Prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su juo aptars būsimą NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, paramą Ukrainai.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė ilgai vykdytos neprisijungimo politikos ir 2022 metų gegužės mėnesį pateikė prašymą prisijungti prie karinio aljanso.
Tačiau Turkija blokuoja šias paraiškas, kaltindama Švediją tuo, kad ji suteikia prieglobstį, jos nuomone, „teroristams“, ypač Kurdistano darbininkų partijos nariams.
Pastaruoju metu įtampą pakurstė Švedijoje vykusi protesto akcija, kurios metu sudegintas Koranas.
Lietuva tikisi, kad Švedija ir Suomija Vilniuje vyksiančiame NATO susitikime jau dalyvaus kaip pilnateisės narės.
Valstybių vadovai taip pat kalbėsis apie sankcijų Rusijai ir Baltarusijai klausimus, Švedijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetus, bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje ir energijos kainų klausimus.
Lietuva ir Švedija pastaruoju metu nesutaria dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis. Dėl to šalys kreipėsi į Europos Komisiją, prašant šios tarpininkavimo.
ES energetikos ministrai pernai rugsėjį nusprendė, kad bus perskirstomos pigiai vėjo, saulės, branduolinę ar vandens energiją bei rusvąją anglį gaminančių įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.
Reglamente teigiama, jog tarp 100 proc. nuo elektros importo priklausančios ir pagrindinės elektrą jai eksportuojančios šalies iki 2022 metų gruodžio 1 dienos padedant Komisijai, turi būti pasirašyta sutartis dėl pasidalijimo surinktomis perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis.
Šalys kol kas jos nėra pasirašiusios.
