Seimo narys apie Norvegiją pasisakė aiškindamas mažametės iš Kauno brolio Edvardo Lesčiausko video pareiškimą, kuriame jis sako, jog jo seserį turėtų įsivaikinti žmonės gyvenantys Lietuvoje arba Europoje. Apie tai, kad galėtų arba norėtų pats globoti jaunesniąją seserį E. Lesčiauskas neužsimena.
Komentuodamas tokį brolio pareiškimą M. Puidokas rašė: „Kitas brolis kreipėsi. Arūnas, o video kalba Edvardas. Edvardas Norvegijoje ir negali pasiimti pas save. Nesaugu ten“, – atsakydamas į komentarus po brolio video rašė parlamentaras.
Pasak M. Puidoko, broliai Arūnas ir Edvardas gyvena valstybėse, kuriose yra vienos griežčiausių vaiko teisių apsaugos sistemų.
„Jei ten dėl darbinio tvarkaraščio pavėluoji vaiką pasiimti iš mokyklos tu automatiškai pakliūni į tarnybų akiratį. Ten tikrai taip yra. Šioje vietoje akivaizdu, kad Norvegija ir Švedija yra tos valstybės, kurios turi daugiausiai bylų dėl vaikų neteisingų paėmimų. Aš manau, kad jai (mergaitei dėl kurios kilo drama) ten būtų nesaugu“, – tv3.lt sakė M. Puidokas.
Anot jo, mergaitės brolis Edvardas pats šiuo metu turi vienerių metų vaiką ir daro viską, kad tam vaikui suteiktų pakankamą priežiūrą.
„Visgi, kai yra dirbantys tėvai ir atsiranda antras vaikas, nesu tikras ar jie galėtų viską suderinti taip idealiai, nepadarytų jokių klaidų“, – sakė Seimo narys.
Šiuo metu dėl mergaitės gerbūvio į teismą kreipėsi vienas brolis, kuris gyvena Didžiojoje Britanijoje. Pasak M. Puidoko, nebūtina, kad tai padarytų visi trys suaugę broliai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis trečiadienį išplatino komentarą, kuriame kritikuojamas M. Puidokas dėl to, kad politinei komunikacijai naudoja mergaitės istoriją.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad didelį atgarsį Lietuvoje sukėlęs poros iš Naujosios Zelandijos noras įsivaikinti 9-metę kaunietę persikėlė ne tik į teismą, bet ir į žiniasklaidos pirmuosius puslapius. Vos buvo paviešinta, kad medikės ir elektriko šeima iš Naujosios Zelandijos siekia įsivaikinti ir išsivežti į užjūrį gyventi 9 metų mergaitę iš Kauno globos įstaigos, sukruto jos broliai ir seserys, Seimo nariai.
Skelbiama, kad zelandiečių šeimoje auga dar du iš Lietuvos įvaikinti berniukai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, šiuo metu mergaitė, kurią nori įvaikinti, auga globos institucijoje, jos tėvas miręs, o mamai teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia.
Anot ministerijos, mergaitė jį įsivaikinti ar globoti norinčios šeimos Lietuvoje laukė nuo 2015 m. balandžio, o nuo 2016 m. rugpjūčio buvo pasiūlyta tarptautiniam įvaikinimui. Lietuvoje niekas esą nepareiškė noro įsivaikinti ar globoti mergaitės. Iš viso mergaitė turi penkis brolius ir dvi seseris.
Į Lietuvą atvykęs mergaitės brolis A. Leščiauskas bando stabdyti sesers įvaikinimo į Naująją Zelandiją procedūrą – kreipėsi į teismą. Įvaikinant dešimties metų vaiką, būtinas jo rašytinis sutikimas teismui, antraip įvaikinimas negalimas.
Kai vaikas jaunesnis, jo nuomonė, jei jis sugeba ją išreikšti, turi būti išklausyta teisme. Teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą. Įvaikinimas neįmanomas prieš vaiko norą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teigimu, devynmetė nori būti įvaikinta. Nagrinėdamas įvaikinimo bylą, teismas patikrina, ar tinkamai buvo įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra ir ar išnaudotos visos galimybės vaikui būti globojamam šeimoje ar įvaikintam Lietuvoje. Teismo posėdis dėl mergaitės įvaikinimo vyks šį ketvirtadienį.