Reaguodamas į naujausias žinias apie paminklo iškėlimo procesą, A. Nemunaitis dalijasi režisieriaus Oskaro Koršunovo žodžiais apie viešą diskusiją dėl Salomėjos Nėries kūrybinio palikimo. Politiko teigimu, kalbos apie poetę ir kultūrinius simbolius naudojamos nukreipti dėmesį nuo svarbiausių politinių klausimų.
„Šalyje, kurioje politikai vengia išslaptinti KGB sąrašus, vaidinama, kad vykdoma desovietizacija.
Puikiai pasisakė Oskaras Korshunovas:
„Ką reiškia griauti Salomėją? Tai reiškia griauti esminį daugelio lietuvių indentiteto kultūrinį pagrindą. Šaunioji mažuma gali kiek nori šaipytis iš Dainų šventėj šimtą tūkstančių traukiančių ,,Mūsų dienos tai šventė“, bet tai nieko nekeičia daugelio širdyse.
Aš pats, didžiausią poetinę ir dramatinę patirtį išgyvenau, kai man mama skaitė Salomėjos ,,Eglę žalčių karalienę„. Gal todėl man ir gaila poetės, nes buvo gaila išdavikės Drebulės, taip baisiai prakeiktos savo motinos.
Galima galvoti, kad Eglė tai pati tėvynė ir mes dabar su Salomėja turim pasielgti, kaip Eglė su Drebule ir kitais savo vaikais. Bet ar tikrai turim tapti nebiliais medžiais?
Bet kalba juk ne apie poeziją, bet politiką. Tai ar politiška dabar imtis poezijos reikalų ir akivaizdu eilinį kartą skaldyt? Dabar, kai reikia imtis dalgių,kad ginti tėvynę, o ne kapotis tarp savęs, kai vienybė reikalinga, kaip niekada“, – rašo jis.
Iškėlimas prasidės rudenį
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad pagrindinis poetės Salomėjos Nėries paminklo iškėlimo procesas prasidės rudenį.
Taip sekmadienį miesto vadovas kalbėjo LRT laidoje „Savaitė“, be kita ko nurodęs apgailestaujantis, kad paminklą teks iškelti.
„Pagrindinis procesas prasidės tik rudenį, iki to laiko mes tikrai jokių veiksmų nesiimsime“, – nacionaliniam transliuotojui sakė V. Benkunskas.
Jis pažymėjo, kad gavus pirmą Desovietizacijos komisijos sprendimą dėl paminklo, savivaldybė jai atrašė siūlydama persvarstyti iškėlimą, ragindama ieškoti alternatyvios meninės raiškos, kuri leistų papasakoti tragišką S. Nėries gyvenimo istoriją, jos kūrybą atskiriant „nuo to konteksto dėl visos juodosios pusės“.
„Bet gavome pakartotinį sprendimą, kad nieko mes nekeisime ir sprendimą reikia vykdyti. Šiuo atveju, gaila, nes man atrodo diskusija buvo reikalinga ir mes tikrai galėjome rasti kitų sprendimų“, – kalbėjo V. Benkunskas.
„Pati komisija, kuri priėmė sprendimą, šiek tiek padarė klaidą vengdama diskusijos su suinteresuotomis šalimis, tiesiog surašė ir atsiuntė sprendimą mums“, – pažymėjo jis.
Pasak mero, Vilnius jau buvo padaręs darbus dėl S. Nėries vardo gatvių, mokyklos pavadinimo keitimo ir paminklo Vilniaus gatvėje nukėlimo neketino inicijuoti.
Kaip rašė BNS, pernai rugpjūtį sostinės politikai nutarė S. Nėries gatvei suteikti Vėtrungės vardą, gegužę S. Nėries gimnazijai nusprendė suteikti Vyčio pavadinimą.
Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė anksčiau BNS sakė, kad S. Nėries skulptūra bus eksponuojama muziejiniais tikslais, dėl jai tinkamos vietos pasitarus su biusto autoriaus, S. Nėries artimaisiais, suinteresuotomis institucijomis.
Skulptoriaus Vlado Vildžiūno ir architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio sukurtas poetės paminklas-biustas pastatytas 1974 metais, 1993-iaisiais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Protestuojant prieš planuojamą paminklo iškėlimą šeštadienį prie jo surengti poezijos skaitymai.
Renginyje dalyvavę kultūrininkai BNS sakė pasigendantys gailestingumo S. Nėriai, ragino nenukeliant paminklo jį papildyti svarbia informacija, racionaliai priimti traumas, ne slėpti jas.
Vadinamoji Desovietizacijos komisija savivaldybei iškelti paminklą rekomendavo pernai rugpjūtį, vėliau tai numatantį sprendimą priėmė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys.
Taip komisija nutarė konstatavusi, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.
Ji drauge su kitais rašytojais kūrė ir sovietų valdžią šlovinančią poeziją bei prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
Sprendimą teismuose ginčiję poetės anūkė Salomėja Bučaitė ir Lietuvos meno kūrėjų asociacija sulaukė kelių jiems nepalankių nutarimų, dar ne visi teisiniai procesai užbaigti.
Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo 2023-iųjų gegužės. Pagal jį iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių, viešųjų objektų pavadinimai, kiti simboliai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
