Rugsėjo pradžioje skelbta, kad Vilniuje moteris nuskandino savo dvi mažametes dukras, manoma, kad ji ketino pakelti ranką ir prieš save. Ši tragedija atkreipė ne tik politikų, specialistų, bet ir žinomų žmonių dėmesį. Viena tokių, išdrįsusi papasakoti apie savo motinystės sunkumus, – žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė.
„Po tragiško įvykio Vilniuje man pačiai atėjo suvokimas, kad visgi mes visuomenėje per mažai ir stigmatizuotai suvokiame motinystę. Reikėtų pabrėžti, kad motinystė nėra tik depresija ar tik blogi pojūčiai. Iš tiesų tai yra visas spektras ir visų spalvų emocijos ir jausmai, kuriuos moterys ir tėčiai išgyvena, kai gimsta vaikelis. Tie jausmai yra patys įvairiausi“, – SADM spaudos konferencijoje sakė žurnalistė.
Ji pabrėžė, kad šiems jausmams ir emocijoms nėra galimybės pasiruošti, todėl natūralu, kad vaiko susilaukusi moteris patiria virsmą, kurio metu išgyvena daug iššūkių. Būtent taip po gimdymo nutiko ir pačiai D. Žeimytei-Bilienei.
„Mano istorija irgi yra apie pačias įvairiausias emocijas, apie pačius įvairiausius jausmus, kur aš tikrai kai kuriais atvejais negebėjau jų suvokti. Man tik vėliau atėjo supratimas, kas ten su manimi darėsi tuo metu. <...> Daug klausimų: ką daryti, kur kreiptis pagalbos, ar jos apskritai kreiptis, kam pasipasakoti, o ką apie mane pagalvos? Man atrodo, kiekviena moteris tapusi mama susiduria su tais pačiais klausimais“, – pasakojo žurnalistė.
Savo asmenine istorija ji pasidalijo socialiniuose tinkluose, kur atvirai prabilo apie ją užklupusius motinystės iššūkius. D. Žeimytė-Bilienė teigė nesitikėjusi gauti tiek atsakymų: jai aktyviai rašė moterys, kurios taip pat dalijosi išgyvenimais. Atviri pokalbiai virto judėjimu #aškalbėsiu.
D. Žeimytės-Bilienės teigimu, pagrindinė problema, kodėl pogimdyvinės depresijos simptomus pajutusios moterys nesikreipia pagalbos, yra ne pagalbos priemonių trūkumas. Žurnalistė įžvelgia kitą bėdą.
„Visgi, man atrodo, didžiausia problema yra išdrįsti pasisakyti ir pasipasakoti. Tokių moterų kaip aš – labiau matomų, labiau žinomų – misija yra nebijoti atskleisti savo istorijas“, – kalbėjo D. Žeimytė-Bilienė.
Tragedija, sukrėtusi Lietuvą: įtariama, kad motina norėjo nusižudyti upėje ir skandino savo vaikus
Rugsėjo 3 d. pasirodė sukrečianti žinia – Vilniuje moteris, kaip įtariama, nuskandino savo du mažamečius vaikus. Jai teismas skyrė psichologinę-psichiatrinę ekspertizę. Praėjus daugiau nei mėnesiui aiškėja daugiau tyrimo detalių.
Tyrimą vykdanti Vilniaus apygardos prokuratūra šiuo metu dar laukia žinios iš ekspertų, tiriančių moters sveikatos būklę.
„Laukiame ekspertų išvados. Dar negavome“, – naujienų portalui tv3.lt patvirtino bylos tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Gintas Vaičiūnas.
Jis patikino, kad savo vaikų nuskandinimu įtariama moteris prižiūrima psichiatrų.
„Ji Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje“, – teigė prokuroras.
Pasak jo, preliminari eskpertizės išvada, kad motinai reikalingas gydymas. Tačiau galutinę išvados formuluotę patikslins ekspertai.
„Laukiame tiksliai, kaip ekspertai suformuluos išvadas dėl jos psichinės būklės“, – pridūrė G. Vaičiūnas.
Apie tai, jog Vilniuje, Verkių gatvėje, Neries upėje pastebėta neadekvačiai besielgianti moteris ir vandenyje skęstanti dar trejų metų neturinti mergytė, pranešta rugsėjo 3 dieną, po 11 valandos.
Atvykusių greitosios medikų gaivintas vaikas mirė. Taip pat vandenyje rasta kita nuskendusi dar metukų nesulaukusi mergaitė.
Pirminiais policijos duomenimis, motina norėjo nusižudyti upėje ir skandino savo vaikus. Daugiau skaitykite paspaudę nuorodą.
Po šios tragedijos, medikai, politikai, visuomenininkai ėmė diskutuoti apie pagalbą pagimdžiusioms mamoms.
M. Navickienė: pogimdyvinė depresija „vis dar yra didelė stigma“
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, Lietuvoje pogimdyvinė depresija „vis dar yra didelė stigma“.
„Mamos vis dar jaučiasi nejaukiai kreiptis pagalbos, artimieji jaučiasi nejaukiai pripažindami, kad galbūt yra kažkas negerai“, – spaudos konferencijoje sakė ji.
Ministrė pabrėžė būtinybę stiprinti emocinės ir psichologinės pagalbos tinklą mamoms ir šeimoms, išgyvenančioms šiuos sunkumus, bei dėti tam visų institucijų pastangas.
„Pirmasis tūkstantis motinystės dienų – laikas, kai artimiausia aplinka susitelkusi ir išlaikydama budrumą tampa atrama mama ar tėčiu tapusiam žmogui. Raginu drąsiai kreiptis pagalbos, jei jaučiatės blogai. Tai yra visiškai normalu ir net būtina. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija padarėme didelį darbą, kad būtinos paslaugos būtų kuo arčiau emocinius sunkumus patiriančių mamų ir tėčių“, – sakė ministrė M. Navickienė.
A. Dulkys: oficiali diagnozių statistika neatskleidžia tikrojo sunkumų masto
Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, oficiali diagnozių statistika neatskleidžia tikrojo sunkumų masto, nes labai dažnai pogimdyvinės depresijos simptomai yra neatpažįstami arba ignoruojami.
„2022 m. pogimdyvinės depresijos diagnoze diagnozuota 41 asmeniui. Per vienerius metus vos 152 moterys. Tačiau pogimdyvinės depresijos simptomus jaučia beveik kas ketvirta mama“, – spaudos konferencijoje sakė A. Dulkys.
Anot ministro, Lietuvoje užfiksuojami atvejai, kai dėl sunkios emocinės būklės po gimdymo ar augindamos kūdikį moterys prieš save ar atžalą nukreipia destruktyvius veiksmus.
Dėl to naujame veiksmų plane ypatingas dėmesys skiriamas visuomenės ir specialistų pareigai bei gebėjimų stiprinimui laiku atpažinti pogimdyminės depresijos požymius ir suteikti reikiamą pagalbą.
Kas numatoma ministerijų veiksmų plane?
Sveikatos pasaugos ministerija skelbia, kas numatoma 2023–2026 m. veiksmų plane.
Medikų įgalinimas. Įgyvendinant veiksmų planą bus sukurta sistema, pagal kurią akušeriai, slaugytojai ir šeimos gydytojai turės paklausti nėščiųjų, mamų ir tėvų apie depresijos po gimdymo simptomus, juos įvertinti ir prireikus nukreipti pagalbos. Šiuo tikslu bus pakeisti teisės aktai, apmokyti ir metodine medžiaga aprūpinti specialistai. Planuojama, kad sistema pradės veikti nuo 2024 m. liepos 1 d.
Papildoma specialistų pagalba. Bus didinamas medicinos psichologų skaičius akušerijos stacionaruose. Planuojama įvesti naują paslaugą – specializuotą, tęstinį psichologinį konsultavimą, kai dėl komplikuoto ar nesėkmingo gimdymo susiduriama su psichologiniais iššūkiais. Jau dirbantys psichologai ir psichiatrai turėtų įgyti daugiau žinių, kaip tinkamai pagelbėti nėščiajai, gimdyvei ar mamai, geriau suprasti jos psichologinius poreikius ir medikamentų skyrimo specifiką.
Artimųjų pagalba. Planuojama ilgalaikė komunikacijos kampanija, kurios tikslas – stiprinti palankų požiūrį į tėvystę ir motinystę, žinias ir gebėjimus atpažinti, jog artimajam reikalinga pagalba.
Prevencinės psichosocialinės paslaugos. Nuo 2022 metų Lietuvoje teikiama nauja socialinių paslaugų rūšis – prevencinės socialinės paslaugos. SAM ir SADM sieks, kad daugumoje savivaldybių atsirastų savitarpio paramos grupės ir grupiniai užsiėmimai besilaukiančioms ir vaikus jau auginančioms šeimoms, siekiant paskatinti bendruomenių būrimąsi ir gerinti pasirengimo tėvystei žinias bei įgūdžius. Šios paslaugos bus pradėtos teikti nuo 2024 m. visuomenės sveikatos biuruose ir bendruomeniniuose šeimos namuose daugelyje savivaldybių.
Kompleksinės paslaugos šeimai – savivaldybėse nemokamai teikiamos paslaugos, skirtos asmens ir šeimos, patyrusios sunkumų savarankiškai spręsti iškilusias problemas gebėjimams stiprinti (savitarpio pagalbos grupės, šeimos ar asmens konsultavimas namuose, gimus kūdikiui, nustačius neįgalumą ar specialiuosius poreikius, šeimos mediacija, tėvystės mokymai ir kt.)
Šeimų lankymas namuose. Numatoma nuo 2025 m. gegužės 1 d. visoje šalyje išplėtoti šeimų lankymo namuose teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas, paslaugas. Nuo 2019 m. jos buvo teikiamos įgyvendinant bandomąjį projektą 16-oje savivaldybių. Paslaugos teikiamos šeimoms, patiriančioms kompleksinių sveikatos ar socialinių iššūkių, pirmąsias 1000 dienų, tai yra, nėštumo laikotarpiu ir iki vaikui sukaks dveji metai. Šias paslaugas teikia pagal specialią podiplominių studijų programą apmokyti akušeriai ir slaugytojai.
Iki šiol šeimo lankymo paslaugos buvo finansuojamos iš projektinių lėšų. Planuojama, kad 2024 m. gegužės mėnesio šis modelis būtų finansuojamas iš PDF.
Specialistų ugdymas. 2024 metais bus pradėti vykdyti mokymai socialinių paslaugų srities darbuotojams ir kompleksinių paslaugų šeimai teikėjams ir organizatoriams, stiprinant šeimos konsultavimą asmens namuose gimus kūdikiui, asmeniui nustačius neįgalumą ar specialiuosius poreikius. Numatoma apmokyti daugiau kaip 1000 specialistų.
Detaliau apie planuojamas veiklas ir priemones skaitykite 2023–2026 m. veiksmų plane čia.