Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir diplomatas Albinas Januška atsakė, kiek tikėtina, jog šios šalys sutrukdys Švedijos prisijungimui.
Pone Januška, ar sutinkate, kad mes judame link to, jog esant reikalui mus gintų ir Lenkija?
A. Januška: Aš tikiuosi, bet čia aktyviau turėtų įsijungti ir prezidentas. Jis turi pagaliau padaryti kažką tai esminio, o ne tik tai kalbėti. Tai, ką jis turi su Dūda ir Liublino trejetuku, reikia stiprinti ir čia prezidentas turėtų būti aktyvesnis, nes, ką mes išgirdome, juk Liublino trejetukas irgi pasirašė rimtą deklaraciją. Ten yra parašyta rimtų dalykų, tame tarpe ir apie regioninį stiprinimą, kad reikia suteikti saugumo garantijas NATO vadovų susitikime Ukrainai.
Prezidentas Dūda tą yra pasakęs ir viešai, ir NATO generaliniam sekretoriui, kad trys prezidentai mano, kad reikia, jog taip būtų, todėl reikia toliau važiuoti šita kryptimi. Aš suprantu, kad viskas dabar remiasi ant Vokietijos lyderystės ir tikrai yra ambicingų planų dėl greito reagavimo padalinių, kurie turi būti Rytų Europoje.
<...> Aš sakyčiau, kad mes vienu tempu gyvename, bet Europa gyvena dar kitu tempu, ir kai aš išgirstu, kad net mūsų kariuomenės vadas kalba apie NATO gynybos planus ir mini 2025 metus, tai neramina, nes gali būti, jog tų metų mes neturime. Aš suprantu, kad yra daroma daug ir kad labai sudėtinga pakeisti Europą ir NATO, bet gal tada reikia aktyviau dirbti su Amerika. Iš esmės Amerika ir suformuos tikrąją Vilniuje vyksiančio NATO vadovų susitikimo dienotvarkę, kiek jie galės padėti Ukrainai.
Taip pat mūsų gynybos klausimas turėtų būti akcentuojamas iš naujo, nes visi iki šiol kalbėjo, kad Baltijos šalys yra sunkiai ginamos, o tai yra viliojantis dalykas Putinui, jeigu jis sugalvotų padaryti provokaciją ir patikrinti NATO. Jūs paminėjo ir Turkijos elgesį dėl Švedijos, tai aš tikiu, kad Amerika turi kažkokį planą išgelbėti šią situaciją po vienaip ar kitaip pasibaigsiančių rinkimų Turkijoje, jog Vilniuje bus priimta Švedija. Jei ji nebus priimta, tada mes tikrai esame didelėje problemoje ir su NATO 5 straipsniu.
Tada reikia galvoti, ar gali būti NATO koalicija, kuri gintų Lietuvą be NATO bendro sutarimo, nes mes galime neturėti Turkijos, Vengrijos ar kitos valstybės pritarimo. Reikia žiūrėti į NATO koaliciją, kuri veiktų besąlyginio reflekso principu, kad būtų aiškus, viešas pareiškimas Putinui, jog jeigu bus kažkokie veiksmai iš jo, jis sulauks karinio smūgio, o ne sekti pasakas apie sankcijas.
Pone Kasčiūnai, ar jūs pritariate, jog Turkija arba Vengrija gali vetuoti Švedijos priėmimą į NATO?
L. Kasčiūnas: Dėl Suomijos ir Švedijos – sutinku dėl blogiausio scenarijaus, ką gerbiamas Albinas minėjo. Negalime to atmesti, bet aš optimistas ir tikiu. Pirmiausia palaukime rinkimų, aišku, po jų irgi gali būti, kad vieni nepripažins pergalių ir pan., bet, kad ir kaip ten susiklostys, amerikiečiai užguls. Yra viena labai stipri korta – „F-16“.
Tai manote, kad lemtingą akimirką pas sprendimas bus priimtas?
L. Kasčiūnas: Taip, mes dar turėsime 1,5 mėnesio. Nuo rinkimų iki mūsų vadovų susitikimo mes turime laiko.
Daugiau apie tai išgirskite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
