Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro (PPPKC) duomenimis, per pirmąjį 2025 m. ketvirtį iš viso buvo užfiksuoti 3247 sukčiavimo atvejai, iš gyventojų išviliota virš 4 milijonų eurų, o iš viso pasikėsinta į 9,5 milijono eurų.
Siekdami apgauti gyventojus ir išvilioti jų lėšas, sukčiai nestokoja kūrybiškumo ir įvairiais būdais mėgina apgauti savo aukas.
R. Matonis teigia, jog šiais metais pastebima, jog auga ne tik sukčiavimo atvejų, bet ir iš gyventojų išviliojamų lėšų sumos, o kai kurios iš jų kartais siekia kelis šimtus tūkstančių eurų.
O vienas iš populiariausių aferistų veikimo būdų, pasak R. Matonio, tai skambučiai telefonu, apsimetant banko, policijos ar kitų įstaigų atstovais. Nuo tokių sukčiavimų dažniausiai nukenčia vyresnio amžiaus žmonės.
„Pavyzdžiui, šios paros (pokalbis vyko gegužės 27 d. – aut. past.) didžiausias nuostolis buvo moters, kuri prarado virš 70 tūkst. eurų. Jai paskambino nepažįstami asmenys, prisistatė policijos pareigūnais ir apgaulės būdu, neva jos dukra sukėlė eismo įvykį, iš jos išviliojo 71 tūkst. eurų“, – dalinasi policijos departamento atstovas.
PPKC nurodoma, jog per 2025 m. pirmąjį ketvirtį šis sukčiavimo būdas buvo 4 populiariausias per šį laikotarpį – iš viso užfiksuotas 171 toks atvejis. Tai taip pat ir vienas nuostolingiausių sukčiavimo būdų, per kuriuos vidutiniškai išviliota apie 6 tūkst. eurų, o iš viso – 1,1 mln. eurų.
R. Matonis pažymi, kad telefonu sukčiai taip pat dažnai siūlo investuoti į įvairias neva pelningas platformas, o patikėjusiems asmenims atsiunčia suklastotas nuorodas, prie kurių prisijungus išviliojami asmens elektroninės bankininkystės duomenys ir pavagiamos lėšos, esančio žmogaus sąskaitoje.
PPPKC duomenimis, investicinio sukčiavimo atvejų Lietuvoje per pirmąjį 2025 m. ketvirtį užfiksuota 353. Vidutiniškai išviliota apie 3 tūkst. eurų, o iš viso apie 1 mln. eurų.
O PPPKC teigimu, investicinis ir telefoniniai sukčiavimo būdai kelia didžiausią grėsmę gyventojų finansams. R. Matonis taip pat priduria, kad dažnai nuo apgaulingų siūlymų investuoti į įvairias platformas ar kriptovaliutas nukenčia jaunesnio amžiaus žmonės.
Dažniausias sukčiavimo būdas – suklastotos žinutės
Visgi pats populiariausias sukčių veikimo būdas išlieka netikrų elektroninių laiškų ir SMS žinučių siuntimas. PPKC dalinasi, jog tokių suklastotų žinučių per 2025 m. pirmąjį ketvirtį užfiksuota net 1581 atvejis.
Vidutiniškai šiuo aferistų veikimo būdu išviliota 350 eurų, o iš viso per šį laikotarpį patirta 500 tūkst. eurų nuostolis.
R. Matonis taip pat atkreipia dėmesį, kad siųsdami suklastotas žinutes, apgavikai veikia panašiu principu, kaip ir telefoninių sukčiavimų metu, kuomet apgaule gyventojai galiausiai yra nukreipiami į suklastotus puslapius.
Policijos departamento atstovas pažymi, kad piktavaliai taip pat ieško ir naujų būdų, kaip apgauti gyventojus. Pavyzdžiui, užsienyje pastebima, jog vis dažniau aferistai pasinaudoja dirbtinio intelekto pagalba ir pakeičia savo balsą ar išvaizdą. Tiesa, tokių sukčiavimo atvejų Lietuvoje kol kas dar nefiksuota.
„Tokie bandymai sukčiauti vyksta, bet oficialiai nukentėjusių žmonių dar tokio atvejo neturime. (...) Bendradarbiaudami su kolegomis kitose šalyse, tikrai matome, kad tokių bandymų yra ir turbūt čia tiktai laiko klausimas, kada jie prasidės ir Lietuvoje.
Ką matome dabar, tai tikrai, kad sukčiavimai jau vyksta automatizuotu būdu. Tai yra, sukčiai ne fiziškai siunčia laiškus po vieną, bet automatizuotai išsiunčiama keliems šimtams tūkstančių žmonių tokie patys laiškai ir laukiama, kas iš jų užkibs. Taip pat ir su skambučiais yra sugeneruojama taip, kad iškart skambinama keliems tūkstančiams žmonių“, – pasakoja policijos departamento atstovas.
Dauguma sukčiavimo atvejų įvyksta iš užsienio šalių
Gyventojai turėtų išlikti budrūs ir dėl to, kad sukčiavimo atvejus ištirti yra gana sudėtinga – pasak R. Matonio, tyrimai rodo, kad išaiškinti pavyksta tik apie 20 proc. tokių nusikaltimų.
Policijos departamento atstovo teigimu, taip yra todėl, kad daugiausiai sukčiavimai yra vykdomi iš užsienio šalių.
„Labai daug sukčiavimų yra iš Ukrainos ir tas bendradarbiavimas su kolegomis kitose šalyse pakankamai ilgai užtrunka. Jeigu kalbėti, pavyzdžiui, apie Ukrainą, tai jiems dabar tai tikrai nėra prioritetinė sritis ir jie visi susikoncentravę į vykstantį karą. Ir tie tyrimai tikrai yra nustumiami į antrą planą ir pakankamai ilgai vyksta ir tie susirašinėjimai, ir atsakymai į užklausas“, – aiškina R. Matonis.
Be to, R. Matonis pastebi, kad dažnai nuo finansinių nusikaltėlių nukentėję asmenys teigia, kad į jų pinkles įkliūva net ir tada, kai yra girdėję apie sukčių veikimo būdus.
„Deja, tuo metu, atrodo, žmogus tarsi hipnotizuojamas, spaudžiamas greitai priimti sprendimą, jis neturi su kuo pasitarti, nes sukčiai neleidžia padėti ragelio. Jie spaudžia žmogų greitai, „čia ir dabar“ priimti tą sprendimą.
Tai žmogus tiesiog susijaudina, efekto būsenoje priima tą sprendimą, padaro tai, kas yra prašoma arba kartais net reikalaujama. Ir paskui tiktai jis susivokia, kad tai tikrai buvo sukčiai ir tikrai apie tokius bandymus jis yra girdėjęs anksčiau“, – pasakoja R. Matonis.
Pašnekovas taip pat priduria, jog daugiausiai sukčiavimai, pavyzdžiui, telefoninių skambučių metu, yra vykdomi rusų kalba.
„Kai klausiame (nukentėjusiųjų – aut. past.) ar neatrodė keista, kad sukčiai prisistato iš lietuviškos valstybinės institucijos ir kalba rusų kalba, tai sukčių paaiškinimai būna pakankamai logiški ir įtikinantys.
Pasako (sukčiai – aut. past.), kad nukentėjusysis pildydamas paraišką ar kokius nors duomenis pažymėjo varnelę, kad moka rusų kalbą. Dar vienas iš paaiškinimų būna, kad yra labai daug pabėgėlių iš Ukrainos ir jie dabar yra įdarbinti, dar nemoka lietuvių kalbos, kalba rusiškai“, – apie sukčių gudrybes pasakoja R. Matonis.
Pasidalino patarimais, kaip išvengti sukčių aferų
R. Matonis taip pat pasidalino ir keliais patarimais, ką reikėtų daryti, jog gyventojai išvengtų sukčių pinklių. Pirmiausia, policijos departamento atstovas akcentuoja, jog paskambinus nepažįstamam numeriui ir išgirdus, jog jis kalba rusų kalba, rekomenduojama nutraukti skambutį.
„Jeigu skambina visiškai nepažįstamas asmuo ir pradeda kalbėti rusiškai, tikrai didelė tikimybė, kad tai yra sukčius“, – sako R. Matonis.
Policijos departamento atstovas taip pat primena jokiu būdu nespausti atsiųstų įtartinų nuorodų.
„Jeigu jums atsiunčia nuorodą, kad ir kas ten parašyta, ar kad jūsų siunta užstrigo, ar kad atėjo laiškas, ar kad jums Valstybinė mokesčių inspekcija turi pervesti permoką, ar kad reikia patikslinti deklaraciją, tai tikrai jokių nuorodų nereikėtų spausti.
Reikėtų eiti į tos institucijos interneto svetainę, žiniatinklyje susivesti tos institucijos adresą ir informaciją tikrinti per oficialų puslapį“, – pabrėžia R. Matonis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
