Koronaviruso pandemijai prasidėjus, imta spėlioti, ar virusas neturės neigiamos įtakos gyventojų nedarbo lygiui šalyje. Buvo suvaržyti verslai, dalis darbuotojų buvo priversti išeiti į prastovas, kai kurie darbuotojai iš viso neteko darbo.
Vilniaus universitetas atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kokią įtaką pandemija turėjo ekonominei šalies būklei, kaip pandemijos valdymo priemonės paveikė gyventojų užimtumą ir kokią įtaką patogiam gyventojų finansiniam gyvenimui turėjo socialinės apsaugos priemonės.
Bedarbių Lietuvoje padaugėjo
Atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, kad 2020 m. pandemijos metu darbo rinka Lietuvoje susitraukė. Lyginant šių metų nedarbo rodiklius su ankstesnių metų, matyti, kad nedarbo lygis šalyje augo.
Didžiausias nedarbo lygis šiemet fiksuotas trečiame metų ketvirtyje – siekė 9,3 proc. Pernai tokiu pačiu metu nedirbančiųjų buvo 6,1 proc. Tai reiškia, kad nedarbo lygis trečiąjį metų ketvirtį augo daugiau nei 3 proc. Pirmame ketvirtyje nedarbo lygis Lietuvoje siekė 7,1 proc., antrame ketvirtyje – 8,5 proc.
Užimtumo problemas liudija ir kiti rodikliai. Šių metų trečią ketvirtį, palygimus su ankstesnių metų tuo pačiu metu, dirbančių žmonių sumažėjo 35,8 tūkst., o bedarbių skaičius tą patį laikotarpį išaugo 48,3 tūkst.
„Tai, kad bedarbių padidėjo daugiau, nei sumažėjo dirbančiųjų reiškia, kad dalis anksčiau neaktyviųjų gyventojų tapo bedarbiais. Neaktyvūs gyventojai yra tokie, kurie nedirba, nepasirengę dirbti arba neieško (nenori) darbo. Jų skaičius mažėjo, nes buvo paskata registruotis bedarbiais, siekiant įvestos laikinos 200 eurų mėnesinės išmokos“, – skaičius komentuoja projekto vadovas profesorius Romas Lazutka.
Iki šiol darbo rinkoje chaoso, tyrėjų teigimu, nebuvo. Nedarbo rodikliai buvo pastovūs, po truputį krito. Spėjama, kad jei pandemija nebūtų užklupusi, šiuo metu šalyje nedarbo lygis siektų apie 6 proc.
„Tikėtina, kad pakilęs nedarbo lygis Lietuvoje išsilaikys ilgą laiką. Istoriniai duomenys rodo, kad kriziniais metais jis greitai išaugdavo, o po to mažėdavo lėtai. {...} Tikėtina, kad ir šį kartą jis gali išbūti aukštas gana ilgą laiką net ir pasibaigus pandemijai – užtruks laiko, kol darbdaviai vėl pradės samdyti daugiau. Todėl, jeigu ribojimai skatina nedarbo augimą, juos reikėtų taikyti labai atsakingai“, – sako R. Lazutka.
Bedarbių padaugėjo ir užsienyje
Spėta, kad ir užsienio šalyse taikytos kovos su pandemija priemonės turėtų atsiliepti ir užsienio šalių ekonomikai bei nedarbo lygiui. Nedarbo lygis kitose Europos šalyse kito panašiai. Pirmąjį ketvirtį kai kur augo, kai kur sumažėjo, antrą ketvirtį daugiausia didėjo, o trečią ketvirtį padidėjo visose šalyse.
Tačiau profesorius R. Lazutka pabrėžia, kad nedarbo lygis užsienio šalyse padidėjo nevienodai. Tai reiškia, kad 2020 m. buvo ir kitų veiksnių, dėl kurių nedarbas augo, ne tik pandemijos valdymui skirti ribojimai.
„Neigiamą įtaką galėjo turėti ir pati pandemija. Dalis žmonių sąmoningai nusprendė mažiau pirkti prekių ir paslaugų bijodami užsikrėsti, taip sumažindami vartojimą ir padidindami nedarbą. Dėl pandemijos ir įvairių ribojimų užsienyje galėjo sumažėti lietuviškų prekių užsienio paklausa ir kartu galėjo mažėti eksportuotojų nors samdyti darbuotojus.
Šalių ūkio struktūros nėra vienodos, todėl vienos – tos kurios turėjo mažesnę turizmo sritį arba kuriuose daugiau žmonių galėjo dirbti iš namų – buvo labiau atsparios ribojimams“, – komentuoja profesorius R. Lazutka.
Nedarbo lygis dėl pandemijos padidėjo beveik 2 proc.
Ieškant ryšio tarp nedarbo lygio ir ribojimų, buvo sukonstruotas modelis ir išvesta atskira nedarbo lygio skaičiavimo formulė. Formulė atsižvelgia ir į kitus įtakos nedarbui turinčius veiksnius, ne tik pandemijos valdymo priemonių ribojimus.
Kaip įtakos nedarbo lygiui turintys aspektai į lygtį įtraukti praėjusių ketvirčių ir ankstesnių metų rodikliai, vidutinis nedarbo lygis, trumpalaikiai ir ilgalaikiai ribojimų pokyčiai bei kiti rodikliai.
„Remdamiesi modeliu, nustatėme, kad ribojimai reikšmingai prisidėjo prie nedarbo lygio didėjimo. Tai, kad didesni ribojimai lėmė didesnį nedarbo lygį, matome nepriklausomai nuo pasirinktos duomenų imties“, – sako R. Lazutka.
Pagal šią specialią formulę apskaičiuota, kad pandemijos valdymui skirti ribojimai nedarbo lygį šalyje pakėlė 1,8 proc. Tyrėjų teigimu, daugiausiai įtakos nedarbui turėjo įvesti ribojimai, tačiau įtakos turėjo ir kiti reiškiniai, ne tik valstybės priimtos priemonės.
„Ypatingai problemiška tai, kad ribojimai buvo įvesti tuo pačiu metu, kai vyko pandemija, todėl atskirti ribojimų įtaką nuo kitų pandemijos veiksnių (gyventojų atsargumo, mažesnės paklausos ir kt.), galima tik dalinai. Kita vertus, nors modelis gali būti tobulintinas (pvz., bandyta daugiau modelio specifikacijų), gana patikimai galime teigti, kad ribojimai reikšmingai prisidėjo prie nedarbo lygio augimo“, – komentuoja R. Lazutka.
Reikalauja papildomų priemonių
Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad tyrimo tikslas nebuvo kritikuoti ribojimų. Tyrėjų teigimu, padidėjęs nedarbas tėra taikytų priemonių šalutinis rezultatas arba kaina, sumokėta sumažėjusiu gyventojų užimtumu.
„Tačiau ribojimų sukeltas nedarbas reikalauja papildomų priemonių, kurios sušvelnintų neigiamas nedarbo pasekmes. Tarp jų, pavyzdžiui, plačiai taikomos subsidijos prastovose esantiems darbuotojams, prailginta nedarbo išmokų mokėjimo trukmė, paskatos kurti su pandemijos ir karantino rėžimu suderinamas naujas darbo vietos. Taip pat, tai ir priminimas, kad ekonominės veiklos ir judėjimo apribojimus reikia įvesti labai atsakingai“, – apibendrina R. Lazutka.
Tyrimas atliktas pagal Lietuvos mokslo tarnybos rengiamą projektą „Socialinės politikos reakcijos į COVID-19 krizės pasekmes: nedarbo ir skurdo padėties analizė, tarptautinė patirtis ir rekomendacijos Lietuvai“ (P-COV-20-29) Vilniaus universitete.
Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. daugiau nei pusė bedarbių buvo vidurinį išsilavinimą turintys žmonės, 21 proc. bedarbių turėjo aukštąjį išsilavinimą, beveik 14 proc. bedarbių turėjo pagrindinį išsilavinimą. 1,4 proc. bedarbių neturėjo iš viso jokio išsilavinimo.
