visi tokie, kad tylime ir žiūrime, kas vyksta. Jei su mumis negebama šnekėti viduje partijos, gal išėjus kuriai nors bičiulių daliai į gatvę, kai kas atsimerks. Tai spontaniškai kilęs judėjimas po įstatymo priėmimo“, –BNS sakė tuo metu LSDP Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojo pareigas ėjęs Algirdas Pieniuta.
Panašus atvejis nutiko svarstant tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymą Seime. Valdančiųjų planai žlugo dar pateikimo stadijoje. Tuometinėje LSDP programoje minimas įsipareigojimas priimti tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymą.
„Priimsime Partnerystės įstatymą, leidžiantį vienalytėms poroms įteisinti savo šeimyninius santykius“, – rašoma 2020 m. Seimo rinkimų programoje.
Liudas Jonaitis, Kęstutis Vilkauskas ir Tomas Bičiūnas balsavo išbraukti partnerystės įstatymo svarstymą iš dienotvarkės, prieš išbraukimą buvo Algirdas Sysas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Dovilė Šakalienė ir Gintautas Paluckas. Dar keturi frakcijos nariai balsavime nedalyvavo.
Po šio kuriozo, partiją paliko keli kairesni partijos veidai – žmogaus teisių aktyvistas ir Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas Artūras Rudomanskis, politikos mokslų daktarė Jolanta Bielskienė, anksčiau ėjusi LSDP infocentro vadovės pareigas, o dabar esanti partijos „Kartu. Kairiųjų aljansas“ pirmininkė.
Partijos veidai ir toliau neaiškiai kalbėjo apie partnerystės įstatymą – partijos pirmininkė V. Blinkevičiūtė kaip ir pritarė partnerystės įstatymo įdėjai, tačiau teigė, jog valdantieji neva bando priimti įstatymą „buldozeriu“.
„Pirmiausia, valančioji dauguma neturėjo pakankamo balsų skaičiaus ir jie tai puikiai žinojo. Todėl negalima eiti buldozeriu, tokie dalykai turi būti suderinti, aptarti ir mes, socialdemokratai, būtume sukvietę bendrą valdybos posėdį, bendrai su frakcija aptarę ir manau, kad rezultatas būtų buvęs kitoks“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
O vėliau socialdemokratai melodiją pakeitė – 2024 m. programoje įsipareigojimo priimti tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymą nebeliko, o ir premjero kostiumą besimatuojantis Gintautas Paluckas pareiškė, jog partnerystės įstatymo partija priimti nesieks.
„Mes žiūrime realybei į akis ir žinome, kad nei šiame, nei ateinančiame, panašu, Seimuose daugumos partnerystės klausimui tikrai nebus ir nereikia dėl to erzinti visuomenės, nešti į Seimo salę teisės aktų projektų, kurie neturi galimybės būti priimti“, – LRT televizijai trečiadienį sakė parlamentaras.
Kai kurie partijos nariai išdavyste laikė ir sprendimą remti ir dabartinio prezidento G. Nausėdos kandidatūrą 2024 m. Lietuvos prezidento rinkimuose, mat G. Nausėda yra gana konservatyvių pažiūrų politikas, pasisakantis prieš tos pačios lyties asmenų partnerystę, neaiškiai kalbantis Stambulo konvencijos klausimu.
O bent anksčiau, socialdemokratai palaikė šias iniciatyvas. Tad sprendimas remti G. Nausėdą buvo kritikuojamas kaip nenuoseklus, nulemtas politinio išskaičiavimo.
Na, o kiti ekspertai stebėjosi, jog jau ilgą laiką partijų reitinguose lyderiaujanti partija nesugeba rasti kandidatų.
„Partija atvesta iki tokio absurdo, kad reitinguose populiariausia partija, skelbiama kito Seimo lydere, neturi savo kandidato“, – tuo metu kritikos negailėjo komunikacijos ekspertas L. Kontrimas.
