„Aš esu politikas ir galiu sau leisti gyventi kaip aš noriu. (...) Jei politikai norės su manimi pasišnekėti, tai turbūt jie turės ieškoti tų sąlyčio taškų, kaip su Žemaitaičiu susėti ir pasišnekėti. Ne man reikia, ne aš formuoju Vyriausybę, ne aš formuoju opoziciją, ne man reikalingas koks ministras ar komiteto pirmininkas. Čia jau jų rankose šitas reikalas“, – Eltai teigė R. Žemaitaitis.
„Nemuno aušros“ vadovas purtosi jam metamų kaltinimų antisemitizmu, o savo kritikams pasiūlė pasimokyti teksto suvokimo pagrindų.
„Man nereikia nieko atsiprašyti, o kas moka skaityti mano tekstus, tas ir perskaito. O kas turi su teksto suvokimo problemų, tai jau yra jų bėdos“, – atsakė R. Žemaitaitis.
„Reikia žiūrėti visumą, o ne atskirą sakinio dalį, nes aš aiškiai pasakiau – dar vienas gyvulys, be Vladimiro Putino yra Benjaminas Netanyahu. Jau teksto pradžioje aš aiškiai visą dėmesį sukoncentravau į B. Netanyahu ir Izraelio vyriausybę“, – akcentavo jis.
R. Žemaitaitis: Lietuva per maža, kad galėtų prisirišti tik prie kairės, ar prie dešinės
Viešojoje erdvėje verdant diskusijoms apie būsimos valdančiosios koalicijos formavimą ir „Nemuno aušros“ vietą joje, R. Žemaitaitis teigia pilnai nesitapatinantis nei su kairiosiomis, nei su dešiniosiomis ideologijomis, o politikoje pirmiausia besilaikantis pragmatinio požiūrio.
„Aš į politiką žiūriu kaip į gyvenimą, nes gyvenimas yra tėkmėje. Lietuva kaip valstybė yra per daug maža, kad galėtų prie dešiniųjų ar kairiųjų prisirišti“, – teigė R. Žemaitaitis.
„Aš tiesiog žiūriu į darbą politikoje labai pragmatiškai – tu negali būti absoliučiai pririštas prie vienos politinės ideologijos. Yra įvairūs nacionaliniai klausimai, pavyzdžiui, jei mes kalbame apie migraciją, ji visiškai kardinaliai prieštarauja kairiajai logikai. Migracijos klausimas yra daugiau dešiniųjų“, – sakė jis.
R. Žemaitaičio politinė kelionė: nuo „Tvarkos ir teisingumo“ iki „Nemuno aušros“
R. Žemaitaitis į Seimą išrinktas jau penktai kadencijai. Pirmą kartą į parlamentą politikas pateko 2009 m. lapkritį, kai Šilutės-Šilalės vienmandatėje apygardoje įveikė konservatorių Joną Gudauską. Šioje, dabar vadinamoje Kelmės-Šilalės vienmandatėje apygardoje, politikas vėliau triumfavo dar 4 kartus, nepaisant kintančios partinės priklausomybės.
Per 2016 m. Seimo rinkimus R. Žemaitaitis vedė partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą. Po rinkimų atsistatydinus partijos pirmininkui Rolandui Paksui, R. Žemaitaitis perėmė šias pareigas, tapęs laikinuoju partijos vadovu. 2018 metais galutinai išsiskyrė jo ir R. Pakso keliai, pastarajam palikus „Tvarką ir teisingumą“.
Po 2019 m. prezidento rinkimų, „Tvarka ir teisingumas“ frakcija prisijungė prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedamos valdančiosios daugumos, o R. Žemaitaitis tapo Seimo vicepirmininku. Po 2 mėnesių „tvarkiečių“ frakcija skilo, ją palikus visiems frakcijos nariams, išskyrus R. Žemaitaitį ir Kęstutį Bartkevičių. 2019 m. lapkritį R. Žemaitaitis buvo atstatydintas iš Seimo vicepirmininko posto.
2020 m. partija „Tvarka ir teisingumas“, kartu su Artūro Zuoko ir Artūro Paulausko vedamais politiniais judėjimais susijungė į partiją „Laisvė ir teisingumas“, kurios pirmininku išrinktas R. Žemaitaitis. 2023 m. gegužę jo narystė partijoje buvo sustabdyta dėl tautinę nesantaiką kurstančių pasisakymų socialinėje erdvėje.
2023 m. gegužės 8 dieną prieš R. Žemaitaitį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamo viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones. Politikas savo antisemitiniais pareiškimais ne kartą papiktino tarptautinę bendruomenę. Jis apkaltino žydus esą vykdžius „lietuvių holokaustą“, viešai dalijosi antisemitiniais pareiškimais.
2023 m. lapkritį R. Žemaitaitis paskelbė įsteigęs naują politinę partiją „Nemuno aušra“, kurios pirmininku buvo išrinktas jis pats. Kaip Eltai teigė R. Žemaitaitis, naujasis darinys į rinkimus eis raginimais atsigręžti į Lietuvos regionus. Pasak jo, dabartinės parlamentinės partijos pernelyg susikoncentravusios į Vilnių ir atitrūkusios nuo paprasto žmogaus.
2024 m. vasarį Seimas apsisprendė tenkinti generalinės prokurorės prašymą naikinti R. Žemaitaičio teisinę neliečiamybę ir leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šių metų balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad politikas antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Vos po kelių dienų R. Žemaitaitis atsisakė Seimo nario mandato, taip išvengdamas balsavimo dėl jo apkaltos. Pagal Seimo statutą KT konstatavus, kad priesaika buvo sulaužyta, Seimo nario mandatas gali būti panaikintas 85 Seimo nariams balsavus už.
Politiko teigimu, kilęs skandalas 2024 m. Seimo rinkimuose pakenkė, tačiau, anot jo, pagelbėjo valdančiajai daugumai mobilizuoti savo rinkėjus.
„Tie skandalai, manau, kad daugiau pakenkė negu naudos davė, ir jie labiau buvo naudingi tai kitai pusei, kuri kėlė tuos skandalus, nes kuo daugiau keli skandalą, tuo daugiau mobilizuoji savo rinkėjus. Konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos tai buvo vienas iš uždavinių“, – Eltai sakė R. Žemaitaitis.
Šių metų gegužę R. Žemaitaitis siekė šalies vadovo posto. Eksparlamentaras prezidento rinkimuose surinko 9.27 proc. dalyvavusiųjų rinkimuose balsų.
2024 m. Seimo rinkimų pirmajame ture R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ liko trečioje vietoje. Partija surinko beveik 15 proc. rinkėjų balsų ir iškovojo 15 Seimo nario mandatų. Antrajame Seimo rinkimų ture parlamentaro mandato siekia 13 „Nemuno aušros“ atstovų.
