Prievolė tvarkyti paciento duomenis E. sveikatoje atsirado 2018 m., tačiau psichikos sveikatos duomenų tvarkymo pradžia buvo atidėta, kol tam bus sudarytos techninės galimybės E. sveikatos sistemoje. Psichikos sveikatos posistemė šiuo metu yra testavimo stadijoje ir pradės veikti šiemet, apie tai Sveikatos apsaugos ministerija informuos atskiru pranešimu.
Kai įsigalios pokyčiai, tuos duomenis, kuriuos gydytojai šiuo metu suveda į įstaigų vidines informacines sistemas arba popierinius blankus – paciento nusiskundimus, anamnezę, tyrimo plano aprašymą, taikytą gydymą, gydymo rekomendacijas ir kt., jie turės vesti į E. sveikatos sistemą. Duomenų suskaitmeninimas ir jų saugojimas vienoje sistemoje padės užtikrinti paciento gydymo tęstinumą, kad ir kur jis lankytųsi, nes gydytojas bus geriau informuotas apie paciento sveikatos būklę ir jo ligos istoriją. Tai ypač svarbu skiriant vaistus, nes E. sveikatoje gydytojas gali patikrinti, kaip skirtingi paciento vartojami vaistai sąveikauja tarpusavyje.
Atsižvelgiant į psichikos sveikatos duomenų jautrumą, jų matomumas E. sveikatoje bus ribojamas. Be paties paciento, visus jo psichikos sveikatos duomenis galės matyti tik gydytojai psichiatrai. Šeimos gydytojui bus matoma tik dalis psichikos sveikatos duomenų: diagnozė, tyrimai, gydymas, rizikos veiksniai, tačiau nebus matoma paciento anamnezė (detalus sveikatos sutrikimo aprašymas). Pats pacientas galės patikrinti, koks specialistas ir kada peržiūrėjo jo psichikos sveikatos duomenis.
Pacientai neturėtų nerimauti, kad nebeliks galimybės anonimiškai pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu. Kaip ir iki šiol, anonimiškai užsiregistruoti konsultacijai bus galima Išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistemoje, pvz., esant nustatytoms tam tikroms diagnozėms – lengvai ir vidutinei depresijai, neuroziniams sutrikimams, valgymo sutrikimams ir pan. Tokiais atvejais pacientui IPR sistemoje sugeneruojamas unikalus paciento kodas, kuris neatskleidžia paciento sveikatos duomenų ir konsultacijos duomenys E. sveikatoje neatsispindi.
Siekia mažinti psichikos sveikatos sutrikimų stigmą
Sveikatos apsaugos ministerija nuosekliai vykdo psichikos sveikatos sutrikimų stigmos mažinimo politiką, kad gyventojai nebijotų dėl jų kreiptis į specialistus, o patys sutrikimai netaptų kliūtimi gyventojų darbui arba pomėgiams. Pvz., nemaža dalis lengvesnių psichikos sveikatos sutrikimų jau nebėra kliūtis vairuoti automobilį, dirbti statutiniu pareigūnu arba turėti ginklą. Atsisakyta daugybės su psichikos sveikata susijusių ribojimų tokioms profesijoms, kaip gydytojai, slaugytojai, vaistininkai, teisėjai, notarai, advokatai ir kt. Plačiau: Teisių ribojimai - Pagalba sau.
Keisti gyventojų neigiamas nuostatas psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų atžvilgiu padeda jau keletą metų Lietuvoje vykdoma informacinė kampanija „Žvelk giliau“, taip pat psichikos sveikatos ambasadorių programa, kurios dalyviai, praeityje patys susidūrę su psichikos sutrikimais, dalijasi savo išgyvenimais ir patirtimi bendruomenėse, žiniasklaidoje ir individualiai.
Plečiamos galimybės gauti specialistų pagalbą, ir ne tik gydymo įstaigoje. Visuomenės sveikatos biuruose visose Lietuvos savivaldybėse teikiamos Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos. Sveikatos ir klinikiniai, konsultavimo ir švietimo psichologai teikia iki 6 individualių anoniminių psichologo konsultacijų, organizuoja grupinius užsiėmimus – streso įveikos, emocijų atpažinimo ir išraiškos ir kitomis temomis, savitarpio pagalbos grupes.
Psichikos sveikatos specialistų pagalbą galima gauti daugelyje poliklinikų. Šalyje veikia 116 pirminio lygio psichikos sveikatos centrų, kur paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, medicinos psichologas, o nuo šių metų liepos 1 d. – ir atvejo vadybininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
