„Mūsų vienintelis lūkestis buvo parsivežti ją namo, kad pagaliau taptų tikra šeimos nare“, – 15min sakė norintis tapti įtėviu 47 metų Nigelas iš Naujosios Zelandijos.
Mergaitė su būsimąja šeima dabar apsistojusi bute Vilniaus Senamiestyje. Pranešama, kad į Lietuvą atvyko ne tik būsimi mergaitės įtėviai, bet ir du jų Lietuvoje anksčiau įvaikinti berniukai.
Šią savaitę teismas nuspręs, ar leisti Naujosios Zelandijos atstovams įsivaikinti mergaitę, tai paskutinis tarptautinio įvaikinimo procedūros momentas.
Atvykusi šeima iš Naujosios Zelandijos buvo susitikusi su šiemet prašymą dėl sesers globos pateikusiu jos broliu Arūnu Leščiausku.
„Manau, jie norėjo sužaisti mano emocijomis, o galbūt tiesiog įtikinti, jog sesutei bus geriau tik Naujoje Zelandijoje ir tik su šia šeima. Po susitikimo jaučiausi visiškai sutryptas“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A. Leščiauskas.
McClymontai neslepia – tokie žodžiai žeidžia, o jų norai buvo geri.
Daugiau papasakota ir apie šeimos gyvenimo sąlygas: šeima įsikūrusi 4 miegamųjų name, apie 2,5 ha žemės užveistas ir nedidelis ūkis: 8 karvės, 6 vištos, 4 ožkos.
Jei ketvirtadienį teismas nuspręstų sustabdyti tarptautinio įvaikinimo procesą ir jis užstrigs bent keliems mėnesiams, kovą mergaitei jau sueis 10 metų. Tai reiškia, kad jos žodis, kur ir su kuo gyventi, taps lemiamu, bet zelandų šeima turės grįžti į savo šalį ir visus dokumentus tvarkyti iš naujo. Ar šeima tam ryžtųsi? „Visiškai taip“, – užtikrina Raewyn.
Raewyn dirba sesele privačioje klinikoje, o Nigelas yra verslo bendraturtis ir vadovauja „Nind dairy services“ prekybos centrui, prekiaujančiam žemės ūkiui skirta inžinerine technika.
Ministras: siaubinga žiūrėti
Trečiadienį socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis išplatino komentarą apie 9-metės įvaikinimą, kuriuo atsako Seimo nariui Mindaugui Puidokui. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Seimo narys surengė spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo į Lietuvą grįžęs ir pareiškęs norą dėl jos globos kovoti brolis Arūnas.
Kai tik žiniasklaida paviešino reportažą apie devynmetę mergaitę, kurią nepažeisdami jokių įstatymų ar tarptautinių konvencijų nori įsivaikinti pora iš Naujosios Zelandijos, iškart buvo pradėta skleisti netiksli, kai kuriais aspektais melaginga informacija ar sąmokslo teorijos, kurios paprastai paveikia silpnesnių jausmų ar gilintis į detales nemėgstančius žmones.
Pradėta skleisti melaginga informacija, esą įvaikinimas yra „labai skubus“ (nors pradėtas 2016 metais), pora iš Naujosios Zelandijos vadinama senukais (bet iš tiesų gimę 1971 ir 1972 metais), keliamos sąmokslo teorijos apie „klastingus“ poros tikslus (tas sovietinis nepasitikėjimas niekuo ir tikėjimas paskalomis), kuriamos neaiškios versijos apie įsivaikinti mergaitę neva norėjusią savanorę, kuri nuo 2015 m. taip ir nesugebėjo pateikti dokumentų ir išklausyti kursų, kurie būtini įsivaikinti norintiems asmenims bei šeimoms", – rašoma komentare.
Ministro komentare rašoma, kad nerimą kelia tai, jog sesė ne itin atpažino brolį.
Spaudos konferencijoje paklaustas, ar sesuo jį atpažino, brolis atsakė taip: „Kai kuriais momentas pribijodavo šnekėti ar kažką sakyti, ji pasakydavo sesei, kad sesuo man pasakytų, nors aš sėdėjau šalia. Dar būdamas Jungtinėje Karalystėje šnekėjau su ja ir paklausiau, ar ji nori važiuoti, ji atsakė taip. Paklausiau, kodėl ji man nenorėjo atsakyti. Tada vyresnioji sesuo pasakė: tu nebijok, jis tavo brolis.“
„Reikia tikėtis, kad broliui ir sesei pavyks užmegzti ryšį, – rašoma komentare. – Tačiau labiausiai nerimą kelia ne faktinės situacijos aplinkybės, ne žiniasklaida, o Seimo nario M. Puidoko veikla. Visų pirma, Seimo narys asmens duomenimis švaistosi į kairę ir dešinę."
Pranešta, kad mergaitę gąsdino
Paskelbta tai, kad į globos namus pas mergaitę atvyko ne tik brolis, bet ir Tėvų forumo pirmininkas Dalius Trečiakauskas. kuris ėmė tardyti mergaitę ir ją gąsdinti.
„Kaip teigiama globos namų pranešime, D. Trečiakauskas pasakė, kad mergaitei reikia mokėti ne anglų kalbą, bet mormonų, o Naujojoje Zelandijoje gyvena aborigenai – baisūs žmonės. Po susitikimo nepilnametė įvardijo, kad yra išsigandusi šio vyro ir nenori su juo daugiau bendrauti", – rašoma komentare.
Pasak ministro, spaudimas yra daromas ir teisėjui, kuris turi priimti sprendimą tarptautinio įvaikinimo byloje.
Faktai apie mergaitės įvaikinimo procedūrą Naujojoje Zelandijoje
Mergaitė gimusi 2009 m. ir auga Kauno savivaldybės vaikų globos namuose. Globos namai yra vaiko atstovas pagal įstatymas (kaip kad tėvai ar globėjai), rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.
Mergaitės tėvas yra miręs, mamai 2015 m. teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia. Globos namuose auga su 17 metų seserimi, dar viena sesuo auga pas globėją Lietuvoje. Mergaitė dar turi 5 pilnamečius brolius.
Į galimų įvaikinti vaikų apskaitą nepilnametė buvo įtraukta 2015 m. balandžio mėnesį. Tarptautinis įvaikinimas įmanomas tik tuomet, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą Lietuvoje neatsirado šeimos, norinčios ir galinčios įvaikinti mergaitę ar ją globoti.
Tarptautinis įvaikinimas šiuo atveju inicijuotas 2016 m. rugpjūčio mėnesį – tai yra, praėjus daugiau nei metams.
Tarptautinis įvaikinimas inicijuojamas gavus globėjo (globos namų) pritarimą ir Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos rekomendaciją, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus. Remiantis Kauno savivaldybės globos namų pateikta informacija, rašytinis sutikimas dėl mergaitės įvaikinimo šioje konkrečioje šeimoje gautas iš pačios nepilnametės ir dviejų nepilnamečių jos seserų. 17-metė sesuo, kartu auganti globos namuose, pati nenori būti įvaikinta.
Vykdydama ikiteisminę tarptautinio įvaikinimo procedūrą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba privalo gauti vaiko globėjo (globos namų) bei Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos sutikimą, taip pat privalo atsižvelgti į vaiko nuomonę. Įstatymas neįpareigoja atsižvelgti į brolių/seserų, taip pat senelių ar kitų giminaičių nuomonę. Tačiau, jei santykiai su giminaičiais yra artimi, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, įvaikinimo procedūra nepradedama.
Galutinį sprendimą dėl mergaitės įvaikinimo priima teismas, kuriam pateiktas ir brolio Arūno prašymas dėl globos. Teismo posėdyje, mergaitė dar kartą išreikš savo nuomonę dalyvaujant psichologui.
Mergaitė su įvaikintojų šeima nuotoliniu būdu bendrauja apie pusę metų. Ji anglų kalbą mokykloje mokosi nuo antros klasės, susikalbėti padeda programėlės per iPhone ir iPad.
Mergaitę įvaikinti ketinanti šeima iš Naujosios Zelandijos yra žinoma, nes 2014 m. įvaikino du berniukus iš Lietuvos. Įvaikinimo procese šeima išmoko keletą lietuviškų žodžių, domėjosi Lietuvos kultūra, susikalbant su vaikais pradžioje sėkmingai naudojo vertimo programėles (ją naudoti ketina ir susikalbant su mergaite).
Įvaikinimo organizavimo procedūros vyksta pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, Civilinio kodekso nuostatas bei kitus nacionalinės teisės aktus). Tarptautinis įvaikinimas vykdomas tik per Užsienio valstybės instituciją, įgaliotą veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvoje.
Šiandien Lietuvoje veikia 9 akredituotos užsienio valstybių institucijos, iš jų 4 Italijos, po 1 JAV, Ispanijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Švedijos.
