Įsiveržę į Ukrainą rusai galimai siekė ne tik sugrąžinti šią šalį į savo įtakos zoną, bet ir pakeisti Europos saugumo tvarką. Jiems tai pavyko – tik ne taip, kaip tikėjosi.
Gavo tai, ko nesitikėjo
Rusijos puolimas suvienijo NATO ir gerokai padidino jos plėtros tikimybę. Suomijai ir Švedijai įstojus į Aljansą, o jos, atrodo, tai tikrai padarys, jos atneš daug naujų karinių pajėgumų. Karine prasme regionas sustiprės, geopolitinis kraštovaizdis – pasikeis. NATO ir Rusijos siena – pailgės.
Karo Ukrainoje baigtis vis dar nežinoma. Neįmanoma prognozuoti, kokia šalis bus Rusija ateityje, bet pavojinga ji, matyt, išliks visada. Ir ši realybė iš esmės keičia Helsinkio ir Stokholmo saugumo aspektus.
Suomija ir Švedija norą įstoti į Aljansą pareikš gerokai prieš birželio pabaigoje Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas yra sakęs, kad numatomas gana greitas stojimo procesas, tačiau ratifikavimas tarp visų 30 valstybių narių dar užtruks.
Rytų Europos studijų centro organizuotoje diskusijoje Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė, profesorė Margarita Šešelgytė ir Suomijos tarptautinių santykių instituto tyrėjas Eoin McNamara aptarė karščiausias naujienas Suomijos prezidentui Sauli Niinisto ir premjerei Sanna Marin pareiškus paramą šalies stojimui į NATO. Manoma, kad oficialus prašymas bus paskelbtas pirmadienį.
Pasak M. Šešelgytės saugumo situacija regione blogėja nuo 2008 metų, nors daug kas to nematė.
„Tiesa, tie, kurie situacija domėjosi, matė, kad saugumo situacija blogėja, Rusija – agresyvėja. Visgi niekas nesitikėjo, kas Putinas ryšis tokio plataus masto karui, tokiam dideliam išpuoliui“, – kalbėjo profesorė.
Pasak jos, Rusijai ėmus siautėti Ukrainoje saugumo supratimas Baltijos ir Šiaurės šalyse iš esmes pasikeitė, suprasta, kad tokio atgrasymo ir pajėgų, kurios yra dabar – nebepakanka. O ir racionalumo, paskaičiavimų, siekio suprasti Rusijos taktiką – neužtenka, nes ta šalis ėmė elgtis nenuspėjamai.
„Reikia suvokti, kad priešas gali elgtis nenuspėjamai. Ukraina to nenumatė, turėti paskaičiavimai vertė manyti, kad pulti šalį neracionalu, bet vyko visai kitaip.<...> Todėl dabar mes irgi negalime taikyti racionalumo kriterijų kalbant apie Rusiją, negalime galvoti, kad ji elgsis vienaip arba kitaip. Tai pakeitė ir Suomijos bei Švedijos suvokimą apie saugumą regione“, – svarstė M. Šešelgytė.
Suomiai ir švedai į NATO krepšelį idėtų daug
Pasak Suomijos politikos tyrėjo E. McNamara šiai šaliai įstojus į NATO, Aljansas ir visas Baltijos ir Šiaurės šalių regionas gerokai sustiprėtų, nes suomiai atsakingai žiūri į šalies gynybą.
„Suomija yra gerai informuota, ta šalis turi stiprią žvalgybą, karinę žvalgybą. Ir jie mato, kaip keičiasi jėgų balansas, tai ir lėmė jų sprendimą. Jie turi stiprias oro pajėgas, turi nemažai naikintuvų, gana stiprų laivyną. Tai šalis, kuri gana greitai gali mobilizuoti daug žmonių, jų šauktinių sistema labai gerai veikia, todėl išsyk gali mobilizuoti apie 280 tūkst. vyrų, o paskelbus masinę mobilizaciją susirinktų ir 900 tūkst. žmonių. Suomiai taip pat turi stipriausią artilerija Europoje, o tai, matome, labai svarbu. Jie pasiruošę sutikti ugnį ugnimi“, – pasakojo mokslininkas.
Anot jo, nenuostabu, kad Suomija ir Švedija būtent dabar nori jungtis prie NATO.
„Net 2008 metais Gruzijoje, vėliau Kryme ir Donbase Rusija žengė apskaičiuotus žingsnius, žinojome kokie jų limitai, o dabar nežinome. Putinas meta vis daugiau resursų. Tai gąsdina, žmonės. Jaučiame, kad nors ir yra stiprūs, suomiams reikia žinojimo, kad niekada daugiau nebus vieni, tai ką puikiai supranta ir Baltijos šalys. Jiems reikia ir branduolinės garantijos, prevencija geriau nei karas, todėl žiūrėdami į Ukrainą niekas, o suomiai ypatingai, to nenori. Jie nenori taip rizikuoti, ypatingai, kai gali prisijungti prie NATO“, – kalbėjo E. McNamara.
Rusai baugins suomius ir švedus
Jis pripažįsta, kad Rusija tikrai erzins ir gąsdins suomius ir švedus, šiems laukiant galutinio prisijungimo prie NATO.
Galima tikėtis visokių smulkių išpuolių. Visi tam Suomijoje pasiruošę. Kaip ir dezinformacijai. To galima laukti per kelis kitus mėnesius. Suomių visuomenė gerai pasiruošusi, nes stojimo ratifikavimas truks iki pusantrų metų. Suomiai pasiruošę tą laiką atstovėti, jie geriau pasiruošę nei švedai, bet mes gauname gerų žinučių iš Vakarų, tarkime Jungtinės Karalystės, yra saugumo garantijų iš ten“, – svarstė jis.
TSPMI profesorė pritarė, kad Rusija tikrai ramiai nesutiks Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO. Dar ir dėl to, kad keisis jėgų pusiausvyra Kolos pusiasalyje, Kaliningrade ir Baltijos jūroje.
„Sunku spėti, kokia Rusijos reakcija bus, nes ji kraujuoja Ukrainoje ir gali tam tikrus regionus imti dar smarkiau militarizuoti, tarkime Arktį. Tai didelis galvos skausmas Šiaurės šalims, niekas nežino, kaip bus. Tai gali būti naujų konfliktų šaltinis. Tai, kad suomiai ir švedai jungiasi prie NATO keičia situaciją ir Arktyje.
O Rusija per kelis kitus metus Arktyje gali neturėti daug jėgų kažką keisti iš esmės. O štai Kaliningrado militarizacija mums visada buvo didelis galvos skausmas. Tai silpna vieta mūsų gynyboje, kyla klausimų, kur reikia kreipti daugiau dėmesio ar tai į Suvalkų koridorių, ar į Kaliningradą. Visgi prisijungus švedams ir suomiams situacija keisis, nes rusus bus galima „uždaryti“ jūroje. Žinoma, neaišku kokios reakcijos sulauktume, bet galimybės veikti mums tikrai didėja“, – svarstė M. Šešelgytė.
Mus jungia Rusijos grėsmė
Tam pritarė ir E. McNamara, patikinęs, kad niekas taip nejungia Šiaurės šalių ir Baltijos šalių, kaip Rusija. <...> Prisijungus suomiams ir švedams galios balansas pasikeistų, padaugėtų tiekimo linijų, pagreitėtų mobilizacija ir kilus pavojui Kolos pusiasalyje ar Suvalkų koridoriuje reakcijos būtų greitesnės, galimybių gintis – daugiau. <...> Dabar rusai negali ilgai stovėti pasiruošę Kaliningrade ar Koloje, jie persitempę ir nukraujavę, matysime erzinimą, bet kiek jie gali parodyti jėgos – klausimas“, – sakė saugumo ekspertas.
Pasak M. Šešelgytės, galima NATO plėtra, bet ne tokia, kaip dabar vyksta, buvo viena iš priežasčių pulti Ukrainą. Bet apie Šiaurės šalis rusai negalvojo, jie tiesiog norėjo pribaigti Ukrainą.
Akivaizdu, pasak profesorės, kad rusai nenumatė tokio karo posūkio, o suomiai ir švedai vos pamatę, kas darosi Ukrainoje suprato, kad dabar puikus laikas prisiglausti po NATO skėčiu. Taip mano ir šių šalių visuomenės, kur palaikymas NATO per mėnesį šoktelėjo į neregėtas aukštumas.
Ji taip pat pritarė, kad trukdžių įstoti į NATO šioms šalims neturėtų būti, nors ratifikacijos procesas gali užtrukti, o tą laiką Rusija tikrai išnaudos.
„Rusija negali daryti nieko didelio, bet jie specialistai padaryti kažką mažo ir šlykštaus“, – sakė M. Šešelgytė.
Jai pritarė ir E. McNamara, ant jo, Rusija tikrai parodys nepasitenkinimą, bet suomiai ir švedai tam pasiruošę. Suomiai visada žinojo, kad yra pasienio valstybė, todėl elgėsi atitinkamai, retai kada siųsdavo savo pajėgas į užsienį, visada „laikydavo ranką ant pulso pasienyje“.
O štai švedai drąsiai dalyvavo tarptautinėse misijose, buvo aktyvus Irake, Libijoje ir Afganistane, todėl dabar turės daugiau dėmesio skirti vidaus gynybai, išmokti apsisaugoti viduje. .
